- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- e2-18963-862/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-013818-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,, Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo, pareikštą atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 430 EUR turtinės žalos atlyginimą, 24,95 EUR kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2019-12-14 sutrikus elektros energijos tiekimui į namą, esantį (duomenys neskelbtini) (dėl viršįtampių svyravimo) buvo padaryta žala ieškovės Būsto draudimu apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), – šildymo katilui. Elektros energiją tiekia atsakovė, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant 430 EUR draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01), kur nurodyta, kad nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad 2020-11-01 objektui (duomenys neskelbtini), parengta elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 11906588-51112/106598 A. P. vardu, pagal kurią šiam vartotojui teikiama elektros energija. Ieškovė būsto draudimo sutartimi Nr. TIA Nr. 362893348 apdraudė turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2019-12-14 įvyko trumpalaikis tiekiamos elektros energijos pertrūkis dėl gedimo atsakovei priklausančioje 10kV kabelio linijoje nuo KT-109 į MT 1800 ir skirstomajame punkte SP-57. Suveikus prevencijos automatikai vos 2 minutėms elektros energija laikinai nutrūko 651 vartotojams. Dėl šio įvykio jokių pretenzijų dėl patirtų nuostolių atsakovė negavo. Atkreipė dėmesį, kad vartotojui elektros energija tiekiama iš absoliučiai nesusijusios transformatorinės MT-323. Paaiškino, kad remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (toliau-Taisyklės), 81.1 punktu trečia (III) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš vieno elektros energijos šaltinio viena elektros linija. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Atsakovė laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir elektros energijos tiekimą atnaujino per mažiau nei 24 valandas. Vadovaujantis Taisyklių 152.9 punktu operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar Taisyklėse nustatyto laiko. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad 2019-12-14 dėl viršįtampių svyravimo buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), - šildymo katilui. Be to, atsakovė nėra gavusi ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos 2020-01-17 pretenzijos Nr. R0002331113.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, vykdydama 2019-02-02 sudarytą Būsto draudimo sutartį (liudijimas TIA Nr. 362893348), kuria buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2019-12-16 įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 430 EUR draudimo išmoką (2020-01-06 pranešimas Nr. 2313031, 2020-01-07 – 2020-01-17 sąskaitos išrašas). Reikalavimą atsakovei ieškovė grindžia paaiškinimais, jog 2019-12-14 draudėjas pastebėjo katilo gedimą dėl sutrikusio elektros energijos tiekimo ir apie tai informavo ieškovę bei pateiktais paleidimo-derinimo/techninio aptarnavimo sutartimi Nr. 2011/21, garantiniu talonu, UAB „Heating service“ 2019-12-18 PVM sąskaita-faktūra Nr. HS2525-166 ir 2019-12-18 atliktų darbų aktu, 2019-12-14 atsakovės elektroninėmis žinutėmis ir 2019-12-18 – 2019-12-19 ieškovės ir draudėjo elektroniniais laiškais.
Byloje nėra ginčo, kad objektui (duomenys neskelbtini), atsakovė tiekia elektros energiją. Iš atsakovės pateikto 2019-12-14 – 2021-12-14 neplaninių atsijungimo sąrašo matyti ir atsakovė neneigia, kad 2019-12-14 įvyko trumpalaikis tiekiamos elektros energijos pertrūkis dėl gedimo atsakovei priklausančioje 10kV kabelio linijoje nuo KT-109 į MT 1800 ir skirstomajame punkte SP-57 suveikus automatikai vos 2 minutėms elektros energija laikinai nutrūko 651 vartotojui (neplaniniai vartotojų atjungimai). Dėl šio įvykio atsakovė pretenzijų negavo. Paaiškino, kad į namą adresu (duomenys neskelbtini), elektros energija tiekiama iš transformatorinės MT-323, kuri nėra susijusi su įrenginiais, kuriuose buvo nurodytas gedimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) įgyvendinama vadovaujantis CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normomis reglamentuojančiomis deliktinę civilinę atsakomybę, todėl tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir jai atsakomybė kyla pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtina, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, kai žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, o didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybės arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis; žalą (CK 6.249 straipsnis); priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis).
Šalių atstovų paaiškinimai, pateikti įrodymai patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė, įvykdžiusi iš draudimo teisinių santykių kylančias prievoles draudėjui, įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovei. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad daiktui - šildymo katilui buvo padaryta žala ir kad ieškovės išmokėta draudėjui draudimo išmoka atitinka padarytos žalos dydį, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pareikštų reikalavimų patenkinimo, turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio buvimą.
Ieškovės teigimu atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neužtikrinus kokybiško elektros energijos tiekimo.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 136 punktas nustato, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 81.1. punktu, trečia (III) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš vieno elektros energijos šaltinio viena elektros linija. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energijos ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas. Byloje nustatyta, kad atsakovė įvykdė savo pareigą atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė atkūrė elektros energijos tiekimą per 24 valandas, į tai, kad atsakovė turi teisę elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklus naudotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, nėra teisinio pagrindo teigti, jog elektros pertrūkis buvo neteisėtas atsakovės veiksmas.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinį ryšį, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, turi pareigą įrodyti ieškovė.
Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktame akte nėra nurodyta, kokiu būdu buvo prieita išvados, jog dėl elektros įtampos svyravimų sugedo šildymo katilas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti, jog ties operatoriaus ir vartotojo nuosavybės riba vyko kokie nors neleistini reiškiniai, nereiškė prašymų dėl tokių įrodymų išreikalavimo. 2019-12-18 atliktų darbų aktu nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, specialiomis techninėmis žiniomis, nepaaiškinta kaip sutrikimas skirstomojo tinklo dalyje (įtampos svyravimai) galėjo nulemti ir kokiu būdu nulėmė įrenginio gedimą. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog atsakovė savo pareigas, susijusias su elektros energijos tiekimu, vykdė netinkamai ir kad šildymo katilo gedimą nulėmė ieškovės nurodomos priežastys. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėto veikimo fakto ir priežastinio ryšio buvimo.
Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo ieškinį tenkinti, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Ieškinį atmetus, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, atsakovė nepateikė įrodymų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.