Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. S. kalta prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Pirmojo teismo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusiajai trenkė ne du kartus į veido sritį, o vieną kartą, vėliau patikslino, jog gali būti, jog ji visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, prašė remtis nukentėjusiosios parodymais, kad ji jai trenkė du kartus. Nurodė, jog viskas įvyko staiga. Jos 13.45 val. darbo pabaigoje prasilenkė ir ji K. A. paklausė, kodėl ji klausė V., kiek ji iškalė „spaudžių“. Prieš tai buvusias tris dienas nukentėjusioji nieko neklausė ir rašė „iš galvos“, todėl ji jos paklausė, kodėl ji sukčiauja. Nukentėjusioji, ko gero, supyko, kad ji domisi ir pradėjo ant jos šaukti. Ji jai pasakė, kad ji ant jos nešauktų ir nepūstų akių. Ji toliau šaukė ir jos susistumdė, tada, ko gero, ir perbrėžė jai kaklą. Vėliau atėjo kontrolierė R. ir jas išskyrė. Ji nuėjo pas kontrolierę, o pasilikusi K. toliau ant jos šaukė ir vadino ją nesveika. Tada ji staiga pribėgo ir jai trenkė. Einat atgal gal ir pakėlė koją, kad apsigintų pilvą ir nukentėjusiajai pasirodė, kad ji jai įspyrė. Tada ją iš galo sugriebė Ž., patraukė ir viskas pasibaigė. Atsakydama į klausimus nurodė, jog įvykis įvyko birželio 9 dieną, darbo pabaigoje, apie 13.45 val. Tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) siuvėja. Su K. buvo draugės, susipažino darbe ir bendravo ne tik darbo metu. Iki įvykio buvo pažįstamos apie 1,5 metų. Paskutiniu metu ne darbo metu bendravo mažiau, nes ji laukėsi. Daugiau bendravo darbe. Santykiai nebuvo konfliktiški. Ji darbe nebuvo konfliktiška, bet jeigu matydavo netiesą, tai nebijodavo pasisakyti. Iš pradžių, priėjusi prie siuvimo mašinos, ji jos draugiškai paklausė, kodėl ji sukčiauja. Ji nesistengė sukelti konflikto. Kai yra siuvamos antklodės, būna didesnis įkainis, o kai spaudomos „knopkytės“, įkainis būna mažesnis. Kai sustodavo darbai, o „spaudžių“ stotelės būdavo pilnos, K. eidavo tas „spaudes“ suspaudyti. Ji taip lakstydavo visą dieną ir viską rašydavo į bendrą apsiūtų antklodžių skaičių. Jai pasirodė, kad tai yra nesąžininga, nes ji užsirašydavo didesnį įkainį, todėl taip besitęsiant tris dienas, ji jos paklausė, kodėl taip daro. Iki tol diskusijų apie tai su K. nebuvo. Nežino kodėl kilo konfliktas. Tuo metu ji buvo prie meistro darbo vietos gamybinėse patalpose. Iš pradžių jos susistumdė, pirma ji K. pastūmė, tada ji ją. Tokiais veiksmais nubraižė jai kaklą. Tas susistumdymas vyko kokias 4 minutes. Po susistumdymo jai ant peties liko mėlynė. Jai K. pasakė, kad ji (kaltinamoji) nesveika, nenormali, kad nėščia ir jai hormonų audros. K. matė, jog ji nėščia, bet aktyviau reiškėsi ji (kaltinamoji). Po susistumdymo ji nusisuko ir 3-4 žingsnius nuėjo prie kontrolierės, nes kontrolierė atėjo ir pasakė baigti, o K. pasiliko už nugaros ir toliau kartojo tuos žodžius. Ji atsimena, kad parlėkusi nuo kontrolierės vieną kartą jai trenkė kumščiu, po ko K. ėjo link jos, ji galėjo pakelti koją ir galėjo atrodyti, kad ji spyrė. K. jai nieko nepadarė. Pripažįsta, kad vieną kartą dešine koja spyrė, nes šios aplinkybės gali neprisiminti. Konfliktas baigėsi, kai jos bambėdamos nuėjo susitvarkyti savo darbo vietų. Ji apie įvykį papasakojo savo vyrui. Vyrui reikėjo atiduoti darbo rezultatus ir atėjus prie meistro K. šūkavo ir fotografavosi. Tada atėjo meistras V. ir ji norėjo jam paaiškinti situaciją, o K. vis šaukė ir vijo ją lauk. Įvykį matė viena siuvėja, bet vardo nežino. Įvykio pabaigą matė Ž., pusę įvykio matė kontrolierė, bet vėliau ji išėjo. Kitą dieną jai paskambino gamybos vadovas ir pasakė, kad dėl įvykio ją iškelia į kitą pamainą, o dar po dviejų savaičių atvyko tyrėjai apžiūrėti įvykio vietą. Po įvykio su nukentėjusiąja nebebendravo, nebandė susitaikyti. K. iš jos prašė 500 eurų ir tada viskas pasibaigtų. Ji nesutiko. Ji buvo informuota apie teisines pasekmes bylą pradėjus nagrinėti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nustatyta, kad ji trenkė 2 smūgius. Kaltinamoji nurodė, jog pripažįsta kaltinime nurodytus sužalojimus. Su civiliniu ieškiniu susipažino, su juo sutinka, bet mano, jog suma per didelė. Galėtų atlyginti kažkokią sumą, bet tikrai ne 2000 eurų. Ji galėtų per mėnesį ar per savaitę nukentėjusiajai sumokėti 500 eurų žalą. Savo veiksmus vertina blogai, situacija nemaloni. Ji nėra linkusi smurtauti, nežino ar nėštumas galėjo įtakoti tokį jos elgesį. Įmonėje dėl šio įvykio buvo atliktas tyrimas, ji teikė paaiškinimus, bet nuobaudos negavo. Teismo posėdžio metu kaltinamoji nukentėjusiosios atsiprašė. Kaltinamoji nurodė, jog galėjo suduoti du smūgius, kaip nurodo nukentėjusioji, gali būti, jog jie sekė vienas paskui kitą ir ji gali jų neprisiminti. Gali būti, kad sutrenkė ne mažiau kaip du kartus į kairę veido pusę. Kaklą sužalojo nagais, bet pati to nepajuto. Po dviejų dienų matėsi tik nubrozdinimas ant nukentėjusiosios veido. Kaltinamoji nurodė, jog su nukentėjusiąja susitaikė, civilinį ieškinį atlyginimo, prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

3. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

4. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. A. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 9 d., apie 13.45 val. pasibaigus darbui užėjo į meistrų kabinetą pasakyti, kad dirbant prie dviejų staklių suklydo skaičiuodama pagamintos produkcijos vienetus ir į ataskaitos lapą įrašys patikslintą skaičių, o meistras, matydamas kompiuterizuotoje programoje jos darbo rezultatus, pats pataisys neatitikusius skaičius. Jai išeinant iš meistrų kabineto tarpduryje sutiko darbuotoją S. S., kuri ėmė prie jos kabinėtis, neva ji netiksliai deklaruoja pagamintų gaminių kiekį. Ji bandė teisintis sakydama, kad su meistru yra suderinta ir meistras pataisys skaičius, ji ėmė šaukti ant jos „nedraskyk man akių, aš ilgiau dirbu čia už tave“. Kadangi S. S. yra nėščia ir laukiasi kūdikio, ji jai daugiau nieko nesakiusi išėjo iš kabineto. S. S. išėjusi jai iš paskos puolė ją mušti kumščiais suduodama jai ne mažiau 5 kartų į veido bei kaklo sritį, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Įvykio metu ji bandė sugriebti jai už rankų, tačiau jai tai padaryti nepavyko ir jos suduoti smūgiai pasiekdavo tikslą. Kadangi, kaip minėjo, ji yra nėščia, todėl ji aktyviai nesigynė, kad jos neužgautų. Jai sukeltą fizinį skausmą 10 balų sistemoje (10 skaudžiausia) ji įvertina 5-6 balais. Gavusi smūgius bandė valdytis, tačiau, nuėjusi į meistrų kabinetą ir rašydama tarnybinį pranešimą dėl įvykio metu jai sukelto skausmo, ėmė verkti. Tai matė gamybos vadovas M. ir meistrai V., G.. Patį įvykį, kaip ją mušė S., matė kitos darbuotojos, kurių ji nepažįsta, tačiau jų anketinius duomenis galės sužinoti ir pateikti vėliau. S. S. nuolat prie jos kabinėjasi, ją įžeidinėja, tačiau tai pirmas kartas kai ji ją sumuša (1 tomas, b. l. 8–15). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad nori patikslinti įvykio aplinkybes. S. S. yra jos bendradarbė. Abi dirba (duomenys neskelbtini) siuvėjomis. Dirba ten jau dvejus metus, S. dirba ilgiau, apie 3 metus. Iki įvykio su ja sutarė gerai, buvo geros draugės. S. S. darbe nori būti lyderė, dėmesio centre. Darbo rezultatais ji ją vejasi, tas jai nepatinka. Ji darbe, net kelis kartus yra iškvietusi jai kontrolierę, kad patikrintų jos atlikto darbo gaminių kokybę. 2022 m. birželio 9 d., apie 13.45 val. prieš darbo pabaigą nuėjo į meistro kabinetą atsiskaityti už atliktus dienos darbus, tai yra atnešė lapą, kuriame buvo surašyta kiek ji padarė gaminių. Dar su darbo meistru tikslino jos rezultatus. Kabinete sutiko S. S.. Ji jai pasakė, „ko atėjai?“. Išėjus kartu iš kabineto, ji pasakė S. S., kad nesirūpintų, kad save žiūrėtų, kad mažiau rūkytų ir daugiau rūpintųsi vaikeliu, kurio laukiasi. Mano, tas S. labai nepatiko ir ji pradėjo ją mušti. S. ją mušė gamybinėse patalpose, ceche, kur filmavimo kamerų nėra. Ji dėl šoko visų įvykio aplinkybių neprisimena. S. kumščiu jai trenkė nemažiau kaip tris kartus į kairę veido pusę. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Patino kairės pusės žandikaulis. Kiek kartų sudavė į veidą dėl šoko tiksliai neprisimena. Nagais nubraižė kaklą. Jai skaudėjo kaklą, buvo sukeltas fizinis skausmas. Patikslina, jog S. kumščiais jai nesudavė į kaklą nei vieno smūgio, kaip minėjo, ji nagais jai nubraižė kaklą. Ji bandė veidą dengtis rankomis, bandė sugriebti jos rankas, kad daugiau nesimuštų, bet jos rankų sugriebti nepavyko. Gindamasi S. nei vieno smūgio nesudavė, nenorėjo jos užgauti, nes ji laukiasi kūdikio. Mano, jog įvykio pradžios niekas nematė. Tuo metu jokių bendradarbių nepastebėjo ceche. Gal kelios darbuotojos ir matė įvykio pabaigą, bet, kaip suprato, nei viena liudyti nenorės. Jų vardų, pavardžių nežino. S. vyras įvykio nematė, po įvykio pati S. pas jį nuėjo. Po įvykio paskambino meistrui V. G. ir paprašė, kad jis ateitų. Kai jis atėjo, jam pasakė kas įvyko. V. G. pasakė S., kad negerai daro. S. dar į ją metė knygutę, bet nepataikė. Paskui ji nuėjo į raštinę rašyti pasiaiškinimą dėl jai sukelto fizinio skausmo. Ėmė verkti, tai matė gamybos vadovas M. ir meistrai V., G. S. savo veiksmais jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo jos veiksmų ant jos kaklo atsirado odos nubrozdinimas ir kraujosruvos, taip pat atsirado ir kraujosruva kairiame skruoste. Po įvykio skaudėjo kairį riešą. S. jai riešo nesuko, nesudavė per jį, ji matyt pati gindamasi kažkaip jį pasitempė. Po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė, tik po įvykio 6 dienas nedirbo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Gal S. geranoriškai jai atlygins padarytą žalą. Jei susitars dėl žalos atlyginimo, civilinio ieškinio nereikš ir sutiks su ja taikytis (1 tomas, b. l. 43–46). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji K. A. nurodė, jog dėl jaudulio ir streso netiksliai nurodė įvykio aplinkybes. 2022 m. birželio 9 d., apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gamybinėse patalpose-ceche, žodinio konflikto metu, su S. pirmiausia apsistumdė. Kuri kurią pirma pastūmė neprisimena. Susistumdymo metu jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Po to S. kumščiu jai trenkė nemažiau kaip du kartus į kairės pusės veido sritį. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tikrai pamena, kad S. jai sudavė du kartus į kairės pusės veido sritį. Gal sudavė ir daugiau smūgių, bet dėl šoko ji neprisimena. S. nagais jai nubraižė kaklą. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kiek kartų įbrėžė į kaklą neprisimena. Po to S. spyrė jai vieną kartą į dešinę koją, atrodo, į blauzdos sritį. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant dešinės kojos jokių sužalojimų neatsirado. S. S. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi jai skaudėjo kairį riešą, psichologiškai jautėsi prastai – bijojo eiti į darbą, kankino nemiga, todėl sekančią dieną po įvykio kreipė į J. J. šeimos gydytojų centrą, pas šeimos gydytoją B.. Gydytoja išrašė tepaliuką pasitempti riešui ir nuo nerimo išrašė vaistą „Nervohel“, išrašė nedarbingumo pažymėjimą 6 dienoms. Kairį riešą įvykio metu ji pati galėjo pasitemti, tai yra gindamasi riešą kažkaip pasitemti, o plaštakos jai neskaudėjo. Įvykio metu plaštaka tikrai nebuvo sutrenkta ar sužalota. Nepamena, ar S. jai už kairės rankos riešo, plaštakos buvo suėmusi. Mano, kad nebuvo. Dėl riešo S. pretenzijų neturi. Būtų sutikusi taikytis su S. S., tačiau ji jos neatsiprašė, neatlygino moralinės žalos. Prašė iš pradžių 300 eurų moralinei žalai atlyginti, bet ji nesutiko (1 tomas, b. l. 47–50).

5. Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d. akistatos protokolo matyti, jog akistatos tarp nukentėjusiosios K. A. ir įtariamosios S. S. metu, nukentėjusioji ir įtariamoji patvirtino savo parodymus (1 tomas, b. l. 154–156).

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. nurodė, kad apie 3 metus dirba (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), siuvėja-pakuotoja. K. A. ir S. S. taip pat dirba minėtoje bendrovėje. Tik nuo liepos mėnesio S. S. išėjo į „dekretines“ atostogas. Su minėtomis moterimis bendrauja tik darbiniais klausimais. Jų asmeniškai nepažįsta. Su jomis jokių konfliktų nėra turėjusi. 2022-06-09 įvykio aplinkybių nematė. Tuo metu buvo kabinete - „namelyje“, kuris yra gamybinių patalpų ceche, kalbėjosi su meistrais V. ir R.. Girdėjosi ceche, netoli „namelio“ kažkoks triukšmas, moterų riksmai, bet ji nesuprato kas čia vyksta, tai buvo apie 13.45 val., keitėsi pamainos, buvo nemažai žmonių, todėl į triukšmą nekreipė dėmesio. Dar jai būnant kabinete - „namelyje“, įėjo verkdama K. A., neprisimena ką ji sakė, pastebėjo, kad jos kaklas nubraižytas ir kažkuris skruostas raudonas. Ji K. neklausė dėl ko ji verkia, iš kur pas ją sužalojimai. K. tik įėjus, ji išėjo. Kas šį įvykį galėjo matyti nežino. Bendradarbiai kalbėjo apie tą įvykį, iš kalbų suprato, kad tarp S. ir K. įvyko žodinis konfliktas dėl kažkokių darbo rezultatų, po to S. trenkė K. į veidą. Iš bendradarbių pasakojimų nesuprato, kas matė įvykio aplinkybes, visi apie tą įvykį kalbėjo abstrakčiai, įvykio aplinkybių nedetalizavo, vyko pasvarstymai ir tiek. Negirdėjo, kad kas būtų matęs įvykio aplinkybes (1 tomas, b. l. 73–76).

7. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Z. nurodė, kad septynis metus dirba (duomenys neskelbtini). K. A. ir S. S. taip pat ten dirba. Jų asmeniškai nepažįsta, su jomis bendrauja tik darbo reikalais. Jai jos nepasirodė konfliktiškos. 2022 m. birželio 9 d., apie 14 val. keitėsi pamainos, buvo daug žmonių, pastebėjo gamybinėse patalpose prie „meistrinės“ žmonių šurmulį. Nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Pamatė žodžiu konfliktuojančias K. ir S.. Paklausė, kas čia dabar darosi, kažkas pasakė, kad susipyko. Merginoms pasakė, kad darbe taip nedaroma ir nuėjo. K. nuo jos buvo nusisukusi, todėl ant veido, kaklo ar kitų matomų kūno vietų jokių sužalojimų negalėjo matyti. Ji pačio įvykio nematė, todėl apie jį nieko papasakoti negali. Jai matant S. K. atžvilgiu nesmurtavo. Kas galėjo matyti įvykį negali pasakyti, nes ten buvusių asmenų vardų, pavardžių nežino, jų nepažįsta. Visų darbuotojų pažinti negali, nes jų yra labai daug (1 tomas, b. l. 79–82).

8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. S. nurodė, kad apie trejus metus dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daigstytoju - operatoriumi. Toje bendrovėje dirba ir K. A. su S. S.. Jų asmeniškai nepažįsta, bendrauja tik darbiniais reikalais. 2022 m. birželio 9 d. įvykio nematė, nes nuo įvykio vietos buvo apie 10 metrų atstumu, buvo nuo jų nusisukęs, dirbo prie staklių. Tą dieną, apie 13.45 val. prie „meistrinės“ - būdelės girdėjo moterų šurmulį. Nesuprato kas vyksta. Staklės skleidė garsą, panašų į burzgesį. Nepastebėjo, kas iš bendradarbių tuo metu buvo prie „meistrinės“. Po kelių minučių K. A. atėjo prie savo darbo vietos, kuri yra nuo jo apie 1 metro atstumu. Pastebėjo jos akyse ašaras, ant jos kaklo matėsi raudoni dryžiai, kaip būtų nagais nubraižytas jos kaklas. Ant kitų kūno vietų sužalojimų nepastebėjo. K. paklausė kas atsitiko. Ji pasakė, kad ją užsipuolė S. S. dėl darbo rezultatų. K. neminėjo, kiek kartų ir į kurias kūno vietas jai sudavė S.. Ji jam detaliai apie įvykio aplinkybes nepasakojo, o jis neklausinėjo. Matė, kaip ji savo kaklą telefonu nusifotografavo ir išėjo. Jis nežino kas iš bendradarbių galėjo matyti įvykio aplinkybes. Po įvykio bendradarbiai aptarinėjo tą įvykį. Palaikė visi K. , teigė, kad S. negražiai pasielgė (1 tomas, b. l. 85–88).

9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. nurodė, kad apie metus laiko dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siuvėja. S. S. ir K. A. taip pat ten dirba. Jų asmeniškai nepažįsta, bendrauja su jomis minimaliai, tik darbo klausimais. S. jai pasirodė konfliktiška, ji dažnai žodžiu konfliktuoja su bendradarbiais, su ja niekas nenori vienoje pamainoje dirbti. Jai su ja neteko konfliktuoti. K. darbe yra rami. 2022-06-09, apie 13.45 val. pamatė, kaip S. su K. išėjo iš meistrų kabineto, kuris yra ceche. Gal jos ir apsižodžiavo, bet ji to negirdėjo, buvo nuo jų apie 10 metrų atstumu, stovėjo prie daigstymo aparato. Tačiau nuo tos vietos viskas gerai matėsi. K. ėjo link savo darbo vietos, o S. ją puolė, tai yra S. ranka du kartus trenkė K. į veido sritį. Nepastebėjo ar sudavė kumščiu, ar delnu. Ji matė, kaip S. trenkė ranka K. du kartus į veidą, nepastebėjo, kad daugiau būtų smūgių sudavusi. K. einant lik savo darbo vietos S. bandė įspirti jai, tikrai kėlė kojas, bet nepastebėjo ar įspyrė K.. Nepastebėjo, kad S. būtų nubraižiusi K. kaklą. K. S. atžvilgiu nesmurtavo, ji tik S. rankas bandė nuo savęs nustumti, jos kaip ir susistumdė. Tas konfliktas tarp merginų buvo trumpas. Į konflikto pabaigą įsikišo Ž. Š., nors ji įvykio pradžios nematė. Ji bandė S. užstoti, ji ją apsikabino, matomai galvojo, kad S. yra skriaudžiama. Po šio įvykio pastebėjo K. veidą paraudusį, ant jos kitų matomų kūno vietų jokių sužalojimų nepastebėjo. Negali įvardyti, kas matė įvykio aplinkybes, ceche buvo nemažai bendradarbių, bet jų vardų, pavardžių nežino. Daugiau nieko papildyti neturi (1 tomas, b. l. 91–94).

10. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Editos Linkienės tarnybiniame pranešime dėl Ž. Š. nurodyta, kad susiekus telefonu su Ž. Š. ji paaiškino, kad nuo 2022 m. liepos mėnesio (duomenys neskelbtini) nebedirba ir šiuo metu yra išvykusi į Vokietiją. Vokietijoje bus ilgai, kada grįš nurodyti negalėjo. Ji teigė, kad K. A. ir S. S. yra buvusios jos bendradarbės. Ž. Š. nurodė, kad 2022-06-09, apie 14 val. gamybinėse patalpose, prie „meistrinės“ įvyko žodinis konfliktas tarp K. A. ir S. S. dėl darbo rezultatų, tai yra kad galimai K. A. darbe sukčiavo, netiksliai surašydavo pagamintų gaminių skaičių. Žodinio konflikto metu jos tarpusavyje susistumdė, S. S. kumščiu vieną kartą trenkė K. A. į veidą. Ž. Š. puolė prie jų į tarpą ir išskyrė. Ž. Š. nurodė, kad dėl jaudulio galėjo visų įvykio aplinkybių nepastebėti. Ž. Š. matė, kad S. S. sudavė tik vieną kartą kumščiu į veidą K. A., negalėjo pasakyti ar buvo trenkta daugiau kartų į veidą. Nepastebėjo, kad S. S. būtų spyrusi K. A. į koją, nagais nubraižiusi kaklą (1 tomas, b. l. 103–104).

11. 2022 m. birželio 9 d. pateiktu pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu K. A. pareiškė, kad 2022 m. birželio 9 d., apie 13.45 val., darbovietėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), S. S. suduodama ne mažiau penkių kartų rankomis į veidą ir kaklo sritis, jai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko prašė S. S. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 tomas, b. l. 8–15).

12. 2022 m. birželio 10 d. apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vieta yra gamybinės patalpos-cechas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 tomas, b. l. 22–29).

13. 2022 m. birželio 9 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros metu ant K. A. veido kairio skruosto matoma apie 2,5 cm apvalios formos melsvos spalvos hematoma, kairiojo skruosto apatinė dalis nežymiai patinusi. Ant kaklo matoma horizontali apie 6 cm kraujosruva (1 tomas, b. l. 32–37).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 764/2022(04) nurodyta, jog K. A. padaryta odos nubrozdinimas ir intraodinės kraujosruvos kakle, poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros, padaryti 2 trauminių poveikių metu. K. A. nustatyti odos nubrozdinimas ir intraodinės kraujosruvos kakle padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, poodinė kraujosruva kairiame skruoste padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 42).

15. 2022 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 3 nurodyta, jog 2022-06-09 pagalbinė darbininkė K. A. (darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) dirbo (duomenys neskelbtini) rytinėje pamainoje. Apie 13.45 val. išeidama iš gamybos meistrų kabineto susitiko su įmonės darbuotoja S. S.. Vykstant darbuotojų diskusijai, kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu S. S. sugriebė už rankos ir netikėtai trenkė K. A. į veidą. Konfliktui pasibaigus buvo iškviesti policijos pareigūnai, o K. A. kreipėsi į J. J. šeimos gydytojų centrą, kuriame nukentėjusiajai buvo nustatytas riešo, plastikos dalių sumušimas ir nepatikslinta reakcija į stiprų stresą. (duomenys neskelbtini) atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimas (1 tomas, b. l. 115–117).