Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).

2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos raštas, kuriuo buvo prašoma atnaujinti išieškojimą iš pareiškėjo. VMI atnaujino išieškojimą ir apie tai pareiškėją informavo 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo atnaujinimo iš pareiškėjo. Nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad pareiškėjas žinojo apie VMI jo atžvilgiu vykdytus išieškojimo veiksmus ir jų pagrindą. Įvertinus ES Tarybos direktyvos 2010/24/ES taikymo sritį ir tai, kad mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 punkte, VMI sprendimas yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt sumą pagal užsienio valstybės prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 5, 46).

Nustatyta, kad 2014 m. gegužės 15 d. VMI gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos raštą, kuriuo prašoma pradėti išieškojimą iš pareiškėjo, nes jam yra priskaičiuota bauda ir akcizas už tabako gaminius, viso 18 503,74 Lt (b. l. 20-21).

VMI 2014 m. birželio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar/ir turto (b. l. 48).

Pareiškėjas 2014 m. birželio 26 d. pateikė VMI elektroninį laišką, kuriuo prašė nevykdyti išieškojimo jo atžvilgiu, nes yra padavęs skundą Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybai dėl priskaičiuotų sumų (b. l. 31-32).

VMI 2014 m. liepos 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalimi, nevykdys 18 503,73 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iki bus gauta informacija dėl tolimesnės bylos eigos (b. l. 34).

VMI gavusi iš Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą tęsti išieškojimo veiksmus, nes nėra gavusi skundo iš pareiškėjo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartimi „Dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos“, Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pateiktu 2014 m. gegužės 19 d. prašymu (suvienodintu dokumentu), kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, VMI 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu nusprendė priverstinai išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt sumą (b. l. 45-46).

VMI atsiliepime paaiškino, kad vėliau gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pranešimą, kuriuo buvo nurodyta, kad skundas iš pareiškėjo yra gautas ir paprašyta sustabdyti skolos išieškojimą. Todėl VMI sustabdė sprendimo vykdymą (b. l. 17-18).

2016 m. liepos 27 d. VMI gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos Prašymą (suvienodintą dokumentą), kuriuo prašo tęsti išieškojimą iš pareiškėjo (b. l. 22-29).

VMI atnaujino mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, apie tai 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo pareiškėją (b. l. 45).

Taigi visos šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie VMI vykdytus išieškojimo veiksmus, jų pagrindą. Be to, VMI yra informavusi pareiškėją, kad visi jam skirti dokumentai yra patalpinti VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teisinius santykius, susijusius su Europos Sąjungos šalių prašymais išieškoti mokestinių nepriemokų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva Nr. 2010/24/ES bei kiti Lietuvos Respublikos bei ES teisės aktai.

Įgyvendinant Tarybos direktyvos Nr. 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. birželio 20 d. priėmė Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymą Nr. XI-1466. Tiek minėtas įstatymas, tiek direktyva reglamentuoja santykius tarp prašančios valstybės kompetentingos institucijos ir prašymą vykdančios valstybės institucijos. Tarybos direktyvos Nr. 2010/24/ES 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašančiosios institucijos prašymu, institucija, į kurią kreipiasi, vykdo reikalavimus turėdama dokumentą, kuriuo leidžiama juos vykdyti prašančioje valstybėje narėje.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašančioji institucija Lietuvos Respublikos institucijai pagalbos prašymus naudodama standartinę formą ir visus su jais susijusius dokumentus teikia elektroniniu būdu (išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl techninių priežasčių). Tam tikrais atvejais prie standartinių formų gali būti pridedamos ataskaitos, pareiškimai ir bet kokie kiti dokumentai arba patvirtintos tų dokumentų kopijos ar jų išrašai, kurie taip pat siunčiami elektroniniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl techninių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos Prašymas vykdyti reikalavimą ir/arba imtis prevencinių priemonių (b. l. 20-21), Suvienodintas dokumentas, leidžiantis vykdyti reikalavimus bei 2016 m. liepos 27 d. papildomas Prašymas tęsti išieškojimo veiksmus (b. l. 22-29) yra pateikti laikantis teisės aktų reikalavimų.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamoje byloje prašančioji institucija yra Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba, institucija vykdančioji išieškojimą – VMI. Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba pateikė VMI prašymus vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo remiantis leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje (b. l. 20-21, 22-29).

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginėms asmenų mokestinėms nepriemokoms išieškoti. Jeigu Lietuvos Respublikos institucija mano, kad tokie pat arba panašūs reikalavimai Lietuvos Respublikoje nevykdomi, ji taiko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme mokesčių išieškojimui nustatytas procedūras.

Ginčijamas sprendimas priimtas vykdant Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą dėl 18 503,74 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Tiek Suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimus (b. l. 20-21), tiek 2016 m. liepos 27 d. papildomame Prašyme tęsti išieškojimo veiksmus (b. l. 22-29) nurodyta, kad pareiškėjas Jungtinėje Karalystėje nesumokėjęs baudos ir akcizo už tabako gaminius, viso 18 503,74 Lt nepriemoką. Ginčas dėl nepriemokos Jungtinėje Karalystėje yra pasibaigęs, tai aiškiai patvirtina Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos 2016 m. liepos 27 d. papildomas Prašymas (b. l. 22-29) tęsti išieškojimo veiksmus dėl 18 503,74 Lt nepriemokos. Pareiškėjas teismui apskritai jokių duomenų ar įrodymų dėl reikalavimo užginčijimo Jungtinėje Karalystėje nepateikė, vadinasi, ginčo dėl išieškomos sumos dydžio nėra. Pareiškėjo argumentas, kad iš užsienio valstybės negavo jokio pranešimo ar reikalavimo sumokėti kokias nors pinigines sumas, susijusias su priskaičiuotais mokesčiais, yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstas objektyviais duomenimis.

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ir Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra pažymėjęs, jog valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismai iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimas M. K. byloje, C-233/08, 44 p.). Ši pozicija atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Administracinėje byloje Nr. A14-398/2007 teismas yra nurodęs, kad Pagalbos išieškant įstatymo nuostatos suponuoja, kad išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, pagal Europos Sąjungos valstybės narės prašymą, pagrindas pradėti išieškojimo procedūrą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra prašančiosios šalies kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje. Toks sprendimas pripažįstamas, t. y. sutinkama, jog jis yra galiojantis Lietuvos Respublikoje. Pastaroji norma reiškia, kad kompetentinga Lietuvos institucija nebevertina kompetentingos valstybės, Europos Sąjungos narės, institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo ir, nesant teisės aktais numatytų išimčių, jį vykdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. A14-398/2007, Nr. A17-998/2007; Nr. A575-842/2010, LVAT 2012 m. kovo 7 d. praktika, taikant MAĮ, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija 22).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad VMI 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-328-11656 išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt mokestinę nepriemoką pagal Jungtinės Karalystės prašymą (suvienodintą dokumentą), yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas skunde išdėstytais argumentais, todėl atmestinas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.