Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis 2018 m. gruodžio 7 d., apie 16.00 val., prie namo, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, apsimesdamas, kad ketina pirkti M. M. priklausantį telefoną Iphone 7 Rose Gold 32GB už 220 eurų, paėmė nukentėjusiojo M. M. jam duotą apžiūrėti minėtą telefoną ir melagingai pažadėjo netrukus telefoną grąžinti bei atnešti pinigus susimokėti už telefoną, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad telefono negrąžins ir pinigų nemokės, paėmęs telefoną pabėgo iš įvykio vietos, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą M. M. priklausantį 220 eurų vertės turtą – telefoną Iphone 7 Rose Gold 32GB. Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. S. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu jam labai reikėjo pinigų, todėl jis paėmė telefoną iš nukentėjusiojo ir jį pardavė. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susitiko su nukentėjusiuoju, pastarasis jam parodė parduodamą telefoną, jis telefoną paėmė, pasakė nukentėjusiajam, kad parodys telefoną seseriai ir pinigus grąžins, tačiau pinigų neperdavė, o telefoną pardavė. Kaltinamasis nurodė, kad jam pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, įsipareigoja atlyginti žalą nukentėjusiajam, nes šiuo metu, nors ir neoficialiai, tačiau dirba. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2018 m. gruodžio 4 d. jis buvo namie ir parašė per „Facebook“ M. M. dėl Iphone 7 Rose Gold 32GB, kurio vertė 220 eurų, pirkimo. Jie susitarė susitikti gruodžio 7 d. prie namo, esančio Žirmūnų g. 88, apie 16.00 val. Susitiko sutartoje vietoje ir pradėjo kalbėti. Jis paėmė telefoną ir pasakė, kad nori telefoną parodyti sesei E., tada nusinešė telefoną namo. Paėmęs telefoną M. M. buvo pasakęs, kad ateis, tačiau taip ir nesugrįžo, pasišalino iš įvykio vietos. Pinigų M. M. nesumokėjo. Kur šiuo metu telefonas yra, pasakyti negali, nes telefoną pardavė nepažįstamam asmeniui, vardu Rustam. M. M. patirtus nuostolius nori atlyginti ir sumokėti už Iphone 7 Rose Gold 32 GB telefoną visus pinigus (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2018 metų lapkričio mėnesio viduryje internetinėje svetainėje patalpino skelbimą, kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną. Jam parašė E. S., kad norėjo pirkti telefoną. Jie susitarė susitikti 2018 m. gruodžio 7 d., 16.00 val. prie namo, esančio Žirmūnų g. 88. E. S. apžiūrėjo jo telefoną ir pasakė, kad nori jį pirkti, tačiau jam reikia sulaukti motinos, kuri duos jam pinigus telefonui pirkti. Jis sutiko palaukti E. S. motinos. Tada E. S. pasakė, kad nori telefoną parodyti savo sesei E.. Jis sutiko. Tada E. S. užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po kiek laiko E. S. išėjo iš minėto buto, bet telefono rankose neturėjo, ir jam pasakė, kad tuoj išeis jo sesė ir paduos jam (M. M.) telefoną. Jis kurį laiką pastovėjo prie minėto buto, tačiau iš jo niekas neišėjo. Kai paskambino E., ji pasakė, kad greičiausiai iš jo pavogė telefoną ir, kad taip E. S. vogė ne pirmą kartą. 2018 m. gruodžio 7 d., apie 23.56 val., jam parašė E. S. ir pranešė, kad jo telefoną iš šio pavogė, bet pažadėjo po savaitės atiduoti jam visus pinigus. Telefonas buvo iPhone 7 rose gold 32 GB, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), jo vertė 220 Eur. Dėl minėto įvykio jam padaryta 220 eurų žala (b. l. 15-16).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. M. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. 23.56 val. E. S. jam parašė į „Messenger“, kad pinigus už telefoną grąžins. 2018 m. gruodžio 8 d. 10:46 val. vėl parašė, kad grąžins jam 259 eurų. Paskutinį kartą su E. S. kontaktavo 2018 m. gruodžio 17 d., bet šis jam nieko neatrašė (b. l. 18-19).

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų nustatyta, kad M. M. 2018 m. gruodžio 8 d. 16.01 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie tai, jog iš jo paėmė telefoną ir negrąžino E. S. (b. l. 3-4).

Iš 2018 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisairato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gauto M. M. pareiškimo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 7 d., apie 16.00 val., prie namo, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pažįstamas E. S. pavogė pareiškėjui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną iPhone 7 Rose Gold 32 GB IMEI (duomenys neskelbtini), vertė 220 EUR. Dėl minėto įvykio padaryta 220 EUR žala (b. l. 5-6).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įėjęs E. S. po to, kai paėmė telefoną, yra daugiabučio penkių aukštų namo laiptinės trečiame aukšte (b. l. 9-12).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad M. M. pareiškė 220 eurų civilinį ieškinį (b. l. 25-26).

E. S. 2019 m. vasario 6 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 182 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai nedidelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai taip pat yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Nurodė, kad nukentėjusiajam M. M. teigė, kad ketina iš jo pirkti telefoną, o kai tuo patikėjęs nukentėjusysis jam perdavė telefoną, jis nukentėjusiajam pažadėjo perduoti pinigus, tačiau to nepadarė. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis ketino parduoti mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko įdėjo skelbimą internete, pagal skelbimą atsiliepė kaltinamasis, neva ketinęs pirkti mobiliojo ryšio telefoną, susitikus kaltinamasis apžiūrėjo telefoną, paprašė jį pasiimti į namus ir parodyti seseriai, o pinigus sumokės, kai grįš motina, tačiau po kurio laiko iš buto E. S. išėjo ir be pinigų, ir be telefono, nurodydamas nukentėjusiajam, kad jo sesuo tuoj išneš telefoną, o jis (kaltinamasis) bėga pasitikti motinos, kuri perduos jam pinigus, tačiau nei telefono, nei pinigų už jį, nukentėjusysis iš kaltinamojo negavo. Iš tokių nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis kaltinamajam E. S. mobiliojo ryšio telefoną iPhone 7 rose gold 32 GB perdavė pats ne laikinai palaikyti (pasaugoti ar laikinai pasinaudoti), o siekdamas jį parduoti ir gauti pinigus, kurių kaltinamasis nukentėjusiajam neketino sumokėti, t. y. būdamas suklaidintas kaltinamojo panaudotos apgaulės, kuri buvo esminė turto perdavimo priežastis. Tai patvirtina ir po to sekęs nukentėjusiojo elgesys, t. y. nesiėmimas priemonių vytis kaltinamąjį, kai jis iš savo buto išėjo jau be nukentėjusiojo telefono, delsimas pranešti teisėsaugos institucijos (apie įvykį pranešta tik praėjus parai laiko) ir kt. Be kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2018 m. gruodžio 8 d. nukentėjusysis kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą, pranešdamas apie tai, kad E. S. iš jo 2018 m. gruodžio 7 d. paėmė telefoną, už kurį žadėjo sumokėti, tačiau nei pinigų, nei telefono nukentėjusysis negavo, nukentėjusiojo 2018 m. gruodžio 8 d. protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, jog E. S. neteisėtai panaudodamas apgaulę įgijo svetimą nedidelės vertės turtą – nukentėjusiajam M. M. priklausantį telefoną Iphone 7 Rose Gold 32GB 220 eurų vertės, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Bausmės skyrimas kaltinamajam

Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. E. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis E. S. praeityje neteistas, ne sykį baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) nevykdo, kas leidžia spręsti apie atsainų kaltinamojo požiūrį į jam taikomas valstybės prievartos priemones. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba neoficialiai, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį, artimą šios bausmės minimaliai ribai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis pareiškė 220 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įsipareigoja atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, nes šiuo metu yra dirbantis ir gaunantis pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (220 Eur), bei visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (220 Eur), bei visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. S. nukentėjusiojo M. M. naudai priteisti 220 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti E. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.