- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-24
- Bylos Nr.
- 2K-84/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Aldona Rakauskienė (pran.), Benediktas Stakauskas
- Nukentėjusysis
- S. Perevalovui, S. P.
- Nuteistasis
- R. L., I. R., J. P.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Benedikto Stakausko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistojo R. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžių.
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Iš I. R., J. P. ir R. L. priteista atlyginti nukentėjusiajam S. P. padarytą 9601,24 Lt ir Vilniaus Gelvonų g. 2 pastato savininkų asociacijai 4142 Lt žalą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendis pakeistas – pripažinta R. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimo padarymas bendrininkų grupe. Iš I. R., J. P. ir R. L. priteista S. P. solidariai atlyginti 2590 Lt, o Vilniaus Gelvonų g. 2 pastato savininkų asociacijai 4142 Lt ir S. P. 6981,24 Lt padarytos žalos atlyginimas priteistas iš I. R. ir J. P.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti I. R. (I. R.) ir J. P., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 30 d., apie 16.40 val., veikdamas bendrininkų grupe, t. y. kartu su I. R. ir J. P., turėdami tikslą pagrobti S. P. garaže (duomenys neskelbtini) saugomą seifą su pinigais, atvyko prie jo garažo, sudavė S. P. vieną smūgį į veidą ir įtempė į garažą. Taip įsibrovę į garažą, siekdami sužinoti, kur yra seifas su pinigais, sudavė S. P. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, grasino nužudyti ir pagrobė S. P. 2590 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžius panaikinti ir bylą prieš jį nutraukti.
Kasatorius teigia, kad jokio nusikaltimo nepadarė, pirmosios instancijos teismas nuteisė jį nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nusikaltimą padarė ne jis, o kitas asmuo, tačiau teismas, neįsigilino į bylos esmę. Įvykio dieną skolintu automobiliu buvo nuvažiavęs į Kauną, Kelmę, bendravo su draugais, vėliau nuvažiavo į Vievį pas draugę V. V., o dar vėliau į Šiaulius pas L. S. Į Vilnių grįžo apie 22 val. 2004 m. balandžio 27 d. savo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele davė J. Piliui, kurį 2004 m. balandžio 30 d. vakare grąžino rusakalbis vaikinas. Byla sufabrikuota, o nuosprendis paremtas melagingais J. N. ir E. G. parodymais. Teisme apklausta L. S. neprisiminė tikslaus jo atvykimo laiko, teismas jos parodymus palenkė kaltinimo linkme siekdamas pateisinti J. N. ir E. G. parodymus, neva jie matė jį (kasatorių) nešantį juodą rankinę. Tačiau šie liudytojai negalėjo nurodyti kitų aplinkybių, t. y. kuo jis buvo apsirengęs ir pan. Nukentėjusysis S. P. teigė, kad trečiojo nusikaltime dalyvavusio asmens gerai nematė ir negali jo apibūdinti, tačiau teisme parodė, kad trečiasis dalyvavęs nusikaltime asmuo buvo jis (kasatorius). Kasatoriaus nuomone, tokie nukentėjusiojo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, ir kitos svarbios bylos aplinkybės. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Kasatorius teigia, kad teismas buvo šališkas, palaikydamas kaltinimo poziciją, netinkamai įvertino įrodymus, visus jo gynėjo prašymus nepagrįstai atmetė, nesilaikė rungimosi principo ir, nesant jo kaltumo įrodymų, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetęs jo skundą, neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį paliko galioti (BPK 6, 7, 20 straipsniai, 44 straipsnio 5, 6 dalys, 301 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.
R. L. dalyvavimas apiplėšiant nukentėjusįjį S. P. nuosprendyje pagrįstas liudytojų J. N., E. G., nuteistojo I. R. parodymais, kuriuos jie davė bylos tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodymų atpažinti protokolais ir kitais teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais, todėl kasatoriaus teiginiai, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir spėjimais, nepagrįsti ir atmestini.
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius deklaratyviai nurodęs, kad buvo pažeisti BPK 6, 7, 20 straipsnių bei 44 straipsnio 5, 6 dalies reikalavimai, iš esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu ir ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Nagrinėjant bylą rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nebuvo pažeistas, visi R. L. ir jo gynėjo pareikšti prašymai išspręsti, teisė teikti įrodymus ir dalyvauti jų tyrime nebuvo suvaržyta, visos bylos aplinkybės išnagrinėtos. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prašymų išsiaiškinti kokias nors dar netirtas ar nevisiškai ištirtas aplinkybes, t. y. atlikti įrodymų tyrimą, nebuvo pareikšta. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip norėtų pats nuteistasis, nėra ta aplinkybė, kuri leistų konstatuoti, kad teismas buvo šališkas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, yra ne kasacinės, o apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino teisingai, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia šio teismo išvada neturi pagrindo. Nagrinėjant bylą Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, reikalavimai nepažeisti, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į nuteistojo R. L. apeliacinio skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.
Dėl Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies taikymo
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. L. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Nustatyta, kad R. L., veikdamas bendrininkų grupe, nukentėjusiojo S. P. turtą užvaldė panaudodamas prieš jį fizinį smurtą, todėl padaryta veika pagrįstai pripažinta plėšimu ir, esant plėšimą kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą, teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio pakeitimo bei panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų nuosprendžiai pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. L. kasacinį skundą atmesti.