- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Abagrain“
- Atsakovas
- Emmelev A, Emmelev A/S "Abagrain"
- Trečiasis asmuo
- Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė "KOTENAS"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Abagrain“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-612-258/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Abagrain“ ieškinį atsakovui Emmelev A/S dėl 2 038 571,12 Lt išieškojimo, tretysis asmuo Techninių paslaugų kooperatyvinė bendrovė „Kotenas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Emmelev A/S grąžinti ieškovui UAB „Abagrain“ 1 280,10 tonų rapsų sėklų, atitinkančių LST 1323:2006 standarto kokybinius reikalavimus ir turinčių aliejaus min. 40% , šiukšlių max 2%, drėgmės max 9 %; įpareigoti atsakovą grąžinti aukščiau nurodytus rapsus į Klaipėdos uostą, Lietuvos Respublika; jei paaiškėtų, kad priteistų natūra 1280,10 tonų rapsų sėklų pas atsakovą nėra, priteisti iš atsakovo 2 038 571,12 Lt; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti visas atsakovui priklausančias UAB “Agerona” akcijas, neviršijant ieškinio sumos; nesant atsakovui priklausančių UAB “Agerona” akcijų, arba jų vertei esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir/arba turtines teises neviršijant ieškinio sumos; nesant atsakovui priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir/arba turtinių teisių arba jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ir/ arba pas trečiuosius asmenis neviršijant ieškinio sumos.
Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindė didele ieškinio suma, kuri vertintina kaip grėsmė ieškovo turtiniams interesams ir savaime suponuojanti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Ieškovas ieškiniu reikalauja iš atsakovo grąžinti neteisėtai valdomas 1280,10 tonų rapsų sėklų, kurių vertė yra 2 038 571,12 Lt. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, ieškinio suma, viršijanti du milijonus litų laikytina didelė, todėl tai yra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, turi tik 50% UAB „Agerona“ akcijų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Abagrain“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui Emmelev A/S priklausančias UAB „Agerona“ akcijas, neviršijant ieškinio sumos. Nesant atsakovui priklausančių UAB “Agerona” akcijų arba jų vertei esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir/arba turtines teises, neviršijant ieškinio sumos. Nesant atsakovui priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir/arba turtinių teisių arba jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ir/ arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Leisti atsakovui atsiskaityti su ieškovu, įmonės darbuotojais bei mokėti privalomus, įstatymų numatytus mokesčius. Turtą surasti ir aprašyti pavesti nutartį vykdančiam antstoliui. Areštuotą turtą pavesti saugoti atsakovui.
Teisme gautas atsakovo (apelianto) Emmelev A/S atskirasis skundas, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma nelaikytina didele. Atsakovas yra 1992 m. įkurta bendrovė, per metus perdirbanti daugiau nei 200 000 tonų žaliavos, iš kurios yra pagaminama apie 80 000 tonų biodyzelino. Atsakovo metinė apyvarta 2008 m. siekė 655 233 000 Danijos kronų (virš 303,6 mln. Lt), 2009 m. (ekonominės krizės metais) buvo lygi 414 270 000 Danijos kronų (apie 200 mln. Lt). Be to, atsakovui priklauso ilgalaikio turto (nekilnojamojo turto, įrengimų ir pan.), kurio vertė yra 55 419 000 Danijos kronų (virš 97 mln. Lt), t.y. atsakovo turto vertė yra net 47,6 kartų didesnė nei ieškinio suma. Atsakovas iš ieškovo niekada nėra gavęs jokių pretenzijų dėl rapsų grąžinimo ir iki nutarties įteikimo net nenumanė ir negalėjo numanyti apie tokių ieškovo reikalavimų buvimą. Atsakovas yra seniai veikianti ir gerą reputaciją Europoje turinti bendrovė, kuri tinkamai vykdo savo turimus įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino. Nurodė, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus įvykdyti ieškinio reikalavimus, o tai lemia, kad nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Šį prašymą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:
1. Iš atsakovo finansinių duomenų matyti, kad mažėja atsakovo apyvarta, pelnas, ilgalaikis turtas yra dvigubai mažesnis nei trumpalaikis, o tai rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, ji nuosekliai blogėja.
2. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo įsipareigojimus, o tai neleidžia tinkamai įvertinti atsakovo turtinės padėties. Kartu tai neleidžia daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, proporcingos, neatsiejamai susijusios su ieškinio reikalavimais. Be to, egzistuoja būtinybė bei teisinis pagrindas jas taikyti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu; teismui nusprendus, kad atskirasis skundas yra nagrinėtinas, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Nutartis, kuria teismas rašytinio proceso tvarka pats panaikina savo priimtą skundžiamą nutartį, negali būti apeliacijos objektu, nes CPK nėra numatyta jos apskundimo galimybė, o pati nutartis savo esme neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Tai lemia, kad apelianto skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu ir kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį ir dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą skundžiamą nutartį.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo, proporcingumo ir atsitikimo ieškinio reikalavimams klausimai yra nesusiję su skundžiama nutartimi.
4. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis t. y. reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, klaidina teismą savo prašymais, galimai klastoja dokumentus ir t. t., o tai lemia, kad ieškovui turi būti paskirta maksimali 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Atsakovas atsiliepimu prašo apelianto atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu. Šį prašymą grindžia nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu, o tai lemia, kad ieškovo atskirasis skundas negali būti apeliacijos objektu. Nurodė, kad tokios pozicijos yra laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, o konkrečiai Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-57/2009. CPK 151 str. 1 d. nuostatos numato, kad dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti paduodamas atskirasis skundas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo atskirasis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai reiškia, kad skundžiama nutartis yra neatsiejamai susijusi su laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kad, remiantis CPK 151 str. 1 d. nuostatomis, dėl jos gali būti paduodamas atskirasis skundas. Visos šios aplinkybės lemia, kad ieškovo atskirasis skundas gali būti apeliacijos objektu, o apelianto prašymas palikti apelianto atskirąjį skundą nenagrinėtu yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-57/2009, suformuluotos taisyklės šiuo atveju nėra taikytinos.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.
Iš atsakovo pateiktų 2009 m. juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentų (b. l. 58-70) matyti, kad atsakovo nuosavo kapitalo dydis, kuris yra gautas iš atsakovo turimo turto atėmus visus atsakovo įsipareigojimus, sudaro 68 935 000 DKK (t. y. 31 916 905 Lt). Ilgalaikio turto vertė yra 55 419 000 DKK (t. y. 25 658 997 Lt). Grynoji apyvarta siekia 414 270 000 DKK (t. y. 191 807 010 Lt). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir kad jam ieškinio suma (2 038 571,12 Lt) nėra didelė. Taigi konstatuotina, kad nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir kad nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, ieškovui turėtų būti paskirta bauda. Nurodo, kad ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškia akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio reiškimu, teismo klaidinimu, suklastotų dokumentų teikimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o teismas, spręsdamas minėtą klausimą, nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai yra pagrįsti (CPK 144 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nevertins ieškinio pagrįstumo, o kartu ir tos aplinkybės, ar ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis reikšdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį. Kitų aplinkybių, t. y. jog ieškovas klastoja dokumentus bei klaidina teismą, atsakovas nepagrindė, nepateikė tinkamų įrodymų, kurie leistų nustatyti minėtas aplinkybes. Byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovas klastoja dokumentus bei klaidina teismą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ieškovui paskirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.