Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-04-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-175-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
II-175-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00417-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
I. M.
Nukentėjusysis
K. K.-S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-175-1015/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00417-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. M.,nukentėjusiajai K. K.-S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-35249-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-35249-2018 I. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 600 eurų bauda už tai, kad 2018 m. spalio 17 d., apie 14.50 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 64, vairuodamas automobilis Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais I. M. kaltinamas pažeidęs KET 9, 126, 220 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas I. M. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad jis jokio eismo įvykio nesukėlė, todėl nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tiesiog juodos spalvos automobilio Opel Zafira vairuotoja staigiai stabdė, todėl jis, vairuodamas automobilį Opel Tigra, taip pat privalėjo staigiai stabdyti. Šio stabdymo metu jokio susidūrimo tarp automobilių nebuvo, jis nieko neapvažinėjo, nesitraukė atgal, kad galėtų apvažiuoti kliūtį. Po šio tariamo susidūrimo jis stovėjo sankryžoje ir laukė šviesoforo signalo, leidžiančio judėti. Per tą laiką niekas nebuvo išlipęs iš nukentėjusiosios automobilio ir jokių pretenzijų jam nereiškė. Ant nukentėjusiosios automobilio esantis įbrėžimas galėjo atsirasti bet kada anksčiau, ant jo automobilio jokių žymių įbrėžimų nėra. Nei ant vieno iš neva susidūrusių automobilių nebuvo aptikti jokių kito automobilio dažų pėdsakai, taip pat nebuvo aptikti bandymai juos panaikinti. Pagal pareiškėjo turimą informaciją draudimo kompanijoje Gjensidige, pranešimas apie įvykį su automobiliu Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas nebuvo. Pareiškėjas neatmeta galimybės, kad šis eismo įvykis galėjo būti surežisuotas, nes dieną prieš tai prie prekybos centro „Senukai“ jo automobilį fotografavo tokios pat markės automobilio vairuotojas. Pareiškėjo nuomone, nukentėjusiosios parodymai apie tariamą eismo įvykį yra taip pat yra prieštaringi, nes vienu metu ji teigė, kad susidūrimo nejautė, o kitu metu teigė, kad jautė. Jeigu eismo įvykis iš tikrųjų būtų įvykęs, nebūtų jokios problemos užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes jo automobilis buvo draustas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą prašė I. M. skundo netenkinti, nes visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos bylos nagrinėjimo metu ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai. Prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas I. M. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad jo automobilis nebuvo prisilietęs prie nukentėjusiosios automobilio ir ant jo automobilio jokių įbrėžimų nėra, o ant kito yra. Jis net nebuvo išlipęs iš savo automobilio ir ramiai išvažiavo iš aikštelės. Iš kito automobilio taip pat niekas nebuvo išlipęs ir jokių pretenzijų jam nereiškė. Jeigu iš tikrųjų kas nors būtų atsitikę, jokių kliūčių užpildyti eismo įvykio deklaraciją nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis automobiliu riedėjo Žirmūnų gatve maždaug 2 km/h greičiu. Prieš jį važiavęs nukentėjusiosios automobilis pradėjo staigiai stabdyti, todėl jis taip pat stabdė ir sustojo kelių centimetrų atstumu nuo jo. Nukentėjusiosios automobilis pavažiavo į priekį 3-4 metrus, pasuko link šaligatvio ir sustojo, o jis nuvažiavo namo. Būdamas automobilyje jokio susidūrimo garso jis negirdėjo. Jo žmona sėdėjo automobilio gale ir taip pat jokio susidūrimo garso negirdėjo. Ant priekinės automobilio sėdynės buvo padėtas senas televizorius, kurį jis ketino išmesti. Iš nukentėjusiosios pateiktų nuotraukų matyti, kad jos automobilis stovi prie gatvės ir iš šio automobilio fotografuojamas jo (I. M.) automobilis. Pareiškėjo automobilis yra dažnai fotografuojamas, nes jis yra išskirtinis, todėl galimai nukentėjusiosios automobilyje buvęs vaikas prašė jį nufotografuoti. Policijos ekipažas į eismo įvykio vietą atvyko tik po pusantros valandos, o jam apie eismo įvykį policijos pareigūnai paskambino ir pranešė tik po dviejų dienų. Jis įtaria, kad nukentėjusiąją galėjo suklaidinti liudytojai, kurie keitė reklamos stendus trijų metrų aukštyje. Neva išgirdę susidūrimo garsą, šie liudytojai turėjo nulipti nuo stendo, nueiti apie 15 metrų iki nukentėjusiosios automobilio ir pasakyti, kad kažką gali paliudyti. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad paskutinio pokalbio metu policijoje nukentėjusioji pasakė, kad įbrėžimą ant savo automobilio ji pamatė nuvaliusi dulkes. Jis taip pat klausė liudytojų, kurie keitė stendą, ar jie matė susidūrimą. Liudytojai nurodė, kad paties eismo įvykio jie nematė, tik atsisuko išgirdę garsą ir matė arti vienas kito stovinčius automobilius.

Nukentėjusioji K. K.-S. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad ji automobiliu Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėjo iš aikštelės, esančios prie parduotuvės RIMI, į Žirmūnų gatvę, stovėjo antroje eismo juostoje, priekyje važiavo dar vienas automobilis. Privažiavusi iki posūkio sustojo. Tuo metu ji pajuto smūgį ir jos automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį, nors ji laikė stabdžio pedalą, nes buvo nedidelė nuokalnė. Ji nesuprato, kas įvyko, pažiūrėjo į veidrodėlį, ten stovėjo geltonas ir juodas automobiliai. Jai iš kairės pusės privažiavo tamsus automobilis, atidarė langą ir pasakė, kad į ją įvažiavo automobilis ir pirštu parodė į nuvažiuojantį geltonos spalvos automobilį. Ji nufotografavo nuvažiuojantį automobilį ir matė, kad jį vairavo vyras. To automobilio vairuotojas, kuris pasakė jai apie susidūrimą, nuvažiavo ir ji jokių šio vairuotojo kontaktų neturi. Įjungusi avarinį signalą, ji išlipo iš savo automobilio, jį apžiūrėjo ir pamatė nubrauktą galinį bamperį. Tada prie jos priėjo vaikinai, kurie keitė stendo reklamas, ir pasakė, kad reikia kviesti policiją. Ji iškvietė policijos pareigūnus ir jų laukė apie pusantros valandos, savo automobilio nejudino. Jos automobilyje buvo trejų metų mergaitė. Dulkių nuo automobilio bamperio ji nevalė, per automobilio apžiūrą dulkes nuvalė policijos pareigūnė. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad tuo metu, kai jos automobilis buvo pastumtas, ji žiūrėjo į priekį, nes jai reikėjo išvažiuoti. Ji po to pasižiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį ir jai susidarė įspūdis, kad už jos automobilio labiau stovėjo tamsus automobilis, o geltonas automobilis buvo labiau dešiniame šone. Apie įvykio liudytojus ji iš karto pasakė policijos pareigūnams. Žala jai iki šiol neatlyginta, draudimo kompanija laukia bylos išnagrinėjimo rezultato .

Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo ir nukentėjusiosios jis asmeniškai nepažįsta. Liudytojas paaiškino, kad tuo metu, kai jis dirbo ant didelio reklaminio skydo, ant kurio reikia lipti su kopėčiomis, išgirdo automobilio susidūrimo garsą ir tuomet atsisuko pažiūrėti, kas atsitiko. Paties susidūrimo nematė. Atsisukęs pamatė, kaip geltonos spalvos automobilis, kurį vairavo vyras, yra atsirėmęs į pilkos spalvos automobilį. Visą šį įvykį jis su kolega stebėjo iš aukščio ir matė, kad geltonos spalvos automobilyje buvo daug daiktų. Geltonos spalvos automobilis apie vieną metrą pavažiavo atgal, pradėjo apvažinėti nukentėjusiosios automobilį iš dešinės pusės ir apvažiavęs jį greitai nuvažiavo toliau per sankryžą. Nuvažiuojančiam geltonos spalvos automobiliui kažkas pypseno, galimai nukentėjusioji. Jis priėjo prie moters, patarė, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje ir grįžo vėl prie darbo. Penkių metrų aukščio reklaminis stendas buvo maždaug 30-50 metrų atstumu nuo įvykio. Susidūrimo garsas nebuvo labai stiprus, jis buvo panašus į dviejų automobilių bamperių susidūrimo garsą. Šį garsą jis atpažino, nes pats yra vairuotojas. Po susidūrimo pilkos spalvos automobilis liko stovėti, niekur nepavažiavo. Tuo metu buvo daug automobilių, jie buvo sustoję, nes bandė privažiuoti prie pagrindinio kelio. Ant reklaminio skydo jie dirba rankomis, kartais prireikia žnyplių ar peiliuko.

Liudytojas D. A. teismo posėdyje nurodė, kad jį su proceso dalyviais giminystės ryšiai nesieja. Liudytojas paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, trečiadienį, jis dirbo ant reklaminio skydo Šiaurės miestelyje, prie parduotuvės RIMI. Bedirbant išgirdo automobilių susidūrimo garsą ir atsisukęs pamatė, kaip geltonos spalvos automobilis Opel įjungė atbulinę pavarą, truputį pavažiavo atgal, tada apvažiavo nukentėjusiosios tamsios spalvos automobilį Opel iš dešinės pusės ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, greitai pravažiuodamas sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui. Nukentėjusioji jam dar pypseno. Nuvažiuojantį automobilį vairavo vyras ir jo automobilyje buvo prikrauta daiktų iki lubų. Jis su kolega E. D. nulipo nuo skydo, priėjo prie nukentėjusiosios tamsios spalvos automobilio Opel, pasakė, kad viską matė. Savaitės bėgyje su jais susisiekė policijos pareigūnai. Liudytojas nurodė, kad ant reklaminio skydo jis dirbo stovėdamas nugara į įvykį. Jis atsisuko tik po susidūrimo garso. Bamperių susidūrimo garsas jam yra pažįstamas, nes pats buvo patekęs į eismo įvykį. Visą šį įvykį jis stebėjo iš aukštai ir buvo 50-100 metrų atstumu nuo įvykio, jo regėjimas yra geras. Tai buvo automobilių piko metas. Liudytojas neatsimena, ar po susidūrimo nukentėjusiosios automobilis pajudėjo. Jis dar pasakė kolegai, kad vėl avarija ir vėl bėga iš eismo įvykio vietos. Jam su kolega priėjus prie nukentėjusiosios automobilio bamperis nebuvo liestas ir jis liepė nukentėjusiajai jo neliesti, kol atvyks policijos pareigūnai. Liudytojas patvirtino savo paaiškinimus, duotus 2018 m. spalio 25 d. (b.l. 13).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėta iš esmės institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. M. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, grindžiama šiais duomenimis:

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2018 m. spalio 17 d., 14.57 val. K. K.-Stanevičienė bendrajam pagalbos centrui pranešė apie tai, kad adresu Žirmūnų g. 64, Vilniuje, prieš 5 minutes išsukus iš RIMI stovėjimo aikštelės į Žirmūnų gatvę, posūkyje ryškiai geltonos spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino jos automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino į centro pusę (b.l. 16);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės A. V. 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 17 d., apie 14.53 val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Žirmūnų g. 64 laukia apgadinto automobilio vairuotoja. Atvykus į įvykio vietą automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja K. K.-S. paaiškino, kad stovėjo išvažiavime iš prekybos centro RIMI, esančio Žirmūnų g. 64, link Žirmūnų gatvės ir pajuto, kad ją kliudė kitas automobilis Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vyras po įvykio iš įvykio pasišalino link Tuskulėnų gatvės, iš automobilio išlipęs nebuvo. Opel Zafira apgadinimo aukštis – 0,28-0,45 m (b.l. 9);

- 2018 m. spalio 17 d., 14.53 val. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 11);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis (b.l. 12);

- nukentėjusiosios pateikta pasišalinusio geltonos spalvos automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauka (b.l. 16);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad geltonos spalvos automobilis Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. M. (b.l. 18);

- L. M. 2018 m. spalio 30 d. duotais paaiškinimais, kad 2018 m. spalio 17 d., apie trečią valandą dienos, ji su vyru automobiliu Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyras, suko iš RIMI aikštelės į Žirmūnų gatvę, į pirmą juostą. Jokio smūgio ar susidūrimo ji nepajautė. Priekyje kliūčių nebuvo. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, jie pasuko į dešinę ir nuvažiavo namo (b.l. 21);

- UAB „Autodina“ pateikta remonto sąmata, kurioje nurodyta, kad automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 323,07 Eur (b.l. 28-29).

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. 2018 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 23 d. apžiūrėjus automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasti apgadinimai: brėžtas galinio bamperio dešinės pusės kampas. Apžiūrėjus automobilį Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad visas kėbulas brėžtas, kai kurios detalės įskilusios ir paveiktos korozijos. Įvertinus byloje surinkus įrodymus bei atkūrus eismo įvykio vietos mechanizmą nustatyta, kad automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinis dešinės pusės kampas apgadintas automobilio Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu kairės pusės ratu, kontakto metu juos išsukus į dešinę (b.l. 36).

Pareiškėjo I. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

Skundžiamu nutarimu I. M. administracinė nuobauda paskirta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už KET 9 ir 126 punkto pažeidimus. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas be kita ko numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2018 m. spalio 17 d., apie 14.50 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 64, jis vairavo automobilį Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau neigė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiajai K. K.-Stanevičienei priklausantis automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). I. M. teigimu, jo vairuojamas automobilis nebuvo prisilietęs prie nukentėjusiosios automobilio ir ant jo automobilio jokių įbrėžimų nėra.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių pareiškėjo kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.

Visų pirma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtina nukentėjusiosios K. K.-S., dalyvavusios eismo įvykyje, teismo posėdžio metu duoti parodymai. Nukentėjusioji, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad išvažiuodama iš aikštelės, esančios prie parduotuvės RIMI Žirmūnuose, ji stovėjo antroje eismo juostoje, laukdama eilės įvažiuoti į pagrindinį kelią. Tuo metu ji pajuto smūgį, nuo kurio jos vairuojamas automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį, nors ji laikė nuspaudusi stabdžio pedalą. Pasižiūrėjusi į galinio matymo veidrodėlį, pamatė stovinčius geltonos ir juodos spalvos automobilius. Jai iš kairės pusės privažiavęs automobilio vairuotojas pasakė, kad į ją įvažiavo automobilis ir pirštu parodė į nuvažiuojantį geltonos spalvos automobilį, kurį vairavo vyras. Nukentėjusioji nufotografavo šio automobilio valstybinius numerius (patvirtina pateikta nuotrauka, b.l. 16). Tada prie jos priėjo du vaikinai, dirbę netoliese ant reklaminio skydo, ir pasakė, kad matė eismo įvykį. Ji iškvietė policijos pareigūnus.

Netikėti šiais nukentėjusios parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys jos rašytiniams paaiškinimas (b.l. 15), taip pat jos parodymams, duotiems nagrinėjant bylą Kelių policijos valdyboje (b.l. 37), be to, juos patvirtina ir liudytojų D. A. ir E. D. parodymai bei kita byloje esanti medžiaga.

Liudytojai D. A. ir E. D., tiesiogiai matę nagrinėjamą įvykį, patvirtino teismui, kad dirbdami ant reklaminio skydo prie parduotuvės RIMI, esančios Žirmūnuose, išgirdo automobilių susidūrimo garsą. Atsisukę pamatė, kaip geltonos spalvos automobilis Opel buvo įsirėmęs į nukentėjusiosios tamsios spalvos automobilį, tada įjungė atbulinę pavarą, truputį pavažiavo atgal, apvažiavo nukentėjusiosios tamsios spalvos automobilį Opel iš dešinės pusės ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pravažiuodamas sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui. Nuvažiuojančiam automobiliui dar kažkas pypseno. Šių liudytojų teigimu, geltonos spalvos automobilį vairavo vyras ir jame buvo prikrauta daug daiktų. Šį įvykį vaikinai stebėjo iš aukštai nuo reklaminio skydo, todėl nurodė, kad viską gerai matė. Priėję prie nukentėjusiosios, jie pasiūlė jai kvieti policiją.

Abejoti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, nukentėjusiosios parodymams bei byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad šie liudytojai galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Teismas šiuo atveju nesivadovauja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodyta aplinkybe, kad nagrinėjamas eismo įvykis galėjo būti surežisuotas (I. M. teigimu, jo automobilis yra išskirtinis, prie jo dažnai fotografuojasi žmonės), kadangi šis teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio bei neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, liudytojai D. A. ir E. D. teismo posėdyje teigė, kad jie asmeniškai eismo įvykyje dalyvavusių asmenų apskritai nepažįsta (šios aplinkybės teismo posėdyje nepaneigė nei pats I. M., nei nukentėjusioji), o nagrinėjamo įvykio liudytojais tapo atsitiktinai, nes tuo metu dirbo netoliese ant reklaminio skydo. Pažymėtina tai, kad policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko tik po pusantros valandos ir tuo metu vaikinų, dirbusių prie reklaminio skydo, jau nebuvo. Kadangi nukentėjusioji neturėjo jokių duomenų apie šiuo vaikinus, policijos pareigūnai eismo įvykį mačiusius liudytojus nustatė tik kreipdamiesi į UAB „JCDecaux Lietuva“ ir prašydami pateikti darbuotojų duomenis, kurie 2018 m. spalio 17 d., apie 14.53 val. dirbo Vilniuje, Žirmūnų g. 64 (b.l. 19; 20). Ši aplinkybė tik dar labiau patvirtina faktą, kad nukentėjusioji ir eismo įvykį matę liudytojai iki nagrinėjamo įvykio apskritai nebuvo pažįstami, todėl surežisuoti eismo įvykį, kaip teigia I. M., negalėjo.

Tai, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis Opel Zafira, patvirtino į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kurie nustatė šiam automobiliui padarytą galinio bamperio apgadinimą (b.l. 9; 12). Policijos pareigūnams įvertinus byloje surinktus įrodymus ir atkūrus eismo įvykio mechanizmą buvo nustatyta, kad automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinis dešinės pusės kampas apgadintas automobilio Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu kairės pusės ratu, kontakto metu juos išsukus į dešinę (b.l. 36). Tai, kad ant nukentėjusiosios automobilio buvo rastas brėžtas galinio bamperio būtent dešinės pusės kampas, tik patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytą aplinkybę, kad po susidūrimo geltonos spalvos automobilis Opel apvažiavo nukentėjusiosios automobilį iš dešinės pusės ir nuvažiavo toliau, be to, visiškai atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kad po smūgio, pažiūrėjusi pro galinio matymo veidrodėlį, ji pamatė už savęs tamsios spalvos automobilį ir geltonos spalvos automobilį, bei kad pastarasis – geltonos spalvos automobilis buvo labiau dešinėje pusėje.

Pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens automobilis Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas 2018 m. spalio 23 d., t.y. šeštą dieną po eismo įvykio ir nustatyta, kad šio automobilio visas kėbulas brėžtas, kai kurios detalės įskilusios ir paveiktos korozijos (b.l. 36). Šis nustatytas faktas nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginio, kad ant jo automobilio jokių apgadinimų apskritai nebuvo, nes esant tokiems daugybiniams apgadinimams, nustatyti kuris iš jų buvo padarytas būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu, praktiškai galimybės nėra. Juolab, kaip minėta, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kaip minėta, kad, apžiūrėjus abu automobilius ir juos sugretinus, nukentėjusiosios automobiliui apgadinimai buvo padaryti I. M. vairuoto automobilio priekiniu kairės pusės ratu.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymus, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje būtent jis vairavo automobilį Opel Tigra, taip pat nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei byloje esančią medžiagą, patvirtinančią nukentėjusiajai priklausančio automobilio apgadinimo faktą, teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2018 m. spalio 17 d., apie 14.50 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 64, I. M., vairuodamas automobilį Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko pakankamo tarpo tarp automobilių ir kliudė automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, todėl jis pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už KET 9 ir 126 punkto pažeidimus.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų). Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei I. M. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ANK 417 straipsnio 8 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Taigi teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. M. neneigė, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį, tačiau neigė sukėlęs eismo įvykį. Jo teigimu, prieš jį važiavęs nukentėjusiosios automobilis pradėjo staigiai stabdyti, todėl jis taip pat pradėjo stabdyti ir sustojo kelių centimetrų atstumu nuo jo. Jokio susidūrimo garso jis negirdėjo, niekas nebuvo išlipęs iš automobilio ir nereiškė jam jokių pretenzijų. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pasuko į dešinę ir ramiai nuvažiavo namo. Jeigu jis būtų pajutęs susidūrimą, užpildyti eismo įvykio deklaraciją nebuvo jokių problemų.

L. M. savo paaiškinimuose nurodė, kad ji 2018 m. spalio 17 d., apie trečią valandą dienos, važiavo su vyru automobiliu Opel Tigra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyras, suko iš RIMI aikštelės į Žirmūnų gatvę, į pirmą juostą. Jokio smūgio ar susidūrimo ji nepajautė. Priekyje kliūčių nebuvo. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, jie pasuko į dešinę ir nuvažiavo namo (b.l. 21).

Nukentėjusioji K. K.-S. parodė, kad ji pajuto smūgį į savo automobilio galą ir jos automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį; nurodė, kad ji iš pradžių net nesuprato, kas įvyko. Jai iš kairės pusės privažiavusio automobilio vairuotojas pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir pirštu parodė į nuvažiuojantį geltonos spalvos automobilį, kurį ji nufotografavo.

Liudytojai D. A. ir E. D. parodė, kad jie išgirdę automobilių bamperių susidūrimo garsą atsisuko ir pamatė, kaip geltonos spalvos automobilis Opel buvo įsirėmęs į tamsios spalvos automobilį, truputį pavažiavo atgal, apvažiavo nukentėjusiosios tamsios spalvos automobilį Opel iš dešinės pusės ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, greitai pravažiuodamas sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui. Šių liudytojų teigimu, tai įvyko piko metu, susidūrimo garsas nebuvo stiprus ir nuvažiavęs automobilis beveik iki lubų buvo užkrautas įvairiais daiktais.

Kaip minėta, policijos pareigūnams atkūrus eismo įvykio mechanizmą buvo nustatyta, kad I. M. vairuojamas automobilis į nukentėjusiosios automobilį atsitrenkė priekiniu kairės pusės ratu, kontakto metu juos išsukus į dešinę (b.l. 36). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad I. M. vairuotam automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra bei jis buvo draustas transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad patrauktas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam buvo skirta nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių kategoriškai neigė atsitrenkęs į nukentėjusiosios automobilį, nors neginčija fakto, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį, įvertinus nukentėjusiosios automobiliui nustatytą nežymų apgadinimą – brėžtą galinį bamperį, kuris, policijos pareigūnų teigimu, galėjo atsirasti automobiliui Opel Tigra priekiniu kairės pusės ratu atsirėmus į nukentėjusiosios automobilio galinį bamperį, liudytojų parodymus, kad smūgio garsas nebuvo stiprus, kad nuvažiuojantis geltonos spalvos automobilis buvo prikrautas pilnas daiktų ir kad sankryžą šis automobilis pravažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, taip pat į tai, kad eismo įvykis įvyko piko metu, kai judėjimas gatvėje ir jo keliamas triukšmas buvo intensyvus, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog I. M. suvokė padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog I. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą, juo labiau, kad jo automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis automobilį galėjo vairuoti būdamas neblaivus ar pan., dėl ko galėjo vengti sustoti. Pažymėtina tai, kad byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina (b.l. 8), kad I. M. paskutiniuosius penkerius metus apskritai nebuvo baustas administracine tvarka ir tai leidžia teismui daryti išvadą, kad jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytų reikalavimų.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylos teisena I. M. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (tyčios) (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo I. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-35249-2018 dalį, kuria I. M. pripažintas padaręs Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už jį jam paskirta 600 eurų bauda, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti.

Vilnius apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-35249-2018 dalyje, kurioje I. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta 10 (dešimties) eurų bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė