- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- e2-1368-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00860-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Pieno žvaigždės“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4655-881/2016 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Pieno žvaigždės“ dėl prekių ženklų savininkės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama uždrausti atsakovei be ieškovės sutikimo komercinėje veikloje naudoti žodinį žymenį „???????“, taip pat bet kokį kitą žymenį, kuris būtų tapatus ar klaidinamai panašus į ieškovės žodinį Bendrijos prekių ženklą „LILIPUTAS“, reg. Nr. 009049297, ir Lietuvos Respublikoje registruotą erdvinį prekių ženklą, reg. Nr. 68090, įskaitant šiuo žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus; uždrausti atsakovei be ieškovės sutikimo komercinėje veikloje naudoti į ieškovės erdvinį Bendrijos prekių ženklą „Puskietis Fermentinis Natūralaus nokinimo procesas Rankų darbo „LILIPUTAS“ Sūris“, reg. Nr. 011400587, klaidinamai panašų atsakovės 250 g. suvenyrinių kartoninių sūrio dėžučių dizainą, įskaitant draudimą siūlyti prekes tokio dizaino dėžutėse, išleisti tokio dizaino dėžutes į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, jas importuoti ar eksportuoti, naudoti tokių dėžučių dizainą komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, jas gaminti arba laikyti pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus; priteisti iš atsakovės 30 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei naudoti žymenį „???????“, įskaitant šiuo žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę, siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus; uždrausti atsakovei naudoti 250 g. suvenyrinių kartoninių sūrio dėžučių dizainą, įskaitant draudimą siūlyti prekes tokio dizaino dėžutėse, išleisti tokio dizaino dėžutes į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, jas importuoti ar eksportuoti, naudoti tokių dėžučių dizainą komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, jas gaminti arba laikyti pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus. Ieškovė nurodė išsamiai pagrindusi, kad atsakovės realizuojamas sūris pažeidžia ieškovės, kaip registruotų prekių ženklų savininkės, teises, be to, egzistuoja neabejotina tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesas bus apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovė yra trijų prekių ženklų, susijusių su žymeniu „LILIPUTAS“, savininkė. Du iš jų yra Bendrijos prekių ženklai, o vienas įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Dėl to ieškovės teisės yra saugomos Europos Sąjungoje teritorijoje. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovės žymeniu „???????“ pažymėtos prekės (įskaitant nurodyto dizaino dėžutes) buvo išleistos (skirtos) į apyvartą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, priešingai, ieškovė nurodė, kad atsakovės prekės, kurias ji žymėjo žymeniu „???????“ ir pakavo į ginčo pakuotę, buvo skirtos ir išleistos Rusijos rinkoje, kurioje ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių apsauga negalioja.
Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovės gaminamos ir ginčo žymeniu žymimos prekės galėtų patekti į apyvartą Europos Sąjungos teritorijoje (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Lukšių pieninė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vadovaujantis 2009 m. vasario 26 d. EB Tarybos reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prekių ženklo savininkas gali uždrausti trečiajam asmeniui ne tik išleisti į apyvartą prekes Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir šioje teritorijoje be jo sutikimo ginčijamu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę, jas sandėliuoti, ar kitaip jomis disponuoti, eksportuoti tokiu žyminiu pažymėtas prekes, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę.
2. Ieškovė pateikė įrodymus, kad Rusijos Federacijoje parduodamas sūris, žymimas ginčo prekių ženklais, gaminamas Europos Sąjungos teritorijoje.
3. Pagal viešoje erdvėje esančią informaciją, 2015 m. pavasarį Rusijos Federacijoje buvo sulaikytas atsakovės 22 tonų lietuviško sūrio krovinys. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepaisė Rusijos Federacijos paskelbto draudimo įvežti Europos Sąjungoje pagamintą pieno produkciją, todėl tikėtina, kad ir toliau tęsia neteisėtus veiksmus, t. y. ginčo prekių ženklais žymi savo produkciją, eksportuoja jas į Rusijos Federaciją ir kitas nepriklausomų valstybių sandraugos šalis, kurios Europos valstybėms netaikė sankcijų, draudžiančių įvežti maisto produktus į šių šalių teritoriją.
4. Egzistuoja tikimybė, kad eksportui skirta ieškovės teises pažeidžianti atsakovės produkcija, bus realizuojama Europos Sąjungos rinkoje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė AB „Pieno žvaigždės“ teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, todėl jų taikymas reikštų teismo sprendimo priėmimą neišnagrinėjus bylos esmės.
2. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad jose pavaizduoto sūrio galiojimas pasibaigė dar 2013 metais. Taigi, atsakovė nei ieškinio, nei atskirojo skundo padavimo metu nenaudojo ginčo žymenų ir/arba pakuočių su tokiais žymenimis. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ginčo laikotarpiu, nes tokių įrodymų nėra. Be to, ieškovė apibūdindama atsakovės neteisėtus veiksmus vartoja būtojo laiko veiksmažodžių formas, taigi pripažįsta, kad jos teises pažeidžiančių veiksmų esamuoju metu nėra.
3. Ieškovė, pateikusi viešoje erdvėje esančius pranešimus apie Rusijos Federacijoje platinamą sūrį, nutyli, kad šie pranešimai skelbti 2013 metais. Be to, atsakovė nėra atsakinga už trečiųjų asmenų skelbiamą informaciją.
4. Netgi ieškovei įrodžius, kad atsakovė naudojo nurodytus žymenis ir teismui nusprendus, kad toks naudojimas pažeidė ieškovės teises, tai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pažeidimas nėra vykdomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo atveju, jei ieškinys reiškiamas ginant prekių ženklo savininko teises, laikinosios apsaugos priemonės, būtinos užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti CPK nustatyta tvarka gali būti taikomos tada, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad pažeidžiamos Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) nustatytos teisės (PŽĮ 50³ straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Vertinant prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir pareikštus ieškovės reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų. Jeigu būtų tenkinti ieškovės reikalavimai uždrausti atsakovei naudoti žymenį „???????“, įskaitant šiuo žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę, uždrausti atsakovei naudoti 250 g. suvenyrinių kartoninių sūrio dėžučių dizainą ir bet kokiu būdu tokius gaminius platinti, etc. nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, toks teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas. Vien ši aplinkybė leidžia spręsti, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
Galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sąlygoja ieškovės reikalavimo vykdymą, nesant priimtam galutiniam sprendimui dėl ginčo esmės, t. y. nekonstatavus, ar ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Teismo nuomone, tokios laikinosios apsaugos priemonės, šios bylos kontekste, pažeistų ekonomiškumo reikalavimą bei šalių interesų pusiausvyrą.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taigi, kol dar nėra priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo kilęs ginčas išspręstas iš esmės, tokios priemonės būtų neadekvačios bei neproporcingos.
Be to, apeliacinės instancijos teismui preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus matyti, kad ieškinys grindžiamas galimai neteisėtais atsakovės veiksmais vykusiais praeityje, kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai apie ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pažeidimus esamuoju momentu.
Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą pagrindą, kodėl byloje netaikomos laikinosios apsaugos priemonės, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kuria iš esmės pasiektas teisingas procesinis rezultatas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.