- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-02
- Bylos Nr.
- ATP-48-107/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00475-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. T. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarimo, kuriuo E. T., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį nubaustas 4300 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2011-10-24 Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu E. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. už tai, kad 2011-07-30 12 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 4, 5, 9, 125 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo posūkyje į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į priešais atvažiuojantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius.
Apeliaciniame skunde E. T. su skundžiamu nutarimu nesutinka. Tvirtina, jog teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, vienus įrodymus vertino, o į kitus nepagrįstai neatsižvelgė, tai nulėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutarimą. Apeliantas nurodo, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepadarė. E. T. tvirtinimu, teismas netinkamai įvertino avarijos aplinkybes, neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius, kad avariją sukėlė kito automobilio vairuotoja A. B., be to, jis eismo įvykio metu buvo blaivus, lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis nustatytas nepagrįstai ir nuginčytas byloje pateiktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis. Teismas be pagrindo nepanaikino byloje esančių prieštaravimų ir taip nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos.
Šalies argumentai
E. T. nurodo, kad važiavo prie (duomenys neskelbtini), posūkyje pamatė tiesiai į jį priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė išvengti avarinės situacijos staigiai pasukdamas į dešinę, tačiau jam to padaryti nepavyko, ir eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Apelianto nuomone, teismas skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad jo vairuojamas automobilis susidūrimo metu buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ir dėl to jis sukėlė eismo įvykį. E. T. tvirtina, jog byloje buvo nustatyta, kad jo vairuoto automobilio stabdymo vietoje kelio plotis 3,8 m. Pagal stabdymo žymes, automobilis jo važiavimo kryptimi artėjo prie dešiniojo kelkraščio. Atsižvelgiant į automobilio stabdymo žymes, jo automobilio dešinysis pėdsakas nuo dešiniojo kelkraščio stabdymo pradžioje buvo nutolęs 0,9 m, o stabdymo pėdsako pabaigoje dešinysis pėdsakas buvo 0,7 m atstumu, kairysis – 2,2 m atstumu nuo dešinio kelkraščio. 2011-07-30 eismo įvykio vietos schemoje matyti, kad A. B. vairuojamas automobilis „Audi 80“, jo važiavimo kryptimi artėjo prie kairiojo kelkraščio. Atsižvelgiant į automobilio stabdymo žymes, jos automobilio dešinysis pėdsakas nuo dešiniojo kelkraščio stabdymo pradžioje buvo nutolęs 1 m, o stabdymo pėdsako pabaigoje dešinysis pėdsakas buvo 1,30 m atstumu, kairysis – 2,6 m atstumu nuo dešinio kelkraščio. Apeliantas nurodo, kad toje vietoje atstumas nuo kelkraščio iki ašinės linijos yra 1,95 m. Automobilio „Audi 80“ kairysis ratas stabdymo pradžioje buvo išvažiavęs už ašinės linijos 0,45 m, o stabdymo pabaigoje 0,75 m. Automobilio „Audi 80“ stabdymo vietoje kelio plotis yra lygus 3,9 m, todėl šiam automobiliui stabdymo gale įvažiavus 0,75 m į priešingos krypties eismo juostą, tarpas iki kairiojo kelkraščio nuo kairiojo „Audi 80“ automobilio rato buvo lygus 1,20 m. Iš 2011-07-30 eismo įvykio schemos matyti, kad atstumas tarp kairiojo ir dešiniojo E. T. vairuojamo automobilio ratų yra lygus 1,5 m. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. vairuotas automobilis, įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą 0,75 m, paliko tik 1,20 m pločio pravažiavimą kitam automobiliui, o E. T. vairuoto automobilio plotis yra lygus 1,5 m, eismo įvykio išvengti nebuvo galima būtent dėl A. B. kaltės. E. T. vairuoto automobilio įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą 0,3 m, eismo įvykio sukelti negalėjo, kadangi A. B. 1,4 m pločio automobiliui buvo paliktas 1,65 m pločio pravažiavimas. Apeliantas nurodo, kad iš eismo įvykio vietoje darytų fotonuotraukų matyti, kad būtent „Audi 80“ automobilio vairuotojas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Užfiksuoti stabdymo pėdsakai vaizde Nr. 1 ir Nr. 4 aiškiai parodo, kad automobilis „Audi 80“ važiavo praktiškai per patį kelio vidurį ir tiek įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kad automobilis „Mazda Xedos 6“ niekaip nebūtų pravažiavęs, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Be to, iš vaizduose Nr. 2 ir Nr. 4 užfiksuotų automobilių „Audi 80“ bei „Mazda Xedos 6“ apgadinimų matyti, kad „Audi 80“ trenkėsi į „Mazda Xedos 6“ kairįjį šoną, arčiau vairuotojo durelių, apgadintas „Audi 80“ priekinis kairysis kampas. Jei „Mazda Xedos 6“ būtų išvažiavusi į priešingos krypties eismo juostą, būtų apgadintas „Mazda Xedos 6“ priekis ir „Audi 80“ priekis arba jos šonas. Apelianto įsitikinimu, tokie automobilių apgadinimai patvirtina jo parodymus, jog jis siekė išvengti susidūrimo su „Audi 80“ automobiliu, įvažiavusiu į priešingos krypties eismo juostą, sukdamas į dešinę. E. T. atkreipia dėmesį į tai, kad „BTA Draudimas“ šio eismo įvykio kaltininke taip pat pripažino automobilio „Audi 80“ vairuotoją A. B. ir išmokėjo civilinės atsakomybės draudimo išmoką jam. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 93R–1039854–11, kuriame buvo pateikta informacija apie eismo įvykį Nr. 07–11–6246172 bei pačios A. B. 2011-08-02 paaiškinimu draudikui dėl įvykio aplinkybių ir kaltės („(...) nepastebėjau laiku atvažiuojančios mašinos. Dėl tokios aplinkybės nepavyko išvengti įvykio“). Apelianto tvirtinimu, pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad 2011-07-30, apie 12 val., (duomenys neskelbtini) , įvykusio eismo įvykio kaltininkė yra A. B.. Ji nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda už tai, kad „įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu a/m“. Taip pat nurodyta, jog abu vairuotojai buvo blaivūs. 2011-08-03 nutarimas nei protokolas Nr. 93P–1029813–11 byloje nepridėti ir neišreikalauti. Todėl E. T. įsitikinęs, kad teismas iš esmės nepagrįstai konstatavo, jog jis yra atsakingas už 2011 m. liepos 30 d. eismo įvykį. Teismas visiškai nevertino akivaizdžių įrodymų, kad būtent A. B. išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nepalikdama galimybės pravažiuoti E. T. vairuojamam automobiliui. E. T. tvirtina, kad ne tik eismo įvykio vietos vaizdo lentelė, bet ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pranešimas „BTA Draudimas“ dėl eismo įvykio kaltininkės A. B., nuoseklūs draudiko sprendimai patvirtina, kad jis dėl šio eismo įvykio nekaltas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo E. T. neblaivumas buvo konstatuotas vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 80TPK–G-56, kuriuo buvo nustatyta, kad autoįvykio metu E. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus – alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo 0,4 promiles. Ši išvada priimta vadovaujantis vien tik prielaidomis, bet ne moksline metodika. Visiškai nepaneigta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. T–A 1137/11(03), kurioje nurodyta, kad 2011 m. liepos 30 d. 15.15 val. paimtame E. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Ekspertizės akte nebuvo atskleistas mechanizmas, kaip nuo 12 val. – eismo įvykio, iki 15.15 val., kai E. T. kraujyje etilo alkoholio pėdsakų nebuvo rasta, jis galėjo pasišalinti ir kaip pasišalino. Taip pat nenustatyta, kokia tiksli alkoholio koncentracija (jei ji iš viso buvo) E. T. kraujyje buvo 12 val., eismo įvykio metu. Todėl iš esmės neatsakyta į Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ekspertams užduotą klausimą: „ar E. T. 2011 m. liepos 30 d. 12 val., (duomenys neskelbtini), automobilio Mazda Xedos 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo metu buvo neblaivus, jei taip, kokia alkoholio koncentracija buvo E. T. kraujyje tuo metu?“
Šalies argumentai
E. T. nurodo, kad įvykus autoįvykiui, abu vairuotojai – jis ir A. B. – buvo patikrinti alkotesteriu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. T. 12.50 val. alkotesteris parodė 0,52 promiles, o 13.54 val. – 0,31 promiles. Nesutikęs su policijos testavimo duomenimis, E. T. 15.08 val. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai, kur 15.15 val. buvo paimta kraujo ir etilo alkoholio pėdsakų jame nerasta. Tai, kad etilo alkoholio kraujyje nerasta, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada T–A 1137/11(03). Ekspertizės išvadoje buvo konstatuota, kad „praėjus beveik 3 val. po autoįvykio, vairuotojas jau buvo išblaivėjęs, todėl klinikinių girtumo požymių galėjo nebebūti ir kraujyje nelikti etilo alkoholio pėdsakų (...) autoįvykį sukėlusio vairuotojo kraujyje alkoholio koncentracija viršijo T/R leistiną normą“. E. T. tvirtinimu, ekspertizės išvados neišsamios, paremtos tik spėjimais. Ekspertizės akte konstatuota, kad klinikinių girtumo požymių kraujyje galėjo nebebūti ir kraujyje etilo alkoholio pėdsakų nelikti, ir tai akivaizdus spėjimas, pasvarstymas, kuris visiškai nepaneigia galimybės, kad alkoholio kraujyje iš viso galėjo ir nebūti. Taip pat nurodoma, kad vairuotojo kraujyje alkoholio koncentracija viršijo Lietuvos Respublikoje leistiną normą, tačiau ekspertizės akte ne tik konkrečiai neapskaičiuota, kokia buvo alkoholio koncentracija kraujyje 12 val., eismo įvykio metu, bet ir spėjamojo pobūdžio pasvarstymai apie alkoholio koncentracijos mažėjimą yra paremti vien tik alkoholio matuoklio rodmenimis, su kuriais E. T. nesutiko nuo pat pradžių, t. y. alkoholio koncentracijos kraujyje buvimą ekspertai konstatavo vadovaudamiesi vien tik išpučiamo oro rodmenimis, tačiau ne paties kraujo tyrimais, kurie rodė visai priešingus duomenis. E. T. atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 17 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1, 2 ir 3 dalis, apibendrinime yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai atliekama medicininė apžiūra, galutinės išvados dėl asmens blaivumo arba neblaivumo paprastai turėtu būti daromos atlikus asmens kraujo ir (arba) šlapimo tyrimus. Apelianto tvirtinimu, ekspertizės akte buvo padaryta priešingai – išpučiamo oro rodmenys buvo esminis kriterijus, nulėmęs ekspertų spėjamojo pobūdžio išvadą, kad alkoholio koncentracija kraujyje viršijo leistiną normą, nors pačiame kraujyje alkoholio ir nebuvo rasta. Ši ekspertų išvada yra neišsami, joje ne tik neatskleistas kraujyje tariamai buvusio alkoholio kiekis ir jo mažėjimo išsamus mechanizmas, bet sukelia abejonių ir ekspertės kompetencija, kadangi pagal medicinos praktiką, tokiu atveju, jei asmuo buvo neblaivus, kraujyje turėjo likti galimų alkoholio vartojimo pėdsakų, pagal kuriuos būtų buvę galima, įvertinus laiko tarpą, perskaičiuoti asmens girtumą. Taigi iš ekspertizėje dėstomų mokslinių prielaidų (aksiomų) ekspertė vadovavosi neteisinga aksioma, nuo kurios tiesiogiai priklausė ir išvestinės išvados dėl asmens girtumo/blaivumo konkrečiu laiku, t. y. ekspertė manė, kad po kelių valandų etilo alkoholio pėdsakų kraujyje iš viso gali nelikti, tai tiesiog yra neteisinga ir prieštarauja moksliniams tyrimams.
Apeliantas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A502–1471/2009, kurioje kilo ginčas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu ir buvo analizuojama darbuotojo alkoholio koncentracija kraujyje. Šioje byloje iškilo klausimas dėl asmens blaivumo todėl, kad 2007 m. birželio 22 d. 12.10 val. paimtame kraujyje buvo rasta 3 promilės etilo alkoholio, o 2007 m. birželio 23 d. 16.30 val., t. y. praėjus beveik 29 valandoms, pakartotinai paėmus kraują, etilo alkoholio pėdsakų rasta nebuvo. Ekspertizę šioje byloje atliko net trys ekspertai. Šie ekspertai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pakartotinai paėmus kraują nebuvo rasta etilo alkoholio pėdsakų, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad asmuo nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, nes jei jis būtų buvęs neblaivus, etilo alkoholio pėdsakų kraujyje būtų likę. Tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje konstatavo, kad ginčo šalys nepateikė jokių pagrįstų abejonių, kurios suteiktų pagrindą abejoti atlikto ekspertinio tyrimo pagrįstumu, ekspertinis tyrimas atliktas trijų teismo ekspertų, turinčių ilgalaikę darbo ekspertais patirtį, todėl teismai vadovavosi šiuo ekspertiniu tyrimu ir jo išvadomis.
Apelianto teigimu, akivaizdu, kad ekspertės R. S., turinčios 19 metų darbo stažą, ekspertizės išvada, kad alkoholio pėdsakų E. T. kraujyje po 3 valandų galėjo ir nelikti, iš esmės prieštarauja medicinos praktikai, kitų dvigubai didesnę patirtį turinčių ekspertų išvadoms. Ekspertizė atlikta neišsamiai, paremta nuomone, o ne faktais, spėjimais, o ne moksline metodika. Teismas privalėjo išsamiai įvertinti ekspertės išvados pagrįstumą, tačiau to nedarė. Be to, pats Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas pranešime „BTA Draudimas“ nurodė, kad abu vairuotojai eismo įvykio metu buvo blaivūs, todėl yra pagrindas šioje byloje skirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti nepriklausomiems ekspertams.
E. T. tvirtinimu, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai nevertino A. B. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „Audi 80“ slydimo trajektorijos, jo atstumo nuo dešiniojo kelkraščio, neanalizavo automobiliams padarytų apgadinimų pobūdžio, taip pat objektyviai neįvertino akivaizdžiai spėjimais pagrįstos ekspertizės išvados dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. T. tariamo neblaivumo. Todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštarauja įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančioms teisės normoms, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai bei pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. E. T. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, bylą jam nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK viršininkas R. Kudijanovas teigia, kad E. T. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, jo kaltė yra įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsniu numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai ne tik administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5–V–673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1. punkte nurodyta, kad policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai: yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulis D. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, nuvykus į eismo įvykio vietą, rado apgadintus du automobilius, žmonės nenukentėjo. Nuo automobilio „Mazda“ vairuotojo E. T. sklido stiprus alkoholio kvapas. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad E. T., būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 promilės), vairavo automobilį „Mazda Xedos 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas posūkyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį, taip pat išvažiavusį į priešpriešinę eismo juostą, automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. B. (b. l. 5). Kad nuo E. T. sklido alkoholio kvapas bei jam buvo nustatytas 0,51 promilės girtumas, D. G. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Jis parodė, kad E. T. prisipažino, kad buvo gėręs alkoholio iš vakaro (b. l. 32).
Iš asmens blaivumo testo kvito rodmenų matyti, kad 2011-07-30 12.50 val., patikrinus E. T. girtumą (neblaivumą) prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH–0011, matuoklis parodė 0,52 promiles. 2011-07-30 13.54 val., E. T. girtumą (neblaivumą) tuo pačiu prietaisu patikrinus dar kartą, matuoklis parodė 0,31 promiles (b. l. 6).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.
Tą pačią dieną, tačiau praėjus po eismo įvykio 2 val. 45 min., t. y. 15.15 val. E. T. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti bei surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 8 (b. l. 24). Iš šio akto turinio matyti, kad 15.15 val. buvo paimtas E. T. kraujas. E. T. blaivumas alkotesteriu tikrintas nebuvo. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad E. T. yra blaivus (b. l. 24).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime testavimo techninėmis priemonėmis duomenų nepaneigia, tie duomenys vertintini ta pačia tvarka kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARBH–0011, kuriuo policijos pareigūnas tikrino E. T. neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 0793995 matyti, kad šio matuoklio patikra atlikta 2011-02-14, patikros sertifikatas galiojo iki 2011-08-13, jo matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,01 iki 1,00 laipsnio promilės, gali būti plius minus 0,017 procentų (b. l. 7). Nustatytą 0,52 promilės girtumą sumažinus tariama 0,017 procentų paklaida, E. T. girtumas patikrinimo metu 12.50 val., praėjus 50 minučių nuo eismo įvykio, buvo ne mažiau kaip 0,503 promilės ir leistiną 0,4 promilės koncentracijos normą viršijo. E. T. patikrinus blaivumą tuo pačiu prietaisu po 1 val. 4 min., matuoklis parodė 0,31 promilę. Šie duomenys patvirtino, kad E. T. buvo pradėjęs blaivytis.
Esant skirtingiems alkotesterio ir medicininės apžiūros duomenims, apylinkės teismas 2011-08-26 nutartimi paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę neblaivumui nustatyti. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 80TPK–G–56 išvada patvirtino, kad „E. T. 2011 m. liepos 30 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), autoįvykio metu vairavo automobilį Mazda Xedos 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo leistiną LR normą (0,40⁰/₀₀)“. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje konstatuota, kad pakartotinai alkotesteriu atliktas testas patvirtino, jog vairuotojas buvo vartojęs alkoholį ir jau po truputį blaivėjo. Ekspertizės akte akcentuota, kad gydytojas J. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje E. T. apžiūrėjo 15.15 val., t. y. ne per valandą, o po autoįvykio praėjus 2 val. 45 min. Apžiūrą atliko paviršutiniškai, aktą Nr. 8 surašė nepakankamai informatyviai (akte Nr. 8 dėl atsakomybės už sąmoningą melagingą išvadą įspėtas ne gydytojas J. M., bet gydytoja V. J.). Neatlikti apsunkinantys koordinaciją mėginiai, nistagmas neišprovokuotas Tašeno mėginiu, nėra iškvepiamo oro testų, nepažymėtas tikslus tyrimui paimto kraujo kiekis, į laboratoriją pristatytas kraujo mėginys, t. y. vakuuminis mėgintuvėlis, neužlakuotas, neužantspauduotas (todėl vyresnysis teismo ekspertas D. V. patvirtinti, kad tyrimui pristatytas kraujas buvo E. T., negalėjo, b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, ekspertė R. S. nei apžiūros, nei kraujo tyrimo rezultatais vadovautis negalėjo. Praėjus beveik 3 val. po autoįvykio, vairuotojas jau buvo išblaivėjęs, todėl klinikinių girtumo požymių, kaip ir kraujyje etilo alkoholio pėdsakų, galėjo nebebūti. Ekspertė nurodė, kad nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą. Vaistų ar paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 1,5–2 karto greičiau. Tad piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu kraujyje etanolio koncentracija mažėja 0,3 – 0,4 promilės per valandą greičiu (460 psl. 2003 m. Psichiatrija, mokslinis redaktorius A. D.,). Du paeiliui atlikti policijos testai neprieštaravo vienas kitam ir patvirtino, kad autoįvykį sukėlusio vairuotojo kraujyje alkoholio koncentracija viršijo Lietuvos Respublikoje leistiną normą (b. l. 41–42).
Abejoti tuo, kad 2011-07-30 12 val. E. T. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kad tuo metu alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo leistiną Lietuvos Respublikoje normą, nėra pagrindo. 2011-07-30 paaiškinime E. T. nurodė, kad alkoholį buvo vartojęs prieš parą (b. l. 4). Kad vartojo alkoholį, E. T. neneigė ir teismo posėdžio metu (b. l. 30). E. T. apžiūra VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atlikta tik po 2 val. 45 min., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatytus reikalavimus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas surašytas paviršutiniškai, neblaivumas alkotesteriu ligoninėje nematuotas, kraujo mėginys tyrimui į laboratoriją pristatytas neužlakuotas ir neužantspauduotas. Abejones dėl gydytojo J. M. (o gal gydytojos V. J.) išvados ekspertė R. S. išsamiai aptarė savo ekspertizės akte ir padarė motyvuotą išvadą, jog E. T. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Netikėti ekspertės R. S. išvada teismas neturi pagrindo.
E. T. nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio nepripažino.
Teismo posėdžio metu E. T. tvirtino, jog jis važiavo 20–30 km/val. greičiu, pamatė posūkyje tiesiai į jį parvažiuojantį automobilį „Audi 80“, spėjo pasukti vairą į dešinę. Susidūrė pačiame posūkyje, jis į priešingą eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Važiuodama 60–70 km/val. greičiu, į priešingą eismo juostą išvažiavo A. B.. Po eismo įvykio automobilio „Audi 80“ vėžės matėsi gerai (b. l. 30).
Teismo posėdžio metu A. B. parodė, jog ji važiavo 55 km/h greičiu. Prieš posūkį pradėjo stabdyti. E. T. atvažiuojančio automobilio posūkyje nepamatė, nes posūkis buvo apžėlęs krūmais, o kai posūkyje automobilį pamatė, stabdė stipriai, tačiau susidūrė. Teigė, jog ji į priešpriešinę eismo juostą buvo išvažiavusi 55 cm, o E. T. 35 cm. E. T. važiavo lėtesniu greičiu, jo automobilio stabdymo žymės matėsi neryškiai. Už šį eismo įvykį ji buvo nubausta administracine tvarka. Tiek jos, tiek ir E. T. kaltė buvo abipusė (b. l. 31).
Teismo posėdyje liudytojas D. G. parodė, kad, atvykęs į eismo įvykio vietą, posūkyje, vidury kelio, rado susidūrusius du automobilius. Matėsi merginos automobilio stabdymo žymės. Vaikinas automobilio nestabdė, sakė, kad mergina važiavo greitai. Kelio ašinę liniją pažeidė abu vairuotojai. Eismo dalyviai padėjo išmatuoti eismo įvykio vietą, su matmenimis sutiko abu eismo dalyviai. Leistinas greitis susidūrimo vietoje buvo 70 km/h. D. G. parodė, kad automobilių greičio jis nenustatinėja, išmatavo vėžes, stabdymo žymes. Posūkyje vairuotojai turi pasirinkti saugų greitį, sustoti pakelėje (b. l. 32–33).
Bylos duomenimis nustatyta, jog dėl sukelto eismo įvykio kalti E. T. ir A. B.. A. B. nepaneigė, jog jos automobilio greitis buvo didesnis, tačiau ši aplinkybė E. T. kaltės dėl sukelto eismo įvykio nesumažina. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys (b. l. 9), vaizdo lentelės (b. l. 10–11) patvirtina, jog ašinę kelio liniją pažeidė ir prasilenkti nesugebėjo abiejų automobilių vairuotojai. Iš schemoje užfiksuotų duomenų matyti, kad E. T. automobilio stabdymo vietoje kelio plotis 3,8 metro. Pagal automobilio stabdymo žymes, automobilio „Mazda Xedos 6“ dešinysis pėdsakas nuo dešiniojo kelkraščio stabdymo pradžioje yra nutolęs 0,9 metro. Stabdymo pėdsako pabaigoje dešinysis pėdsakas yra 0,7 metro atstumu, o kairysis – 2,2 metro atstumo nuo dešiniojo kelkraščio. Kadangi užfiksuotas kelio plotis yra 3,8 metro, tai atstumas nuo kelkraščio iki ašinės linijos yra 1,9 metro. Automobilio „Mazda Xedos 6“ kairysis ratas stabdymo pradžioje buvo išvažiavęs už ašinės linijos 0,5 metro, o stabdymo pabaigoje – 0,3 metro. Eismo įvykio vietos schemoje pasirašė abu eismo dalyviai, pastabų, jog atlikti matavimai yra neteisingi, nepareiškė nė vienas eismo dalyvis (b. l. 9). Apeliaciniame skunde E. T. tvirtinimas, jog A. B. už ašinės kelio linijos buvo išvažiavusi didesniu atstumu, nepalikdama galimybės pravažiuoti jo vairuojamam automobiliui, jo veiksmų dėl sukeltų eismo įvykio pasekmių nepateisina. Iš bylos duomenų matyti, kad susidūrimo vietoje šalikelės yra apžėlusios krūmais, matomumas ne itin geras, todėl akivaizdu, kad, esant ribotam ir prastam matomumui, ir E. T. turėjo važiuoti saugiu greičiu kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, laikytis visų atsargumo priemonių, o matydamas, jog su priešais atvažiuojančiu automobiliu gali neprasilenkti, iš viso sustoti šalikelėje. E. T. elgėsi neatsakingai, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, toks E. T. elgesys turėjo įtakos eismo įvykio pasekmėms.
Abejoti tuo, kad 2011-07-30 12 val. (duomenys neskelbtini), E. T., būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 4, 5, 9, 125 punktų reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, nėra pagrindo, todėl skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jis pagal ATPK 127 str. 3 d. nubaustas pagrįstai. Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą, E. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.