Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, išnagrinėjusi nuteistojo M. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 59-146 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 59-146 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. G.. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, padarė išvadą, kad padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesnis elgesys ir teistumai, priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų, likusi didelė neatliktos bausmės dalis, neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, pasitaisė ir ateityje nedarys nusikaltimų.

Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismo nutartis yra neobjektyvi, prieštaraujanti teismų praktikai, sprendimas grindžiamas prieštaraujančiais argumentais bei abstrakčiais teiginiais. Žemesnės instancijos teismas neatliko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarime Nr. 59-146 pateiktų faktų analizės, o tik dar kartą juos pakartojo. Nuteistajam kyla klausimas, kokius dar jis turi atitikti reikalavimus, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje klaidingai nurodyta, kad M. G. yra teistas 15 kartų, jis yra teistas 13 kartų. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarime Nr. 59-146 taip pat yra padarytos klaidos, susijusios su nuteistojo nubaudimu ir narkotinių medžiagų vartojimu, kurios galėjo keisti M. G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, o taip pat ir teismo sprendimą. Anksčiau nuteistajam skirtos nuobaudos nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, o kitų argumentų, nuteistojo nuomone, teismas nepateikė.

Skunde kritikuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalies sąvoka „toliau taisyti asmenį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą“. Nuteistojo nuomone, asmens „pataisymo“ sąvoka yra iš esmės ydinga. Bausmių vykdymo tikslas yra ne asmens „taisymas“, o jo integracinių gebėjimų skatinimas. Nuteistojo elgesys laisvėje turi būti prognozuojamas pagal jo elgesį įkalinimo įstaigoje. Nėra aišku ir tai, kokie nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti vertinami. Skunde pažymima, kad paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, motyvacija būti laisvėje, sumažinama recidyvo rizika. Taip asmuo pradeda gyventi sąžiningo ir doro piliečio gyvenimą. M. G. pasižada vykdyti visus teismo paskirtus įpareigojimus ir laikytis lygtinio paleidimo sąlygų, nepažeisti teisės ir moralės normų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Skirtingai nei nurodo nuteistasis, žemesnės instancijos teismas savo sprendimą grindė konkrečiais motyvais, t. y. nuteistajam priimta 15 apkaltinamųjų nuosprendžių, jis atlieka bausmę už aštuonias nusikalstamas veikas, už šešias iš kurių jam skirta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, už dvi – areštas, anksčiau teistas už vagystes bei plėšimus, lygtinis paleidimas taikytas vieną kartą, jo metu padarė naują nusikalstamą veiką, būdingas nusikaltimų modelis, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 71 balas, pataisos įstaigoje nedirba, turi priklausomybę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, žalos dar nėra atlyginęs, todėl nutartis laikoma motyvuota. Joje teismas ne tik nurodė nuteistojo asmenybę apibūdinančius faktus, bet ir susiejo juos į vieningą visumą, kurios pagrindu padarė atitinkamas išvadas.

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 25 parų areštu;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų areštu;

5) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) 30 parų areštu;

7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

8) Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

9) Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

10) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartimi veiką perkvalifikavus pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 30 parų areštu;

11) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d., Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d., Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d., Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrintos M. G. paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

12) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

13) Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendis pakeistas: M. G., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

14) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 28 parų areštu;

15) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais subendrinti su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir nuteistajam M. G. paskirta subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos subendrintos 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ir nuteistajam M. G. paskirta galutinė subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendį, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį, Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendį.

Bausmės pradžia: 2014 m. balandžio 24 d.

Bausmės pabaiga: 2019 m. liepos 21 d.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Skirtingai nei nurodoma skunde, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nėra vartojama asmens „pataisymo“ sąvoka, todėl jos analizė nėra tikslinga.

Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), 1/2 dalį bausmės faktiškai atliko 2016 m. gruodžio 6 d., tačiau yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus M. G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (71 balas). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, ankstesnio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu ji buvo 80 balų, t. y. nuo 2017 m. kovo 3 d. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 9 balais. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo M. G. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis yra pagrindinio išsilavinimo. Nuteistasis yra padengęs vieną ieškinį, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta. Lygtinio paleidimo atveju asmuo ketina gyventi reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, gautas teigiamas atsakymas, ketina susirasti pastovų darbą, tačiau duomenų apie galimą darbovietę nėra. M. G. bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, dalyvavo ir dalyvauja eilėje elgesio pataisos programų, lanko AA ir AN grupės susirinkimus, pastebimas teigiamas požiūrio ir elgesio pokytis dėl narkotinių medžiagų vartojimo. M. G. palaiko socialinius ryšius su sugyventine ir sūnumi. Asmuo kriminalinės subkultūros nepalaiko, nėra socialiai atsiskyręs, bendravimo įgūdžiai pakankami, nepastebimos suicidinės mintys ar agresyvus elgesys, požiūris į save gana adekvatus, emocinė būsena stabili, sugeba kontroliuoti savo elgesį, atpažįsta ir suvokia savo problemas, priežiūrą vertina palankiai. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad M. G. anksčiau teistas 26 kartus (11 teistumų yra išnykę), taigi, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad asmuo yra teistas 15 kartų (pirmą kartą – 16 metų), vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygas pastarasis pažeidė, padarė naują nusikalstamą veiką, kas reiškia, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą M. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytos neišnykus teistumui. Būdingas nusikaltimų modelis – vagystė, plėšimas. Bausmės atlikimo metu jis du kartus pažeidė režimo reikalavimus, abu kartus vartojo narkotikus ir buvo už tai baustas drausmine tvarka. Nuteistasis pats pripažįsta turėjęs priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, buvo teistas už jų platinimą. Motyvacija ir toliau nevartoti narkotinių medžiagų yra vienas iš kintančių kriminogeninių veiksnių. Nors šiuo metu M. G. neturi galiojančių nuobaudų, tačiau padaryti režimo reikalavimų pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytų taisyklių. Asmeniui taikytos drausminės nuobaudos neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau yra svarbios nuteistojo asmenybei apibūdinti. Laisvėje M. G. yra dirbęs įvairius darbus, tačiau jie buvo neoficialūs, laisvės atėmimo vietoje nedirba, gauna pašalpas ir išmokas, finansiškai remia sugyventinė, vieno ieškinio dar nėra padengęs. Pats nurodo, kad lėšų pragyvenimui gaudavo vogdamas. Finansiniai įsipareigojimai yra nurodomi kaip vienas iš nuteistojo kintančių kriminogeninių veiksnių. M. G. nustatyti dinaminiai veiksniai sudaro 16 balų, t. y. yra galimybė juos keisti. Tai reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu M. G. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau tai nereiškia, kad atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikšmiškai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri teigiamai paveiktų nuteistąjį bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. M. G. sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuteistasis likusį laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai, kas yra neproporcinga ir neatitinka bausmės tikslų.

Taigi, vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nepakankamą pažangą ją mažinant, specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, jo kriminalinę praeitį, paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies proporciją, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį M. G., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.