Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio, teisėjų: Sigitos Vainauskienės, Vladislavo Lenčiko,

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2008 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su tėvu Vl. M. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė savo tėvui Vl. M. ne mažiau trijų smūgių į galvą ir krūtinę, dėl ko nukentėjusysis patyrė daugybinius dešiniųjų šonkaulių lūžius: II-V, VI (viengubi), VI (dvigubas), VII (trigubas), o dėl suduotų smūgių Vl. M. kelis kartus parkritus ant žemės ir nugara, galva bei dešine ranka atsitrenkus į kėdę ir grindis, pastarasis patyrė pakauškaulio lūžimą su galvos smegenų kaktinės skilties sumušimų, dešinės rankos sumušimą, pasireiškusį dešiniojo žasto panirimu, dešiniojo raktikaulio petinio galo lūžiu, kraujosruvas visame kūne, krūtinės sumušimą, pasireiškusį plačia kraujosruva kairėje nugaros pusėje, daugybiniais šonkaulių lūžiais kairiųjų: II-III (keturgubi), IV (trigubas), V-XI (dvigubi), XII (viengubas), kas dėl daugybinių abiejų pusių šonkaulių lūžių komplikavosi kvėpavimo sutrikimu, plaučių uždegimu, abipusiu krūtinplėvės uždegimu ir skysčių susikaupimu, ūmiu kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis 2009 m. vasario 13 d. 14 val. 50 min. gydomas Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė ir taip kaltinamasis tyčia nužudė savo tėvą Vl. M..

Apklaustas kaltinamuoju V. M. kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su tėvu Vl. M.. Su jais bute gyveno R. Š., kuris nuomojosi kambarį. 2008 m. gruodžio 20 d. nuomininkas sumokėjo tėvui 200 litų už nuomą. Tą dieną tėvas žadėjo sumokėti mokesčius už butą ir nuvažiuoti į turgų, grįžo apie 2 val. nakties. Išgirdęs triukšmą, suprato, kad tėvas negali atrakinti durų, todėl atrakino jam duris, vėliau palydėjo tėvą į tualetą, po to į kambarį ir liepė tėvui nusiprausti bei eiti miegoti. Pastebėjo, kad tėvo drabužiai buvo sutepti, veidas nubrozdintas, o ant galvos – guzai. 2008 m. gruodžio 21 d. jiems atsikėlus, tėvas pasakė, jog nesumokėjo už butą, nes jį sumušė, atėmė mokėjimo knygelę ir pinigus. Kaltinamasis liepė Vl. M. eiti ieškoti knygelės, bet tėvas atsakė, jog blogai jaučiasi. Tada jis pasiūlė tėvui iškviesti greitąją pagalbą, tačiau tėvas atsisakė. Vėliau tėvas visgi išėjo iš namų. Iki pietų nesulaukęs tėvo, kaltinamasis lombarde „M“ (duomenys pakeisti) užstatė savo telefoną ir gavęs pinigų, nupirko maisto ir butelį vyno. Laukdamas tėvo, pavalgė ir išgėrė vyno butelį. Apie 20-21 val. grįžo tėvas ir jie pradėjo bartis, nes Vl. M. grįžo be mokėjimo knygelės. Tada tėvas pradėjo jį stumdyti, mosuotis rankomis, o paėmęs peilį, grasino. Kaltinamojo tėvas Vl. M. buvo psichinis ligonis ir dažnai griebdavosi peilio, su kuriuo vaikščiodavo po namus. Kaltinamasis norėjo atimti peilį iš tėvo, tačiau jis peilio jam neatidavė. Tada jis sudavė tėvui kumščiu per veidą kokius du kartus, o rankomis suėmė tėvo rankas ir tėvas peilį išmėtė, be to, vieną ar du kartus pastūmė tėvą į krūtinę, dėl ko pastarasis nukrito ant grindų. Pakėlęs jį ir pasodinęs ant lovos, kaltinamasis ir vėl liepė tėvui eiti ieškoti mokėjimo knygelės, o pats supykęs nuėjo į savo kambarį. Anksčiau jis tėvo nemušė. Po kiek laiko į duris paskambino policijos pareigūnai, kuriems kaltinamasis pasakė, jog barėsi su tėvu. Policijos pareigūnai išvietė tėvui medikus, o jį nuvežė į areštinę.

Tokius kaltinamojo parodymus, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotus V. M. parodymus (t. 1, b. l. 106-107, 110-111, 113-115, 117-118) teismas vertina kritiškai ir traktuoja juos kaip pasirinktą gynybos būdą, mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, bandymą sušvelninti gresiančios bausmės dydį. Kaltinamojo duoti parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems ir jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Teismas pripažįsta įrodymais tik tą kaltinamojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, dalį, kuri neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms.

V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką grindžiama tokiais įrodymais: liudytojų N. N., O. N., R. V., G. L. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 4-5), specialisto išvadomis (t. 1, b. l. 12-14, 18-27, 30-32), parodymų patikrinimo vietoje protokolais (t. 1, b. l. 119-122, 123-132, 133-141).

Liudytoja N. N. parodė, kad kaltinamasis V. M. su savo tėvu gyveno virš jų buto, penktame aukšte. Kaltinamasis dažnai gerdavo, nuolat reikalaudavo iš savo tėvo pinigų ir pastarąjį mušdavo. Dėl to kaimynų bute nuolat kildavo buitiniai konfliktai. Įvykio dieną, ji girdėjo, kaip V. M. iš tėvo reikalavo pinigų, o senukui kažką atsakius, išgirdo triukšmą, trunkantį apie 30 min. Viskas vyko ryte, iki vakaro buvo ramu. Tą dieną V. M. nematė. Vakare kaimynų bute vėl kilo triukšmas lyg būtų stumdomi ar mėtomi baldai. Vėliau girdėjo senuko dejones – „ai ai ai“, verksmą. Iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijai, kartu su pareigūnais nuėjo į kaimynų butą ir pamatė, jog senukas – Vl. M. gulėjo prie lovos ant žemės, ant jo veido matėsi sumušimo žymės. Senukas negalėjo atsikelti, sakė, jog jį sūnus spardė kojomis. Nužudytasis Vl. M. nebuvo piktybiškas.

Liudytojas O. N. parodė, kad kaltinamasis V. M. yra jo kaimynas. Jų bute triukšmas kildavo dažnai. 2008 m. gruodžio 21 d. ryte jis girdėjo, kaip kaltinamasis prašė tėvo pinigų – 5 litų. Iš jų buto sklido triukšmas lyg būtų stumdomi baldai. Senukas Vl. M. nieko nesakė, girdėjosi, jog jis šaukė R. Š., kad tas jam padėtų. Tą dieną senuko nematė. Vakare vėl šiame bute kilo baisus triukšmas, todėl jie iškvietė policiją. Nuėję į jų butą, pamatė senuką, kuris pasakė, jog kaltinamasis jam spyrė koją į galvą ir mušė jį. Vl. M. buvo stipriai sumuštas, nejudėjo. Kaltinamasis jų klausė, kam jie iškvietė policijos pareigūnus, grasino jiems.

Liudytoja R. V. parodė, kad dirba Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Įvykio dieną pagal kvietimą nuvyko į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute jau buvo policijos pareigūnai. Ant grindų gulėjo senukas Vl. M., nors jis buvo sąmoningas, tačiau nekalbėjo. Čiuopiant jautėsi, jog jo šonkauliai lūžę, išorinių žaizdų nesimatė, išskyrus sumušimo žymes ant senuko veido. Nukentėjusiojo veidas buvo užtinęs. Suleidus vaistus, Vl. M. buvo išvežtas į ligoninę.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2008 m. gruodžio 21 d. patruliavo. Vakare pagal kvietimą nuvyko į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus nurodytu adresu ir užėjus į buto vidų, rado ant žemės gulintį senuką, kaltinamasis tuo metu buvo kitame kambaryje. Senukas paminėjo, jog jį sumušė pastarojo sūnus, daugiau nieko nesakė. Kaltinamasis V. M. sėdėjo kitame kambaryje prie stalo, pamatęs juos, paklausė, ką jie daro jo bute. Kaltinamasis buvo išvežtas į komisariatą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, randasi penktame aukšte. Kambarys, kuriame įvyko incidentas, yra netvarkingas. Iš dešinės pusės stovi lova, ant kurios išmėtyti daiktai. Toliau iš dešinės stovi spinta, už kurios yra langas (t. 1, b. l. 4-5).

Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 369/09 (01), Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje Vl. M. nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimas, pakauškaulio lūžis, kairės pusės III-VII šonkaulių lūžiai su skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, dešinio žastikaulio išnirimas su žastikaulio galvos lūžimu ir daugybiniai veido sumušimai. Sužalojimai visumoje gali būti kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais, tačiau poveikių galėjo būti ir daugiau. Pakauškaulio lūžimas su galvos smegenų kaktinės skilties sumušimu galėjo gautis griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (t. 1, b. l. 12-14).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 285/09 (01) matyti, kad Vl. M. mirties priežastis buvo krūtinės sumušimas, pasireiškęs plačia kraujosruva kairėje nugaros pusėje, daugybiniais šonkaulių lūžiais kairiųjų: II-III (keturgubi), IV (trigubas), V-XI (dvigubi), XII (viengubas), dešiniųjų: II-V, VI (viengubi), VI (dvigubi), VII (trigubas), tai komplikavosi kvėpavimo sutrikimu, plaučių uždegimu, abipusiu krūtinplėvės uždegimu ir skysčių susikaupimu, ūmiu kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumu. Vl. M. mirė 2009 m. vasario 13 d. 14 val. 50 min. Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Vl. M. lavono tyrimo metu rasta: 1) krūtinės sumušimas, pasireiškęs plačia kraujosruva kairėje nugaros pusėje, daugybiniais šonkaulių lūžiais kairiųjų: II-III (keturgubi), IV (trigubas), V-XI (dvigubi), XII (viengubas), dešiniųjų: II-V, VI (viengubi), VI (dvigubi), VII (trigubas), - padarytas kietu buku daiktu (kietais bukais daiktais), paveikus krūtinės ląstą, iki stacionarizavimo į ligoninę. Šis krūtinės ląstos sužalojimas sukėlė kvėpavimo sutrikdymą, kuris komplikavosi plaučių uždegimu ir kvėpavimo sutrikimu privedusiu prie mirties, todėl jis vertinamas sunkių sveikatos sutrikdymu. Sugijusių šonkaulių išdėstymas (grupėmis vienose linijose) galėjo būti padarytas nugriūnant ar nukrintant (nugriuvus ar nukritus) kontaktuojant su kietu buku paviršiumi; 2) galvos sumušimas, pasireiškęs gyjančiu galvos smegenų sumušimu, sugijusiu pakauškaulio lūžiu, - padarytas kietu buku daiktu, paveikus pakaušį ne mažiau kaip vieną kartą, ir būdingas sužalojimams, padaromiems nugriuvus ar nukritus ir pakaušiu atsitrenkus į kietą buką paviršių, iki stacionarizavimo į ligoninę. Toks sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes pakauškaulio lūžis pereina į kaukolės pamatą; 3) dešinės rankos sumušimas, pasireiškęs dešiniojo žasto panirimu (kliniškai), dešiniojo raktikaulio petinio galo lūžiu (sugijusiu kauliniu rumbu), - padarytas kietu buku daiktu, iki stacionarizavimo į ligoninę. Šie sužalojimas visumoje yra būdingi sužalojimams, padaromiems nugriūnant ar nukrentant ant rankos (pavyzdžiui, atsiremiant ranka kritimo ar griuvimo metu). Tokie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutriko ilgiau 10 dienų ir jie įtakos mirčiai neturėjo; 4) medicininiuose dokumentuose konstatuota: „kraujosruvos visame kūne, akių vokų sutinimas“ padaryti kietais bukais daiktais, iki stacionarizavimo į ligoninę. Tiksliau pasakyti apie šių sužalojimų padarymo galimybę ir laiką negalima, nes medicininiuose dokumentuose sužalojimų morfologiniai požymiai ir lokalizacija nenurodyti. Kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 18-27).

Iš specialisto išvados Nr. M 23/09 (01) – 285/09 (01) matyti, kad Vl. M. lavono tyrimo metu nerasta, pateiktoje nukentėjusiojo ligos istorijoje neužfiksuota (nediagnozuota) sužalojimų dešinėje kojoje. GMP darbuotojų įtartas dešinio šlaunikaulio lūžis ir (ar) išnirimas nepatvirtintas kliniškai tolimesnio gydymo laikotarpyje bei lavono tyrimo metu, todėl jis domėn negali būti imamas. Remiantis Vl. M. lavono tyrimo metu rastų krūtinės ląstos sužalojimų pobūdžiu ir klinikine būkle nustatyta nukentėjusiojo priėmimo metu galima daryti išvadą, kad jo lavone rasti sužalojimai padaryti kelių – keliolikos valandų laikotarpyje iki stacionarizavimo į ligoninę. Neįtikėtina, kad po tokių krūtinės ląstos sužalojimų, kurie nustatyti Vl. M. lavono tyrimo metu, jis galėjo vaikščioti, kaip nurodo įtariamasis visą dieną lauke, savarankiškai grįžti namo bei atlikti kitus aktyvius veiksmus, nes dėl daugybinių šonkaulių lūžių jis turėjo jausti didelį skausmą, jo kvėpavimas buvo apsunkintas ir po nedidelių fizinių judesių jis turėjo dusti. Tikėtina, kad dešinės rankos sumušimas: dešiniojo žasto panirimas (nustatytas kliniškai), dešiniojo raktikaulio petinio galo lūžis (suaugęs kauliniu rumbu), galėjo būti padarytas tiriamajam nugriuvus po suduotų įtariamojo smūgių, tačiau tokiu atveju negalėjo būti padaryti šonkaulių lūžiai, nes rankos sužalojimas amortizavo griuvimo metu susidariusį smūgį, todėl labiausia tikėtina, kad šonkauliai buvo sulaužyti papildomų trauminių poveikių metu. Be to, pakauškaulio lūžis turėjo būti padarytas papildomo trauminio poveikio metu, galimai griūnant po trauminio poveikio, nes tam, kad įvyktų pakauškaulio lūžis ir galvos smegenų sumušimas (kokie nustatyti pas nukentėjusįjį) reikėjo papildomo pagreičio. Vl. M. nustatyta plati kraujosruva kairėje nugaros pusėje, daugybiniai skirtingų lokalizacijų šonkaulių lūžiai leidžia daryti prielaidą, kad jis galėjo griūti po papildomo trauminio poveikio, pavyzdžiui, po smūgio sudavimo, tuomet galėjo būti padaryti vienose linijose esantys šonkaulių lūžiai, dešiniųjų šonkaulių lūžiai išsidėstę grupėse, todėl jų padarymo mechanizmas yra labiau būdingas smūgių sudavimui nei griuvimui. Visumoje tokie šonkaulių lūžiai paprastai padaromi suduodant smūgius į krūtinę, pavyzdžiui, įspiriant. Nukentėjusiojo nustatyti krūtinės sužalojimai padaryti: paveikus krūtinę ne mažiau kaip trim trauminiais poveikiais, iš kurių ne mažiau kaip du galėjo būti suduodant smūgius, pavyzdžiui, kojomis ar rankomis, galvos sumušimas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Neįtikėtina, kad Vl. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tik įtariamojo nurodytomis aplinkybėmis, t.y. suduodant du smūgius į veidą ir paverčiant ant dešinės rankos. Dešinės rankos sumušimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis, tačiau kitų sužalojimų padarymui reikėjo papildomų trauminių poveikių (t. 1, b. l. 30-32).

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis V. M. tyčia nužudė savo tėvą Vl. M.. Nustatyta, kad V. M. rankomis ir kojomis sudavė savo tėvui Vl. M. ne mažiau trijų smūgių į galvą ir krūtinę, dėl ko nukentėjusysis patyrė daugybinius dešiniųjų šonkaulių lūžius, o dėl suduotų smūgių Vl. M. kelis kartus parkritus ant žemės ir nugara, galva bei dešine ranka atsitrenkus į kėdę ir grindis, pastarasis patyrė galvos, krūtinės, dešinės rankos sumušimus. Pažymima, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vl. M. mirė 2009 m. vasario 13 d., tačiau jo mirties priežastimi buvo krūtinės sumušimas, pasireiškęs plačia kraujosruva kairėje nugaros pusėje, daugybiniais kairiųjų bei dešiniųjų šonkaulių lūžiais, tai komplikavosi kvėpavimo sutrikimu, plaučių uždegimu, abipusiu krūtinplėvės uždegimu ir skysčių susikaupimu, ūmiu kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumu. Šie sužalojimai padaryti kelių – keliolikos valandų laikotarpyje iki nukentėjusiojo stacionarizavimo į ligoninę, t.y. 2008 m. gruodžio 21 d.. Specialisto išvadoje nurodyta, jog visumoje tokie šonkaulių lūžiai padaromi suduodant smūgius į krūtinę, pavyzdžiui, įspiriant. Nukentėjusiojo nustatyti krūtinės sužalojimai padaryti: paveikus krūtinę ne mažiau kaip trim trauminiais poveikiais, iš kurių ne mažiau kaip du galėjo būti suduodant smūgius, pavyzdžiui, kojomis ar rankomis (t. 1, b. l. 18-27, 30-32). Be to, liudytojai N. N. bei O. N. parodė, kad jiems tuoj po tiriamo įvykio atėjus į nužudytojo butą, pats nukentėjusysis Vl. M. pasakė, kad jį sūnus (t. y. kaltinamasis V. M.) spardė kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas G. L. parodė, jog atvykus į įvykio vietą, pamatė sumuštą pagyvenusį vyrą Vl. M., kuris paaiškino, kad sūnus jį mušė kojomis (t. 1, b. l. 74). Teisme minėtas liudytojas patvirtino savo parodymus, paaiškinęs, kad nužudytasis jam sakė, jog jį sumušė sūnus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadoje teigiama, kad neįtikėtina, jog po tokių krūtinės ląstos sužalojimų, kurie nustatyti Vl. M. lavono tyrimo metu, jis galėjo vaikščioti, kaip nurodė įtariamasis visą dieną lauke, savarankiškai grįžti namo bei atlikti kitus aktyvius veiksmus, nes dėl daugybinių šonkaulių lūžių jis turėjo jausti didelį skausmą, jo kvėpavimas buvo apsunkintas ir po nedidelių fizinių judesių jis turėjo dusti. O tai paneigia kaltinamojo parodymus, jog jis stipriai nemušė savo tėvo ir kad jo tėvas, grįžęs 2008 m. gruodžio 21 d. apie 2 val. nakties namo, jau buvo sumuštas: tėvo veidas buvo nubrozdintas, o ant galvos – guzai. Pabrėžtina ir tai, jog ir pats kaltinamas neneigia mušęs tėvą bei sudavęs smūgių į krūtinę.

Minėtos aplinkybės patvirtina, jog kaltininko veiksmai (smūgių sudavimas į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo Vl. M. kūno dalis, tame tarpe ir į krūtinę) buvo nukentėjusiojo ištikusios mirties priežastis, t.y. tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (Vl. M. mirties) yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant i tai, teismas daro išvadą, kad V. M., suduodant smūgius į galvą ir krūtinę, nužudė savo tėvą Vl. M..

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. sudavė ne mažiau trijų smūgių kojomis ir rankomis į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo Vl. M. kūno dalis – galvą ir krūtinę, jis anksčiau mušė nukentėjusįjį (šias aplinkybes patvirtino liudytojai N. N., O. N.), taip pat į kaltinamojo elgesį po įvykio (paliko nukentėjusįjį viename kambaryje, o pats išėjo į kitą), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. M. nužudė Vl. M. veikdamas netiesiogine tyčia. Jis suprato, kad kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę Vl. M., ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 str. 1 d. ir 2 d. artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šeimos nariai yra kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat kaltinamojo sutuoktinis arba su kuriuo kaltinamasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nužudytasis Vl. M., gim. 1941 m., buvo kaltinamojo V. M., gim. 1971 m., tėvas (t. 1, b. l. 36, 38, 43, 143, 144). Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 3 p..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamo įvykio metu neegzistavo būtinosios ginties situacija. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo veiksmus prieš kaltinamąjį, galima būtų traktuoti kaip akivaizdų, realų ir pavojingą kėsinimąsi. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis Vl. M. būtų panaudojęs smurtą prieš savo sūnų ar mėgino pastarajam suduoti smūgį. Duomenų, patvirtinančių tai, kad nukentėjusysis, paėmęs peilį, grasino kaltinamajam, kaip teisme aiškino V. M., byloje taip pat nėra. Be to, pažymima, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. buvo apklaustas net keturis kartus, tačiau nė vienos apklausos metu kaltinamasis nenurodė, jog nukentėjusysis būtų grasinęs jam peiliu (t. 1, b. l. 106-107, 110-111, 113-115, 117-118). Esant šioms aplinkybėms manytina, kad tiriamo įvykio metu neegzistavo aplinkybės, numatytos BK 28 str. 2 d., o kaltinamasis V. M. užpuolė pagyvenusį savo tėvą, kuris po suduotų jam į gyvybiškai svarbias kūno dalis, mirė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvada, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. M. atsižvelgiama į aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje. Nustatyta, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė: veika padaryta apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje ir ši aplinkybė turėjo neigiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad jis buvo girtas nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtina alkotesterio parodymai (t. 1, b. l. 88). Byloje taip pat nustatyta, kad V. M. anksčiau nebuvo teistas, iki sulaikymo nedirbo, nėra sukūręs šeimos, nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, jam diagnozuota priklausomybė bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (t. 1, b. l. 144-154). Teismas vertina ir tai, kad padarytas labai sunkus, baigtas nusikaltimas. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis V. M. skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kurios dydis atitinka sankcijos, numatytos už šį nusikaltimą, vidurkiui.

Valstybės ligonių kasų civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes žala padaryta tyčiniais V. M. veiksmais ir jis kaip kaltininkas privalo visiškai ją atlyginti (CK 6.283 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro įrašytas kompaktiniame diske – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. gruodžio 22 d. 00 val. 10 min. iki 2008 m. gruodžio 22 d. 14 val. 30 min. bei nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d. ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. lapkričio 11 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti tą pačią.

Priteisti Valstybinės ligonių kasos naudai 15097,51 litų (penkiolika tūkstančių devyniasdešimt septynis litus ir 51 centą) turtinės žalos atlyginimo iš V. M..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro įrašytą kompaktiniame diske – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.