Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

Registro Nr. ROIK: 21132774999 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 16.9.3; 19.11;

2021 m. liepos 2 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

V. J., (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) T. T. r. sav., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 7 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 2 d., 11 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), V. J., policijos pareigūnui sustabdžius jo vairuojamą automobilį „BMW SERIE 5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be tikrinančio pareigūno leidimo išlipo iš automobilio, taip pat T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tyrėją D. J. vadino „žąsinu“, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, taip pažemino statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą.

Savo veiksmais V. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje ir 508 straipsnyje.

V. J. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įvykio metu vairavo automobilį „BMW SERIE 5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiavo iš savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Su juo kartu buvo A. B.. Nuo 2020 liepos mėnesio jis ir A. B. yra apsigyvenę name, kuris priklauso ūkininkei Ž. J.. Minėtos ūkininkės ūkyje jie kartu dirbo. Važiuodamas kelyje pamatė einantį T. S. ir sustojo, kadangi jis buvo neblaivus, nutarė jį parvežti namo. Jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino blaivumą, dokumentus. T. S. nusivedė protokolo surašymui į savo automobilį. Pasakė pareigūnams, kad eina atlikti gamtinius reikalus ir išlipo iš automobilio. Nežino ar pareigūnai leido jam išlipti iš automobilio. Nuėjo už medžio, tada pamatė link jo einantį A. B. ir sakė jam „žąsine eik atgal į mašiną“. Teigė, kad įžeidžiančių, necenzūrinių žodžių policijos pareigūno atžvilgiu nevartojo. Suprato, kad įvykio metu juos sustabdė policijos pareigūnai, nes jie buvo uniformuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. kaltės dėl nusižengimų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje nepripažino, ji įrodyta šiais įrodymais:

T. T. AVPK Pagėgių policijos komisariato tyrėjo D. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, 2021 m. gegužės 2 d., 11 val. 52 min., patruliuojant kartu T. T. AVPK P. P. komisariato vyr. patruliu J. Š. pagal nustatytą maršrutą (duomenys neskelbtini), kelyje sustabdė automobilį „BMW SERIE 5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. J.. Kartu su V. J. automobilyje sėdėjo dar du asmenys – A. B. ir T. S.. Automobilio tikrinimo metu jo vairuotojas be pareigūno leidimo išlipo iš automobilio. V. J. buvo įspėtas, kad išlipti iš automobilio be tikrinančio policijos pareigūno leidimo negalima, todėl jis grįžo atgal į automobilį. Po kurio laiko V. J. vėl išlipo iš automobilio. Jis vaikščiojo važiuojamąją kelio dalimi, jam dar kartą buvo nurodyta grįžti į automobilį. Tada V. J. priėjęs prie pareigūno prašė jo nerašyti administracinio nusižengimo protokolo ir pradėjo jo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius sakydamas „nachuje tu išsipisinėji kūrva“. V. J. kelis kartus buvo įspėtas nevartoti necenzūrinių žodžių, tačiau į perspėjimus nereagavo, toliau vartojo necenzūrinius žodžius sakydamas „ko tu išsipisinėji ką, ko tu blet išsipisinėji, aš tave blet prisimenu kai papkę čiulpei, žąsine tu kūrva“. Kadangi V. J. nenusiramino ir įžeidė statutinio valstybės tarnautojo (policijos pareigūno) garbę ir orumą, buvo sulaikytas ir uždarytas į automobilio laikino sulaikymo kamerą. Įvykis filmuotas kamera „Body“ kamera B0F1EC60C9FC, B0F1EC60E4BA (b. l. 4).

Liudytojas D. J. apklaustas teisme patvirtino, kad patruliuojant pamatė važiuojantį automobilį „BMW SERIE 5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo be įjungtų artimųjų žibintų, dėl šios priežasties sustabdė automobilį patikrinimui. Nustatė, kad automobilį vairavo V. J.. Įvykio metu automobilyje buvo trys asmenys, V. J., A. B. ir T. S.. Nė vienas iš asmenų neturėjo su savimi asmens dokumentų, dėl to nuėjo į pareigūnų automobilį nustatyti asmenybių. Pagal duomenų bazę nustatė, kad asmenys deklaruoti skirtingais gyvenamaisiais adresais, t. y. iš skirtingų šeimos ūkių, dėl to rašė protokolus už karantino taisyklių pažeidimą. V. J. buvo įspėtas neišlipti iš automobilio kol bus rašomi protokolai, tačiau išlipo ir jį įžeidinėjo, vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius.

Liudytojas A. B. parodė, kad įvykio metu jis važiavo automobilyje, kurį vairavo V. J.. Kartu važiavo dar vienas nepažįstamas asmuo. Automobilį sustabdė policijos pareigūnai, visų paprašė parodyti dokumentus. Jis ir V. J. buvo išlipę iš automobilio. Negirdėjo, ar V. J. pareigūnų atžvilgių vartojo necenzūrinius žodžius.

Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 2 d., 11 val. 52 min., policijos pareigūnai buvo sustabdę automobilį „BMW SERIE 5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti, kad V. J. yra išlipęs iš automobilio. Pareigūnas prašo V. J. grįžti į automobilį, nurodo, kad jis jau buvo įspėtas jog negalima išlipti iš automobilio be pareigūno leidimo. Pareigūnui pasakius, kad bus rašomas protokolas, V. J. prašo jo nerašyti. Pareigūnui pakartojus, kad bus rašomas protokolas, V. J. reiškė nepasitenkinimą pareigūno darbu sakydamas „nachuje tu išsipisinėji kūrva“. V. J. kelis kartus buvo įspėtas nevartoti necenzūrinių žodžių, tačiau į perspėjimus nereagavo, sakė pareigūnui „ko tu išsipisinėji ką, ko tu blet išsipisinėji, aš tave blet prisimenu kai papkę čiulpei, žąsine tu kūrva“. Tada policijos pareigūnas nurodė, kad sulaiko V. J. už policijos pareigūno įžeidinėjimą ir patalpino jį į automobilio laikino sulaikymo kamerą.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Kelių eismo taisyklių IV skyriaus 16 punkto reikalavime numatyta, kad tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Iš policijos pareigūno D. J. tarnybinio pranešimo, jo parodymų teismo posėdžio metu, vaizdo įrašo nustatyta, kad V. J. be tikrinančio pareigūno leidimo išlipo iš sustabdytos transporto priemonės. Policijos pareigūnas įspėjo V. J., jog be pareigūno leidimo iš automobilio išlipti negalima, tačiau V. J. reikalavimo likti automobilyje nevykdė. Dėl šių veiksmų V. J. veika kvalifikuotina pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį. Nors jis nurodė, kad iš automobilio išlipo norėdamas atlikti gamtinius reikalus, tačiau iš pareigūno D. J. parodymų, vaizdo įrašo matyti, kad V. J. išlipęs iš automobilio reiškė nepasitenkinimą policijos pareigūno darbu, prašė nerašyti administracinio nusižengimo protokolo, o šiam atsisakius, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. (duomenys neskelbtini) straipsnio paskirtis – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Vertinant (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūno D. J. veiksmai buvo teisėti, jis vykdė savo pareigas – viešosios tvarkos bei eismo kontrolę. V. J. papiktino policijos pareigūno tarnybinių pareigų vykdymas, kai jis nurodė, kad rašys administracinių nusižengimų protokolus. Vaizdo įrašas patvirtina, kad V. J. tyrėjo D. J. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius „nahuje tu išsipisinėji kūrva“, „ko tu išsipisinėji ką, ko tu blet išsipisinėji, aš tave blet prisimenu kai tu papkę čiulpei žąsine tu kūrva“. Vartodamas policijos pareigūno atžvilgiu necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius jis viešai įžeidė, pažemino tarnybines pareigas vykdantį policijos pareigūną. Nors V. J. teigė, kad žodį „žąsine“ jis vartojo ne pareigūno, o A. B. atžvilgiu, tačiau vaizdo įrašas šiuos jo parodymus paneigia. Nustatyta, kad V. J. stovėdamas prie pareigūno D. J. ir žiūrėdamas į jį sakė „ko tu išsipisinėji ką, ko tu blet išsipisinėji, aš tave blet prisimenu kai papkę čiulpei, žąsine tu kūrva“. Taigi, šie žodžiai buvo adresuoti ne A. B., kaip nurodo pažeidėjas, o pareigūnui D. J. ir juos sakydamas V. J. siekė pareigūną pažeminti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“ ir panašiai), taip pat necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-1908/2011, N62-2327/2011, N62-4473/2011, N261-1190/2012; Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2012, 2K-396/2009, Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013 ir kt.), todėl V. J. veiksmai, vadinant pareigūną „žąsinu“, vartojant jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius „kūrva“, „ko tu išsipisinėji“, vertinami kaip pareigūno įžeidimas.

V. J. veiksmai dėl statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo kvalifikuotini pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį. Teismas pažymi, jog, nors administracinio nusižengimo protokole V. J. veika kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, tačiau nuoroda į (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį laikytina pertekline, kadangi, minėtas straipsnis dalių neturi ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas V. J. atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, nusižengusio asmens asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Už (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje numatytą nusižegimo padarymą asmenims užtraukia baudą nuo 10 iki 12 Eur, (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytų nusižengimo padarymą asmenims užtraukia baudą nuo 90 Eur iki 140 Eur.

V. J. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis bei (duomenys neskelbtini) straipsnis), dėl kurių pažeidėjas visiškai nesigaili ir savo elgesio kritiškai nevertina. Jo veikoje nenustatyta atsakomybę lenginančių aplinkybių. Taip pat nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. J. 2017 - 2020 metais yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nusižengimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, jog V. J. skirtinos baudos, didesnės nei sankcijų vidurkiai – pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį – 11 Eur, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį – 120 Eur. Galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

V. J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. gegužės 2 d. 11 val. 52 min. artimai kontaktavo su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio asmenimis, t. y. važiavo automobilyje „BMW SERIE 5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su A. B. ir T. S., tuo nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“, 2.1.8.1. punkto reikalavimo ir sukėlė pavojų išplisti COVID - 19 ligai.

V. J. apklaustas teisme teigė, kad karantino taisyklių nežino. Nurodė, kad automobiliu važiavo ir bendravo su A. B., su kuriuo kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo iš vieno namų ūkio. Automobiliu taip pat vežė T. S., su kuriuo kartu negyveno. Liudytojas A. B. apklaustas teisme patvirtino, kad įvykio metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Ten pat gyveno ir V. J.. Teigė, kad apie metus laiko dirbo pas ūkininkę Ž. J., kuri apgyvendino name adresu (duomenys neskelbtini). Nors įvykio metu iš darbo jau buvo išėjęs, tačiau iš gyvenamosios vietos nebuvo išsikėlęs. Jo deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tada šioje gyvenamojoje vietoje negyveno. T. S. nepažinojo, jį V. J. vežė namo. V. J. ir A. B. parodymus patvirtina Sodros duomenys, iš kurių nustatyta, kad jie dirbo Ž. J. ūkyje.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įsatymo pažeidimą, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingos užkrečiamosiosms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2021 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 229 redakcija) 2.1.8.1 punkte buvo numatyta, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus, dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo (2.1.8.1.1. papunktis).

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2021 m. gegužės 2 d., apie 11 val. 52 min. V. J. esant Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui, bendravo su A. B., kuris priskiriamas tam pačiam vienam namų ūkiui, kadangi asmenys gyveno tame pačiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) T. T. r. ir T. S. iš skirtingo namų ūkio. Taigi, nustatyta, kad kontaktavo dviejų namų ūkio asmenys, tačiau atsižvelgiant, kad viename iš jų buvo ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo (T. S.), yra pagrindas teigti, kad V. J. nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2021 m. balandžio 15 d. redakcija) 2.1.8.1 punkto reikalavimų ir nesukėlė pavojaus išplisti COVID - 19 ligai.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-31-2014). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad V. J. ir A. B. yra iš vieno namų ūkio. Pagėgių policijos komisariato pareigūnas atlikęs tyrimą šių aplinkybių net netyrė, neapklausė nei A. B. nei V. J., nerinko kitų įrodymų. Norint asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, neužtenka nustatyti tik šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, o būtina aiškintis, kur asmenys realiai gyvena ir su kuo, kad būtų galima patvirtinti ar paneigti, jog jie yra iš vieno namų ūkio, ar priklauso tai pačiai šeimai.

Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, V. J. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti visi ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dėl šio nusižengimo jo atžvilgiu nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti kaltu V. J. padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK, 417 straipsnio 7 dalyje, 508 straipsnyje ir paskirti:

už administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

už administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnyje – 120 Eur (vieno šimto dvidešimtes eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirti galutinę nuobaudą – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

N. V. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

I. V. J., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 21132774999.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą T. T. apylinkės T. T. rūmus.