Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1154-221/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
2A-1154-221/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Jolita Cirulienė, Virginija Lozoraitytė (pran.)
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės
Atsakovas
S. K., I. K., D. L.
Trečiasis asmuo
M. V.
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1154-221/2012Procesinio sprendimo kategorija: 42.9; (S) 50.11.2.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Jolitos Cirulienės ir Arūno Rudzinsko (pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams S. K., I. K., D. L., trečiajam asmeniui M. V. dėl nuostolių už buto nuomą priteisimo,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t., 3-9 b.l.) prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. K., I. K. ir D. L. 32 788,00 Lt 6 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, einamajam (paprastajam) remontui atlikti. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 12 d. potvarkiu Nr. 543-v „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. 2003 m. spalio 6 d. grąžinto namo dalies savininkui M. V. Kauno miesto savivaldybė išdavė garantinį dokumentą. Šia valstybės garantija valstybė įsipareigojo iki 2006 m. kovo 1 d. perduoti butuose gyvenančių nuomininkų patuštintas gyvenamąsias ir kitas patalpas, esančias savininkui grąžintoje namo dalyje. Su savininku M. V., 2004 m. rugpjūčio 2 d. buvo pasirašyta Savininkui sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartis Nr. 10-4-237. 2004 m. gruodžio 3 d. J. K. K., I. K., S. K. ir D. L. buvo išduota nuomininkui Valstybės garantija, kuria valstybė įsipareigojo iki 2006 m. sausio 1 d. kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, neviršijančias nuomotų patalpų rinkos vertės. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2005 m. rugsėjo 27 d. atliko ginčo buto vertinimą ir nustatė, kad jo vertė yra 209 000 Lt. Ši suma 2005 m. gruodžio 23 d. buvo pervesta į Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės depozitinę sąskaitą. Tokiu būdu valstybės garantija atsakovams buvo įvykdyta 2005 m. gruodžio 23 d. Tačiau nuomininkai iš ginčo patalpų neišsikraustė, toliau jomis naudojosi iki kol 2010 m. sausio 27 d. buvo priverstinai iškeldinti. Iškeldinant S. K., I. K., D. L. ir J. L. L., buvo surašytas Buto apžiūros ir būklės įvertinimo aktas Nr. N-1235. Akte nurodyta išvada, kad „butui reikalingas einamasis remontas. Butas yra blogos būklės“. M. V. atsisakė perimti 6 butą, nes jis buvo blogos būklės. Kadangi nuomininkai nevykdė pareigos atlikti einamąjį buto remontą, Kauno miesto savivaldybė 2010 m. kovo 9 d. raštu Nr. 53-2-364 kreipėsi į UAB „Ekspertika“, prašydama nustatyti gyventojo padarytus pažeidimus bute ir lėšų poreikį minėtiems pažeidimams pašalinti, o taip pat einamajam remontui bute atlikti. UAB „Ekspertika“ ataskaitoje Nr. 10-03/05 nurodyta, kad 2009 m. spalio 1 d. kainomis paskaičiuota, jog buto einamajam (paprastajam) remontui atlikti reikia 32 788,00 Lt. Ieškovas 2010 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 53-5-1497 kreipėsi į S. K., prašydamas atlikti buto einamąjį remontą savo lėšomis, tačiau atsakymo iš atsakovo negavo. Kauno miesto savivaldybė S. K. įspėjo, kad atsakovams einamojo remonto neatlikus savo lėšomis gera valia, savivaldybė bus priverta kreiptis į teismą dėl lėšų, reikalingų remonto atlikimui, priteisimo. Kadangi atsakovai buto nesuremontavo, prašo iš jų solidariai priteisti išlaidas, reikalingas remontui atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu (2 t., 152-156 b.l.) ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui S. K. 300,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas iš sudarytos ieškovo ir trečiojo asmens nuomos sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo savo sąskaita atlikti gyvenamųjų patalpų einamąjį remontą, padarė išvadą, kad sutarties šalys sudarė sandorį, tačiau apie sudaryto sandorio sąlygas ir galimą jų atsakomybę, atsakovai nebuvo informuoti. Sudarius šią sutartį ieškovas kreipėsi į UAB „Ekspertika“ dėl buto remonto kainos. UAB „Ekspertika“ paskaičiavimu, remonto kaina yra 32 788 Lt. Teismas nesutiko su ieškovo nuomone, jog nuomininko šeimos nariai ilgai neišsikeldami iš buto, jo neremontuodami padarė nuostolių, nes pagal buto nuomos sutartį, tarp ieškovo ir jau mirusio pagrindinio nuomininko J. K. K. sudarytą 1950 m. gruodžio 28 d., remonto darbus turi vykdyti ieškovas, o ne atsakovas. Teismas sprendė, kad buto dabartinė ne itin gera padėtis, tai natūralus susidėvėjimas, atsiradęs per 60 naudojimosi butu metų, ir atsakovų tyčios dėl buto blogos būklės nenustatė. Be to, atlikti darbai viršija einamojo remonto sąvokos ribas (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys VIII dalyje „Statinio paprastasis remontas), supirkta įranga ganėtinai didelėmis kainomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (3 t., 2-7 b. l.) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovai gyvendami ginčo patalpose, jų neprižiūrėjo ir ieškovui perdavė blogos būklės, joms buvo reikalingas remontas. Pirmosios instancijos teismas, užuot vertinęs, Kauno miesto savivaldybės prašomos priteisti sumos pagrįstumą ir atsakovų teisės aktuose nustatytą pareigą prižiūrėti ginčo turtą, vertino Kauno miesto savivaldybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. sutartimi Nr. 10-4-237, sudaryta su ginčo buto savininku M. V., prisiimtus įsipareigojimus, atliktus darbus ir jų įkainius. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai sąlygojo tai, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir nukrypo nuo paties reikalavimo, ko pasekoje priėmė teisės aktais neparemtą ir nepagrįstą sprendimą, visiškai ignoruodamas nuomos sutarties su atsakovais sąlygas, netinkamai vertino įrodymus ir neišsamiai juos išnagrinėjo. Nėra aišku, kokiais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, teismas grindė aplinkybę, kad įranga yra supirkta per didelėmis kainomis. Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad su J. K. K. 1950 m. gruodžio 28 d. sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6 punkte numatyta ne nuomininko, o nuomotojo pareiga atlikti einamąjį remontą. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl minėtos sutarties 2 i) punkte apibrėžtos nuomininko pareigos daryti einamąjį remontą. Būtent šie darbai ir buvo įvardyti lokalinėje sąmatoje, tik atsižvelgiant į remonto darbų technologijų pokyčius. Sprendžiant klausimus dėl Savivaldybės ir subnuomininkų pareigų šiuose nuomos santykiuose, teismas privalėjo vadovautis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomos sutarties šalių teises ir pareigas. Teismas vertino tai, kas buvo atlikta remontuojant ginčo butą, o ne tai, ką privalėjo atlikti atsakovai, kaip ginčo buto nuomininkai, tam, kad Kauno miesto savivaldybė galėtų tinkamai ir laiku ginčo patalpas perduoti turto savininkui. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas S. K. neginčijo Kauno miesto savivaldybės administracijos Buto apžiūros ir būklės įvertinimo akto (2010 m. sausio 27 d. Nr. N-1235). Be to, atsakovai neginčijo ir „UAB „Ekspertika“ pateiktos lėšų sąmatos.

Atsiliepimas

Atsakovas S. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 12-14 b. l.) prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, nes paties ieškovo pasirinkti vertintojai nustatė, kad tyčios, t. y. atsakovo kaltų veiksmų nebuvo. Atsakovai taip pat nepažeidė ir 1950 m. gruodžio 28 d. buto nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir mirusio pagrindinio nuomininko J. K. K.. Minėtos sutarties 6 punkte yra nurodyta eilė įsipareigojimų, kuriuos privalo atlikti pats nuomotojas, tačiau jų nevykdė eilę metų. 2004 m. rugpjūčio 2 d. sutartimi Nr. 10-4-237 ieškovas įsipareigojo trečiajam asmeniui M. V. savo sąskaita atlikti nuomojamų patalpų, vidaus santechnikos įrenginių ir inžinierinių tinklų einamąjį remontą (6.3 punktas). Teisinių pagrindų reikalauti iš atsakovų atlyginti išlaidas, kurias ieškovas patyrė remontuodamas M. V. nuosavybės teise priklausantį turtą, ir tas išlaidas prilyginti savo nuostoliams, nėra nei CK nuostatų, nei 1950 m. gruodžio 28 d. sutarties, nei 2004 m. rugpjūčio 2 d. sutarties Nr. 10-4-237 pagrindu. Teismas pagrįstai pasisakė dėl atliktų darbų vertės ir nurodė, kad santechnikos įranga bei kita įranga yra supirkta ganėtinai didelėmis kainomis. Atsakovai nuolat atlikinėjo remonto darbus, tai patvirtino liudininkai. Tai, kad darbai nebuvo tokios apimties, kaip reikalauja ieškovas, nelaikytina remonto neatlikimu. Nuomininkai grąžino daiktą tokios būklės, kokį gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, atsiradusį dėl patalpų naudojimo pagal nuomos sutartyje sulygtą paskirtį. Nuomininkas 6 butą gavo pokario laikotarpiu. Nuo to laiko buto būklė ženkliai buvo pagerinta – įvestas dujinis šildymas, sutvarkyta santechnika, kita inžinierinė įranga, pakeistos durys, išklotas linoleumas ir t.t. Grąžintino namo savininkui turtą atsakovai ne tik, kad pagerino, bet ir išsaugojo, nes jį daug metų prižiūrėjo bei juo rūpinosi. Ieškovo pasirašyti ir patvirtinti dokumentai negali sukelti atsakovams jokių pasekmių. Jeigu būtų priešingai, atsakovai turėjo būti informuoti. Teismo posėdžio metu buvo patvirtinta, kad buto apžiūros ir būklės vertinimo aktas buvo atsineštas jau atspausdintas, o ne surašytas vietoje. Tai, kad aktas turi būti surašomas vietoje nurodė ir ieškovo atstovė 2012 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu.

Tretysis asmuo M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 16-18 b. l.) prašė tenkinti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė, jog atsakovai paskutinius 30 metų buto neremontavo, neprižiūrėjo, šiurkščiai pažeidė buto eksploatavimo taisykles ir reikalavimus. Prieš buto remontą buvo sudaryta techninė komisija ir surašytas defektinis aktas, o nepriklausomas ekspertas surašė šiam remontui sąmatą paprasto, o ne kapitalinio remonto kainomis. Toks remontas ir buvo atliktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, CPK 322 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 1950 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovo ir jau mirusio pagrindinio nuomininko J. K. K. buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutartis. Bute dar gyveno S. K., I. K., D. L. ir J. L. L.. Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 12 d. potvarkiu Nr. 543-v „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo“ trečiajam asmeniui M. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2003 m. spalio 6 d. M. V. Kauno miesto savivaldybė išdavė garantinį dokumentą - įsipareigojo iki 2006 m. kovo 1 d. perduoti butuose gyvenančių nuomininkų patuštintas gyvenamąsias ir kitas patalpas, esančias savininkui grąžintoje namo dalyje. O nuomininkams valstybė 2004 m. gruodžio 3 d. garantija įsipareigojo iki 2006 m. sausio 1 d. kompensuoti gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas. Nors valstybė savo įsipareigojimą įvykdė 2005 m. gruodžio 23 d., tačiau nuomininkai iš ginčo patalpų neišsikraustė, jomis naudojosi iki 2010 m. sausio 27 d., kol buvo priverstinai iškeldinti. Juos iškeldinant buvo surašytas Buto apžiūros ir būklės įvertinimo aktas Nr. N-1235, kuriuo nustatyta, jog butas blogos būklės ir reikalingas einamasis remontas. Savininkas blogos būklės butą atsisakė perimti. UAB „Ekspertika“ nustatė, jog einamajam (paprastajam) remontui atlikti reikia 32 788,00 Lt. Ieškovas kreipėsi į S. K., prašydamas atlikti buto einamąjį remontą savo lėšomis, tačiau atsakymo iš atsakovo negavo.

Ginčo esmė – ar atsakovai turi atlyginti ieškovės turėtas išlaidas buto remontui atlikti.

Lietuvos Respublikos CK 6.493 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas privalo laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyse sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 17–21 dalyse įtvirtinti statybos rūšių esminiai požymiai, pagrindiniai principai, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Tai taip pat reglamentuoja ir Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau STR). Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Pats statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą (Statybos įstatymo (toliau Įstatymo) 2 straipsnio 19 dalis). Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Įstatymo 2 straipsnio 21 dalis bei STR 12–14 punktai). Šių darbų tikslas – iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo. Be to, kaip pažymėjo Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A756-183/2009, pagal STR „Statybos darbų rūšys“ 13 punktą, pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui – šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos (2009 vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-183/2009). Taigi, daikto einamasis remontas turi būti suprantamas, kaip darbai, susiję su daikto būklės, pablogėjusios dėl natūralaus susidėvėjimo, normaliai naudojantis daiktu, atstatymu, nesusijusiu su daikto pagrindinių dalių (konstrukcinių elementų) pakeitimu. Nereikalaujama, kad nuomininkas atliktų tokio mąsto remontą, dėl kurio jo vertė pagerėtų, t.y. jog perklijuotų naujomis plytelėmis, grindis padengtų nauja danga ir pan., tačiau perduodamos patalpos turi būti tvarkingos.

Byloje nustatyta, jog atsakovams palaisvinus butą, savivaldybė ne kartą kreipėsi į savininką M. V. perimti turtą, tačiau šis atsisakė, nes, anot jo, butas prastos būklės.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovai, gyvendami ginčo bute, jo neremontavo, neprižiūrėjo ir kad tai patvirtina byloje esantys įrodymai, nes vieninteliai įrodymai yra 2010 m. sausio 27 d. Buto apžiūros ir būklės įvertinimo aktas (1 t., 16, 17 b.l.) bei M. V. prašymas atremontuoti butą (1 t., 15 b.l.). Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo S. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog tiek atsakovų paaiškinimu, tiek liudytojų parodymais nustatyta, jog butas buvo remontuojamas ir tinkamas gyventi, nors, kaip pažymėjo S. K., ir nebuvo atliekami tokie darbai, kokius remonto darbus atliko ieškovas M. V. grąžintame 6 bute. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į 1950 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties, sudarytos su pagrindiniu nuomininku, jau mirusiu J. K. K., 2 i punktą, numatantį, jog bėgamąjį remontą įsipareigoja savo nuožiūra atlikti nuomininkas, toks remontas, tik atsižvelgiant į technologijų pokyčius, ir buvo atliktas. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad nors buto stovis nėra ypatingai gero stovio, tačiau tai yra natūralus nusidėvėjimas per 60 naudojimosi butu metų bei sutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, jog minėtos sutarties 6 b punktu, būtent ieškovas įsipareigojo atlikti darbus, už kuriuos prašo sumokėti atsakovus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovo grąžintų patalpų trūkumus nurodo jau minėtame buto apžiūros akte bei lokalinėje sąmatoje, kuria remiantis prašo priteisti remontui atlikti reikalingas lėšas, tačiau remonto darbai atlikti pagal kitą lokalinę sąmatą. Kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovai pablogino išnuomotą daiktą, o tai yra būklė, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Pažymėtina, jog ši išvada padaryta remiantis ir paties ieškovo pateikta UAB „Ekspertika“ ataskaita, kurios 4.1 punkte nurodyta, jog bute gyvenęs gyventojas buto patalpoms žalos ar tyčinių veiksmų nepadarė (1 t., 19 b.l.). Sutikdama su nurodyta apylinkės teismo išvada, teisėjų kolegija sprendžia, jog buto trūkumai atsirado dėl daikto naudojimo pagal paskirtį. Jie nelaikytini daikto pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme, nes patalpos neprarado dalies funkcionalumo ir tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį taip pat neprarado savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009).

Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, nevertino tos aplinkybės, kad atsakovai neginčijo Buto apžiūros ir būklės vertinimo akto, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime yra pasisakęs, jog atsakovas S. K. su išvada, jog butas blogos būklės nesutiko, manė, kad butas yra patenkinamos būklės bei atkreipė dėmesį į tai, kad aktas neaišku kaip ir kada surašytas, nes atsakovui buvo pateiktas jau atspausdintas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutinkamai su savininku M. V. 2004 m. rugpjūčio 2 d. pasirašytos Savininkui sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutarties Nr. 10-4-237 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintomis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis, tarp apelianto ir trečiojo asmens susiklostė buto (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos santykiai bei atmeta apelianto argumentą, jog pirmos instancijos teismas, vertindamas minėtą sutartį kaip įrodymą, ir konstatuodamas, kad minėtos Sutarties 6.3 punktu nuomininkas, t. y. Kauno miesto savivaldybė, įsipareigojo savo sąskaita atlikti nuomojamų patalpų, vidaus santechnikos įrenginių ir inžinerinių tinklų einamąjį remontą, peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir nukrypo nuo paties reikalavimo, dėl ko priėmė teisės aktais neparemtą ir nepagrįstą sprendimą.

Konstitucinis Teismas 1994 m. birželio 15 d. nutarime pažymėjo, kad okupacijos metu prievarta nutrauktų nuosavybės teisių atkūrimas neišvengiamai veikia susiformavusią socialinių bei teisinių santykių sistemą, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas turi vykti taip, kad būtų suderinti buvusių ir esamų to paties turto savininkų, taip pat nuomininkų, gyvenančių grąžintuose namuose, teisėti interesai. Būtinybę derinti gyvenamųjų patalpų nuomininkų ir savininkų teisių apsaugą ne kartą savo praktikoje pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1170/2001; 2003 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-548/2003).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, savo sprendime jį pakankami motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija LozoraitytėArūnas Rudzinskas