Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2024 m. vasario 12 d., apie 17.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą mažamečio sūnaus D. J. atžvilgiu, tai yra žodinio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė diržu į kojų sritį, taip dėl poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje nukentėjusiajam D. J. nežymiai sutrikdė sveikatą. Minėtais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra jo sūnus. Sūnaus D. J. mama yra J. G.. Teismo sprendimu po santuokos nutraukimo sūnaus D. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su juo, 80 proc. sūnaus globos buvo paskirta jam, 20 proc. D. mamai J. G.. 2022 m. vedė antrą kartą, dabartinę savo sutuoktinę J. J.. Jis, jo sūnus D. J. ir sutuoktinė J. J. šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu jis sūnų stengiasi auklėti atsakingai, rūpestingai, domisi jo mokslais, draugais, tarpusavio santykiais. Neneigia, kartais būna sudėtinga su D., kadangi D. laiką leidžia ir su mama, kuri neretai D. leidžia daugiau nei jis. Po to D. nebežino kaip turi elgtis. Grįžęs į namus nebenori mokytis. Šiuo metu D. jau lanko mokyklą. 2024 m. vasario 12 d. į mokyklos TAMO dienyną jis gavo žinutę, kad D. trenkė klasės draugui. Būdamas namuose, vakaro metu, su D. ėmė kalbėtis apie jo elgesį, nes paskutiniu metu jis sulaukdavo iš mokyklos labai daug pastabų dėl D. elgesio. Bandė aiškinti sūnui, kad taip elgtis negalima, negalima mušti draugų, jis klausė sūnaus, kodėl taip elgiasi, juk draugams skauda. D. visą laiką tylėjo, o po to pasakė, kad jis taip nori elgtis. Tarp jo ir D. kilo žodinis konfliktas. Namuose buvo ir sutuoktinė J. J., kuri į konfliktą nesikišo, darė vakarienę virtuvėje. Jo ir D. vykusio žodinio konflikto metu apimtas emocijų, dėl to, kad D. muša klasės draugus, jis pasiėmė iš spintos kelnių diržą ir vieną kartą diržu D. sudavė per kojas, kur tiksliai pataikė nežino, kažkur ties užpakaliu. Jis nenorėjo D. mušti, norėjo sūnų sudrausminti, nebežinojo kaip kitaip pasielgti, nes kalbėta su D. buvo jau daug kartų. Jis labai gailisi dėl savo tokio elgesio, labai myli sūnų, viską daro dėl sūnaus. Tai daugiau niekada nepasikartos.

Kaltinimas A. J. grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėtis jį nuvežė į mokyklą, mokykloje jį erzino kitas vaikas ir jis vaiką pastūmė. Grįžo namo, reikėjo paskaityti apie Lietuvos vėliavą. Skaitydamas suklydo ir tėtis mušė. Atsinešė diržą ir mušė. Diržą tėtis atsinešė iš spintos. Jis gyvena su mama (duomenys neskelbtini). Diržą padavė tėčio žmona J. Tėtis A. J.. Diržas buvo juodas, plonas, iš plastmasės. Tėčio diržas. J. atnešė diržą, tėtis mušė. Mušė, kad blogai perskaitė, per kairės kojos šlaunį mušė (parodė). Norėjo mušti du kartus, gavosi vienas kartas. Buvo mėlynė. Mama nufotografavo. Labai skaudėjo, jis jautėsi liūdnai, verkė. Labai labai skaudėjo. Sakė "au, kaip skauda". Buvo trečias kartas kai tėtis jį mušė. Reikėjo tą dieną eiti į mokyklą, buvo ketvirtadienis, buvo 21.00 val. vakaro. Buvo tėvų susirinkimas mokykloje ir tada mokytoja paklausė, kas jam nepatinka. Jis pasakė, kad tėtis jo nemuštų. Tada jis su mama išėjo. Jis mamai parodė koją, mama nufotografavo. Mama J. G.. Kai jis sakė girdėjo tėtis, mama, mokytoja. Po to įvykio jis gyvena su mama. Tėtis po to įvykio skambino jam, mama turi įrašą. Jis buvo prie mamos kai skambino. Jis neprisimena ko tėtis norėjo. Klausė kaip jis gyvena, atsakė liūdnai, tėtis tada užpyko ir padėjo ragelį. Nebesimato jau mėlynės (rodo kairę koją kur mušė). Jis buvo su mama pas vaikų teises nuvažiavęs, atvažiavo policija, medikai.

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 13 d. Utenos „Krašuonos“ progimnazijoje buvusiame tėvų susirinkime, kuriame dalyvavo ji, jos sūnus D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), buvęs sutuoktinis D. J. ir mokytoja, sūnus papasakojo apie tai, kad 2024 m. vasario 12 d., apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), būnant pas tėtį A. J. namuose, ruošiant namų darbus kartu su tėčiu, tėtis pradėjo reikšti pasipiktinimą juo, nes jis mėgsta mokykloje išdykauti ir dėl to, kad kartu ruošiant namų darbus, D. J. negerai perskaitė žodį. Kaip jai nurodė sūnus D. J., tėtis dėl šių aplinkybių supyko, paprašė savo sutuoktinės J. J. paduoti iš spintos diržą, ši jam padavė diržą ir tuo metu A. J. paėmęs diržą, ne mažiau kaip du kartus su diržu trenkė D. J. į kojų sritį, ties vidine šlaunų dalimi. Po šių veiksmų D. J. kojų srityje, ties šlaunų vidine dalimi, pajuto fizinį skausmą, apsiverkė, o tėtis A. J. po šių veiksmų ant sūnaus dar užrėkė (ką tiksliai sakė, nenurodė) ir išėjo iš kambario. Jos sūnui D. J. papasakojus jai apie šį įvykį, A. J. pareiškė, kad su sūnumi buvo kalbėta apie sūnaus elgesį ir neneigė, kad sūnus „gavo“. Išėjus iš susirinkimo, ji su sūnumi nuėjo į rūbinę ir paprašė sūnaus parodyti vietą į kurią jam tėtis sudavė diržu. Apžiūrėjus sūnaus dešinės kojos šlaunies vidinę pusę, ji pastebėjo, kad yra dvi paraudusios žymės. Tuomet ji su sūnumi grįžo į namus. Grįžus į namus, A. J. paskambino sūnui į išmanųjį laikrodį, pokalbio metu kalbėjo apie įvykusi įvykį, ką kalbėjo su A. J. bei ką A. J. tiksliai nurodė, pasakyti ji negalėjo, pokalbio metu darė garso įrašą. 2024 m. vasario 14 d. pasiėmusi sūnų iš mokyklos, kartu su sūnumi nuvyko į Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kur vyriausiajai specialistei A. R. papasakojo visą situaciją, kadangi pati kreiptis į policiją bijojo. A. R. išklausiusi situaciją, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykusį įvykį. Neilgai trukus atvyko policija ir greitoji medicininė pagalba.

Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąją specialiste. 2024 m. vasario 14 d., antroje dienos pusėje, po pietų, į Vaiko teisių apsaugos skyrių atėjo moteris kartu su mažamečiu vaiku. Atėjusi moteris prisistatė kaip J. G., nurodydama, kad berniukas su kuriuo atėjo yra jos mažametis sūnus D. J., gim. (duomenys neskelbtini). J. G. ėmė jai pasakoti savo apsilankymo priežastį, teigdama, kad į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi dėl to, kad 2024 m. vasario 13 d. sūnus D. J. mokykloje vykusio susirinkimo metu, girdint jai ir mokytojai, pasakė, kad tėtis jį mušė diržu. J. G. papasakojo, kad su vaiko tėvu A. J. yra išsiskyrusi, kartu su vyru turi bendrą vaiką D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), po skyrybų teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu. Moteris jai pasakojo, kad sūnus D. J. lanko mokyklą, kurioje vyksta susirinkimai. Susirinkimų metu dalyvauja auklėtoja, vaikas ir abu tėvai. 2024 m. vasario 13 d. vykusio susirinkimo metu auklėtoja berniuko paklausė kokia berniuko svajonė, po šių auklėtojos žodžių, vaikas atsakė, kad norėtų, kad jo daugiau nemuštų tėtis. Ji (A. R.) iškarto vaiko paklausė, o kada tėtis mušė? Berniukas jai atsakė, kad užvakar, atsakęs į klausimą berniukas priėjo prie jos ir parodė vietą į kurią tėtis diržu jam sudavė, pasakė, kad diržu sudavė tris kartus. Po to berniuko ji paprašė parodyti žymes. Berniukas jai parodė vieną koją, ant kurios ji pastebėjo paraudimus, kraujosruvas. Berniukas minėjo, kad diržas kuriuo tėtis jį mušė, yra tas, kurį tėtis nešioja įsivėręs į kelnes. Po pokalbio su J. G. ir jos sūnumi ji nusprendė iškviesti pareigūnus, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą 112 ir iškvietė policiją. Neilgai trukus atvyko pareigūnai ir medikų brigada.

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba "Krašuonos" progimnazijoje mokytoja. D. J. yra jos auklėtinis. D. J. mokosi minėtoje mokykloje nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, yra pirmokas. D. J. yra judrus vaikas, norintis būti lyderiu, berniukas labai geros širdies. Pastabas ar kažkokią kitą informaciją, kas liečia auklėtinius, ji rašo į tam skirtą dienyną, į visus jos siunčiamus laiškus kas liečia auklėtinį D. J., visuomet atsakinėja D. tėtis A. J.. A. J. jos pastebėjimu yra labai rūpestingas, visada paskambina pasidomėti jeigu kažkas neaišku dėl sūnaus, domisi vaiko mokymosi rezultatais. D. mama kartu su tėčiu kaip tik lankėsi 2024 m. vasario 13 d. vykusiame trišaliame susirinkime. 2024 m. vasario 13 d., pasibaigus pamokoms, mokykloje ji kartu su D. liko klasėje ir laukė į susirinkimą atvykstančių jo tėvų. Jiems belaukiant tėvų, ji su D. šnekučiavosi. Ir tuo metu D. nusiminęs jai pasakė: " tėtis man vakar trenkė per kojas". D. atrodė labai nusiminęs, pasirodė ašaros akyse, po šių žodžių ji D. apsikabino. Ji paklausė D. ar stipriai jam trenkė. D. atsakė, kad stipriai. Paklausė D. ar jam liko žymės, D. atsakė, kad matosi ir tuo metu į klasę įėjo D. tėvai. Užėjus tėvams ji nieko iškarto nepasakė, kalbėjosi apie mokslus ir kitus reikalus. Kalbėjosi ir apie D. elgesį, diskutavo ta tema, kad D. buvo visai neseniai trenkęs klasės draugui. D. tėtis atsakė, kad žino apie jos minėtą informaciją. Pokalbio metu D. tėtis pats jai pasakė, kad trenkė D., kiek kartų trenkė neminėjo, D. jai taip pat nesakė kiek kartų.

Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu A. J.. Su jais kartu gyvena ir sutuoktinio sūnus D. J. iš pirmosios sutuoktinio santuokos. 2024 m. vasario 12 d. ji iš darbo grįžo pirma, grįžusi ėmė daryti vakarienę. Vyras kartu su D. grįžo vėliau, gal apie 18.00 val. Grįžę nusivilko drabužius, nusiplovė rankas ir nuėjo daryti namų darbų. 2024 m. vasario 12 d., dienos metu, ji su sutuoktiniu buvo kalbėjusi apie D. elgesį, nes iš mokyklos D. buvo tą dieną eilinį kartą gavęs pastabą, dėl to, kad trenkė klasės draugui. Vyras jai sakė, kad kai D. grįš iš mokyklos apie tai su juo pasikalbės. 2024 m. vasario 12 d., po to kai grįžo vakare D. ir A., jie darė namų darbus D. kambaryje. Ji negali tiksliai nurodyti apie ką jiedu kalbėjosi, nes tuo metu buvo virtuvėje. Žodinio konflikto ji negirdėjo. Tą vakarą D. ji verkiančio taip pat nematė, gal kažkiek liūdnesnis atrodė, tačiau jai tai buvo įprasta, nes kai su D. diskutuoja apie jo netinkamą elgesį, jis visada atrodo liūdnas. A. jai tą vakarą nepasakė, kad D. sudavė su diržu. Pasakė, tik kad D. norėjo pamokyti. Apie tai, kad A. sudavė diržu D., jai pasakė pats A. Kada tiksliai pasakė neprisimena, gal pora dienų nuo įvykio.

2024 m. vasario 29 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje daiktų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta.

2024 m. vasario 14 d. asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad J. G. sutikimu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu Maironio g. 3, Utena, buvo atlikta D. J. matomo kūno apžiūra. Apžiūrint D. J. užfiksuota dešinės kojos šlaunies srityje matomi du, raudonos spalvos įbrėžiamai, kurių ilgis apie 3 centimetrai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 704/2024(01) patvirtina, kad D. J. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2024 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu IMG_4021, kurį pateikė nukentėjusiojo D. J. atstovas pagal įstatymą (motina) J. G.. Vaizdo įraše vaizdas filmuotas mobiliuoju telefonu, įraše užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp nukentėjusiojo D. J. ir įtariamojo A. J.. Pokalbio metu D. J. paklausia A. J., kodėl jį muša diržu. A. J. atsako, dėl to, kad nesupranta, kad kitų mušti negalima.

2024 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas darytas įvykio vietoje Utenos pareigūnų tarnybine dėvėta kūno kamera, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pareigūnų, nukentėjusiojo D. J., atstovo pagal įstatymą (mamos) J. G. bei liudytojos A. R.. Pokalbio metu mažametis D. J. pasakoja 2024 m. vasario 12 d. įvykusio įvykio aplinkybes.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia ne mažiau kaip vieną kartą suduodamas diržu nukentėjusiajam į kojų sritį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Jo veiksmai pagal kvalifikuojantį veikos padarymo mažamečiui požymį atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: praeityje buvo teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas, dirba, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų jo elgesiu negauta.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, skirtina su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda (BK 47, 55 straipsniai), kurios dydis, esant tik atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis). Baudos sumokėjimo terminas, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir kaltinamojo prašymą, nustatytinas dvejų metų laikotarpiui.

Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės laikmenos, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą, kurią jis per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, įmokos kodas 6801.

Kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktines laikmenas palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepaduos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymo reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.