Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2010-11-20 apie 14 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), savo namuose, virtuvėje, ginčo metu sučiupęs D. M. už rankos ir nepaleisdamas, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei pasakęs „dabar tu man čiulpsi“ ir užkišęs ranką už savo kelnaičių, nusmaukęs jas žemyn ir parodydamas savo varpos dalį, taip neviešai įžeidė D. M..

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2004 m. susipažino su būsima žmona I. M., o 2005 m. apsigyveno kartu. Jos vaikus D.M. ir R. M. sunkiai prisišaukė kartu gyventi. Pradžioje vaikai klausydavo, tačiau situacija blogėjo, nes šeimoje trūko pinigų, prasidėjo konfliktai. Tą dieną, kai įvyko konfliktas, buvo grįžęs iš darbo po naktinės pamainos. Kartu su žmona išgėrė 2 l alaus. Po to nuėjo miegoti. Atsikėlė 13.00 val. Tuo metu namie buvo D.M. ir R. M.. Išėjes iš tualeto, buvo su kelnaitėmis ir megztiniu. Nuėjęs į virtuvę , kur D. M. skuto bulves, jis atsistojo prie atviro lango ir rūkė. Kilo konfliktas virtuvėje tarp D. M. ir jo, nes D. M. jį pradėjo vadinti į įvairiais epitetais, galutiniai jos žodžiai buvo: „čiulpk organą.“ Todėl jis nuleido kelnaites ir atsisuko į ją. Kelnaitės nuleistos buvo tik akimirką, tiek ji ir tegalėjo matyti jo lytinį organą. D. M. užsimojo skustuku. Supratęs, kad ji jam suduos čiupo jai už rankos, laikė tik akimirką, nes D.M. apipylė jį vandeniu ir išbėgo iš virtuvės. Pripažįsta, kad tokiais savo veiksmai įžeidė D. M.. Nepripažįsta tyčia sukėlęs fizinį skausmą D. M., nes ji užsimojo skustuku, o jis gindamasis suėmė ją už rankos. Žmona kalbėjo su D. M. apie pareiškimo atsiėmimą, tai buvo jos mintis, kad vietoj teismo išlaidų geriau pinigus jai duoti. Žmonos dukros gyvenime jo nekenčia, kaltina žmoną, kad atėjo gyventi pas jį, dar esant gyvam jos pirmajam vyrui.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad įvykio dienos ryte mama su V. M. virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Ji atsikėlusi nuvežė pusbrolį į ligoninę, iš kaimo pasiėmė valgio ir grįžo namo. Virtuvėje nusiskuto kelias bulves sau ir seseriai. Bulvės buvo sudėtos į indą su vandeniu. V. M. atėjo į virtuvę, vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais, todėl tarpusavyje apsižodžiavo. Konflikto metu, V. M. paėmė jai už dešinės rankos ir pasakė: „dabar tu man čiulpsi“. Tuo pat metu V. M. nusmaukė kelnaites. Ji pastebėjo tik gaktos sritį ir lytinio organo viršų. Tada ji ištraukė savo ranką iš V. M. rankos, abiem rankom čiupo indą su bulvėmis, kurį išpylė ant V. M. ir išbėgo iš virtuvės. Tokie V. M. veiksmai ją įžeidė, nes labai išsigando, pradėjo drebėti ir šaukti. V. M. suėmęs jos ranką laikė tik kelias sekundes, tačiau tai sukėlė jai fizinį skausmą. Ji nesakė V. M.: „čiulpk“, skustuko rankoje neturėjo, suduoti jam ranka nemėgino.

Liudytoja R. M. parodė, kad įvykio dieną, ryte su seserimi D. M. miegojo, o mama su V. M. gėrė virtuvėje, triukšmavo. Su seserimi buvo nuvykusios į kaimą, kai grįžo, mamos nebuvo. Paskui sesuo virė virtuvėje valgyti. Išgirdusi seserį šaukiant , pamatė ją atbėgančią į kambarį. Sesuo sakė, kad V. M. paėmė jai už rankos, ištraukė savo lytinį organą ir liepė čiupti.

Liudytoja I. M. parodė, kad įvykio dienos rytą vyras V. M. grįžo iš darbo, vaikai D. M. ir R. M. miegojo. Išgėrė su V. M. alaus. Vyras nuėjo miegoti, ji išnešė šiukšles. Grįžtant užėjo pas kaimyną. Po pusvalandžio paskambino D. M. ir papasakojo, kad jai esant virtuvėje V. M. čiupo jai už rankos ir liepė jam čiulpti. Pradžioje V. M. santykiai su vaikais buvo normalūs. Kai jis neteko darbo, prasidėjo konfliktai. Sutuoktinis yra griežtas, bet nelinkęs į smurtą ir priverstinius lytinius santykius. Ji siūlė D. M. 2000 Lt, už tai, kad ji atsiimtų pareiškimą, nes ji mokosi, nenorėjo, kad ji patirtų gėdą viešai liudydama prieš šeimą.

Liudytoja S. S. parodė, kad po įvykio anūkė D. M. paskambino jos sūnui ir pasakė, kad V. M. jai liepė „čiulpti“. Po įvykio D. M. buvo labai nervuota, visą laiką verkė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra – butas, adresu Naujoji Akmenė, (duomenys neskelbtini), kurio virtuvėje, prie šaldytuvo ant grindų rastas vyriškas megztinis, cigaretės nuorūka ir prilaistyta vandens (b.l. 7-14 ).

Įtariamojo V. M. 2010-11-21 apklausos protokole užfiksuota, kad jis su I. M. susituokė prieš 4 metus, tačiau kartu gyvena jau šešeri metai. Kadangi žmonos dukros yra paauglės, tai tarp jų nuolatos vyksta konfliktai. 2010-11-20 apie 8.30 val. grįžo iš darbo po naktinės 12 valandų pamainos, buvo visą naktį nemiegojęs ir pavargęs. Pareidamas iš darbo nusipirko du 6 % stiprumo, dviejų litrų talpos alaus butelius. Namuose alų gėrė dviese su Ina. Jau iš pat ryto abi dukros susipyko su mama, ar dėl pinigų, ar dėl gėrimo, tiksliai nežino. Po to abi merginos išėjo į miestą, o jiedu toliau gėrė alų, išėję niekur nebuvo. Apie 11-12 val. jis nuėjo į kambarį miegoti. Apie 14 val. atsikėlęs ėjo į tualetą ir parūkyti. Jam rūkant virtuvėje, tarp jo ir D. M., kuri gamino maistą, kilo konfliktas. Turbūt dėl savo nuovargio ar neblaivumo jis pats pradėjo konfliktą, tačiau dėl ko tiksliai susiginčijo, dabar nepamena. Namuose dažnai vartoja necenzūrinius žodžius, t.y. keikiasi, nes merginos nejaučia suaugusiesiems pagarbos, o elgiasi kaip su bendraamžiais, todėl ir įvykio dieną pagrasino jai „čiulpsi man“. Kadangi buvo ką tik atsikėlęs iš lovos ir vaikščiojo vienais apatiniais, todėl galėjo juos nusimovęs parodyti savo varpą, tačiau kaip ten tiksliai įvyko neprisimena, nes buvo labai piktas, pavargęs, neblaivus. Gali būti, kad tuo metu kai D. M. pasakė „čiulpti“, laikė ją už rankos. Tiesiog norėjo ją pagąsdinti už jos akiplėšiškumą, tačiau jos nebūtų prievartavęs, nes jau šešerius metus gyvena kartu ir niekada nėra seksualiai priekabiavęs prie Inos dukrų. Tik kartą su D. M. buvo apsistumdę. Po šių jo veiksmų D. M. gindamasi apipylė jį vandeniu iš puodo. Girdėjo, kaip ji paskambino policijai. Po skambučio iš namų niekur išėjęs nebuvo, policijos pareigūnai jį sulaikė bute ( b.l. 56 ).

Įtariamojo V. M. 2010-11-22 papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad V. M. su žmonos Inos dukromis nesutaria jau seniai ir nuolat konfliktuoja. Vieno konflikto metu buvo sudavęs D. M. į veidą ir taip prakirtęs lūpą. Taip pat yra durimis jai sutrenkęs ranką. Vienu metu merginoms gyvenant pas močiutę visi lankėsi pas psichologę, bandė spręsti savo nesutarimus, tačiau nelabai kas pasikeitė. Prisipažįsta, kad išgėręs alkoholio yra priekabus ir piktas. 2010-11-20 konflikto metu D.M. pirma jį pavadino „apsišikėliu“. Susipykęs instinktyviai ištraukė varpą, paėmė D.M. už rankos ir pasakė jai „čiulpti“. Nežino ko tikėjosi, nes anksčiau nėra prie jos priekabiavęs. Konflikto metu buvo labai piktas ir neblaivus. D.M. jį apipylė vandeniu ir pabėgo. Neprisimena, kad būtų puolęs paskui D. M. į kambarį, nes girdėjo, kaip ji skambino policijai. ( b.l. 63 ).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Teismas įrodymus vertina vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. Kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 2 d., neviešai įžeidęs D. M., tačiau nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.1d., tyčia sukėlęs jai fizinį skausmą. Nors teisme, kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 140 str.1d., teigdamas, kad tyčia sukelti fizinį skausmą D. M. nesiekė, nes ji užsimojo skustuku, o jis gindamasis suėmė ją už rankos, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia, tuo pačiu abi nusikalstamas veikas įrodo, ikiteisminio tyrimo surinkti, o taip pat teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai: nukentėjusiosios D. M. ir kaltinamojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų R. M. ir I. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros duomenys.

Vertinant ištirtų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. M. veikdamas sąmoningai, ginčo metu sučiupęs D. M. už rankos ir nepaleisdamas, sukėlė jai fizinį skausmą, bei pasakęs „dabar tu man čiulpsi“ ir užkišęs ranką už kelnaičių, nusmaukęs jas žemyn ir parodydamas savo varpos dalį, neviešai įžeidė D. M..

Teismas neturi pagrindo netikėti tokią įvykių seką atkūrusios nukentėjusiosios parodymais, nes jos parodymai dėl įvykio eigos buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t.y. liudytojų R. M. ir I. M. parodymai apie D. M. papasakotas aplinkybes iš karto po įvykio; įvykio vietos apžiūros duomenys, jog po įvykio virtuvėje ant grindų ar kitoje vietoje nebuvo rastas skustukas. V. M. ikiteisminio tyrimo metu įvykio situaciją aiškino taip pat kaip nukentėjusioji, kad kilusio žodinio konflikto metu, paėmė nukentėjusiąją už rankos, nusmaukė kelnaitės ir pasakė „čiulpk“. ( b.l. 56, 63). Bet teisiamajame posėdyje V. M. pateikė kiek kitokią įvykio situaciją, kad nukentėjusioji keikėsi, konflikto metu pati pasakė „čiulpt organą“, o pamačiusi jo lytinį organą, mėgino suduoti jam skustuku. Šis kaltinamojo V. M. parodymų nenuoseklumas leidžia teismui pagrįstai abejoti jo parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas juos dalyje, kur jis teigia, kad nukentėjusioji pasakė „čiulpt organą“ ir mėgino suduoti jam skustuku, o jis gindamasis sugavo ją už rankos, atmeta.

Pagal BK 140 str. 1 d. dispoziciją šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra žmogaus sumušimas ar kitoks smurtavimas, kai jam sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Pagal BK 155 str. 2 d. dispoziciją šio baudžiamojo nusižengimo objektyvus požymis yra įžeidimas veiksmu - žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje. Įžeidimas skiriasi nuo fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 str.) tuo, kad šiuo atveju siekiama pažeminti žmogų, o ne sukelti fizinį skausmą.

V. M. sukėlė fizinį skausmą D. M. ir neviešai ją įžeidė, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str.1 d. ir 155 str. 2 d.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl civilinio ieškinio

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1d.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji D. M. dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, įžeidimą, pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str.2d.).

Teismas daro išvadą, kad D. M. nusikaltimu yra padaryta neturtinė, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų trukmę ir jo turtinė padėtį (pagal terminuotą darbo sutartį dirba iki 2011-11-30), taip pat į tai, kad nukentėjusioji realių sveikatos sužalojimo nepatyrė ir jokių liekamųjų reiškinių sveikatai neliko, įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog 10 000 Lt neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytoms nusikalstamoms veikoms ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl mažintinas iki 500 Lt (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.).

Pagal BPK 407 str. byla dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 dalyje ir 155 str. 2 d., yra privataus kaltinimo byla.

2011-03-29 kaltinamuoju aktu V. M. buvo kaltinamas pagal BK 22 str. 1d. 150 str.1d. 2011-09-21 teismo posėdyje prokuroras pateikė prašymą kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir kaltinamojo V. M. nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 2d.

BPK 417 straipsnis numato galimybę teismui priimti nuosprendį, kai bylą nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka. Vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusiojo, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio kodekso 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nukentėjusiajam reikalaujant, jog kaltinamasis būtų nuteistas už nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teismas dėl šios veikos pasitarimų kambaryje priima nuosprendį, jei yra įstatymų numatytos kitos sąlygos.

Šioje byloje, prokurorui pakeitus kaltinimą V. M., susitaikymo galimybė buvo išaiškinta tiek nukentėjusiajai, tiek kaltininkui. Nukentėjusioji D. M. išdėstė reikalavimą tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir nurodė, kad taikytis su kaltinamuoju ji nenori ir reikalauja V. M. nuteisti.

Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas - baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, veikos padarytos tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas (b.l. 23), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 33-34), dirbantis (duomenys neskelbtini), betonuotoju, yra vedęs, Akmenės rajono savivaldybės administracija Naujosios Akmenės miesto seniūnija žinių apie V. M. neturi (b.l. 19), psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (b.l. 45). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. M. už fizinio skausmo sukėlimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, už įžeidimą viešųjų darbų bausmė. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

V. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 str., teismas

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, buvimu gydimosi įstaigose.

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 155 str. 2 d. ir paskirti jam viešųjų darbų 3 (trims) mėnesiams bausmę, įpareigojant jį 3 (tris) mėnesius neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdų, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę V. M. paskirti laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, buvimu gydimosi įstaigose.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010-11-20 iki 2010-11-22, tai yra tris dienas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jas prilyginant šešioms laisvės apribojimo dienoms.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 litų (penkis šimtus Lt) neturtinės žalos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

V. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.