Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojos I. B. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. G. surašytas už tai, kad jis būdamas UAB „V“ (į. k. duomenys neskelbtini) direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 4 p., 98¹ str. 1 d. 3 p. nuostatas ir leido dirbti UAB „V“ Indijos Respublikos pilietei S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini) neturint įstatymo privalomo leidimo dirbti bei pažeidžiant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl V. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir jo kaltės įrodytumo nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Iš skundo turinio akivaizdu, kad Institucija iš esmės mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir skyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, baudą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus daro išvadą, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu, kas galėtų įtakoti kitokio procesinio sprendimo priėmimą, sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nutarimu paskirtos individualizuotos nuobaudos pagrįstumo.

ATPK 30¹ str. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Šioje byloje skirdamas nuobaudą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą (su S. S. S. darbo sutartis buvo sudaryta, apie jos įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau negautas privalomas leidimas dirbti), įvertino pažeidėjo asmenybę (tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, teigė buvęs suklaidintas), nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir priėmė pagrįstą sprendimą taikyti V. G. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas skiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ATPK 41³ str. 1 d. numatyta minimalaus dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu V. G. paskirta 350 Eur bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. padarymą atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 20 str.).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas V. G. pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, pastarasis jokių sunkių pasekmių nesukėlė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. G. nesiekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį fakto, bei neturėjo tikslo išvengti mokesčių į valstybės biudžetą ar įmokų į socialinio draudimo fondus. Priešingai, V. G. atliko visus pagrindinius veiksmus būtinus darbo teisinių santykių įforminimui, t. y. sudarė su S. S. S. darbo sutartį, išdavė jai darbo pažymėjimą, supažindino su darbo tvarkos taisyklėmis, išsiuntė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie asmens įdarbinimą, gavo atsakymą, jog pranešimas priimtas, pasirūpino darbuotojos sveikatos patikra. Tai, jog atlikti minėti darbdavio veiksmai buvo tinkami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir Institucijos atstovas (b. l. 14). Šiuo atveju darbdavio administracinę atsakomybę lėmė vien tai, jog pastarasis leido dirbti Indijos Respublikos pilietei neturint įstatymo privalomo leidimo dirbti bei pažeidžiant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju jau pats pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės lemia mažesnį padaryto pažeidimo pavojingumą, realiai nesukėlusį sunkių pasekmių, kas ir sudaro vieną iš kriterijų lemiantį švelnesnės nuobaudos skyrimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme aiškinantis pažeidimo padarymo faktines aplinkybes pažeidėjas nurodė, jog domėjosi ar įmanoma įdarbinti asmenį turintį tik leidimą gyventi Lietuvoje, skambino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovams, atsakymas buvo teigiamas, tokiu būdu jis buvęs suklaidintas. Prielaidai apie galimą darbdavio suklaidinimą iš esmės neprieštaravo ir Institucijos atstovas prašydamas pažeidėjui skirti minimalią baudą. Išdėstytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiekė piktybiškai pažeisti teisės aktų reikalavimus, o padarytas pažeidimas realiai jokios materialinės naudos jam nedavė. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad sankcijoje numatytos minimalios baudos skyrimas nebūtų proporcinga priemonė siekiant įgyvendinti tiek nubaudimo, tiek ir prevencinius tikslus.

Atsižvelgus į skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. G. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą V. G. dėl nusižengimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. V. G. paskirta 350 Eur bauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.