Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, iškeldinimo iš buto, skolos priteisimo pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. P. ir dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pagal atsakovo G. P. priešieškinį (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, UAB „Vilniaus energija“, VĮ „Registrų centras“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė taip pat buvo pareiškusi reikalavimus iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti jai iš atsakovo 4238,58 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Vilniaus miesto 2 –asis apylinkės teismas 2008-07-01 sprendimu bylos dalį dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukė, priteisė ieškovei iš atsakovo 4238,58 Lt skolą, 127,16 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-12-29 nutartimi šią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi sujungė civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo su civiline byla pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suteikė byloms bendrą numerį. Teismas pripažino, kad pareiškėjo G. P. pareiškimas yra priešieškinis civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – atnaujino atsakovui G. P. praleistą terminą įregistruoti 1995-02-03 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad šalys 1995-02-03 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė iš buto išsikėlė, atsakovas sumokėjo ieškovei 26500 Lt, atsakovas minėtos sutarties neįregistravo Vilniaus TVIPPB „Valda“, ginčo butas nuo 1994-03-07 yra registruotas ieškovės vardu. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d., atsižvelgdamas į tai, kad ginčo sutartyje nėra nurodyta, kaip sutartis turėjo būti įregistruota Vilniaus TVIPPB „Valda“, tenkino atsakovo prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino nuosavybei įregistruoti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad šiuo atveju negalima absoliučiai taikyti 1964 m. CK 255 str. nuostatų, todėl vien tik sandorio neįregistravimas nedaro šio sandorio negaliojančio, teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas naudojosi butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, sužinojęs apie sprendimą už akių kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, konstatavo, kad atsakovas įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą įregistruoti buto pirkimo – pardavimo sutartį praleido dėl objektyvių, svarbių priežasčių. Teismas, patenkinęs priešieškinį, atmetė ieškovės reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas G. P. dėl objektyvių ir svarbių priežasčių praleido 3 mėnesių terminą 1995-02-03 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti, atnaujino atsakovui G. P. terminą sutarčiai įregistruoti ir dėl to netenkino I. B. ieškinio reikalavimo dėl 1995-02-03 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės I. B. ir atsakovo G. P. 1995-02-03 buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis (T. 1, b. l. 7). Pagal šią sutartį ieškovė I. B. pardavė atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už 25600 Lt, kuriuos atsakovas sumokėjo ieškovei prieš sudarant pirkimo -pardavimo sutartį (2 p.). Ieškovė įsipareigojo išsikelti su šeima iš parduodamo buto iki 1995-02-18 (5 p.). Ieškovė šį įsipareigojimą buvo įvykdžiusi. Sutartyje nurodyta, kad remiantis CK 255 str. sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota Vilniaus TVIPP biure „Valda“. Iš 2005-09-22, 2006-01-27, 2006-10-03, 2007-06-28, 2008-05-21 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei I. B. nuo 1994-03-07 (T. 1, b. l. 16, 41, 127, 165-166).

Ieškovė 2005-09-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1995-02-03 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tuo pagrindu, kad atsakovas sąmoningai 10 metų neįregistruoja ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl skolos už butui teikiamas paslaugas yra išieškomos iš jos, tuo pažeidžiami jos ir jos nepilnamečių vaikų interesai, daroma žala. Pirmosios instancijos teismas 2006-02-02 sprendimu už akių ieškinį tenkino ir perdavė ieškovės nuosavybėn butą, atsakovą iškeldino iš minėto buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (T. 1, b. l. 45-47). Ieškovė pateikė teismui 2006-03-31 susitarimą, pasirašytą ieškovės, atsakovo motinos A. P., B. J., kuriuo ieškovė, siekdama taikiai ir geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, pasiūlė G. P. motinai, laikinai ginčo buto prižiūrėtojai, iki 2006-04-07 iškeldinti bute gyvenančius žmones ir atiduoti jai buto raktus (T. 1, b. l. 66). Atsakovo motina A. P. 2006-03-31 susitarimą įvykdė, t. y. iškeldino ginčo bute gyvenančius asmenis ir atidavė ieškovei buto raktus, ieškovė gyvena ginčo bute (T. 1, b. l. 115-116). Pirmosios instancijos teismas 2006-04-24 nutartimi atnaujino atsakovui G. P. terminą paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2006-11-22 nutartimi 2006-02-02 sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas (T. 1, b. l. 102-103). Atsakovas G. P. 2007-02-14 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybei įregistruoti. Atsakovas savo reikalavimą ir atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad jis butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai, t. y. sutartis buvo sudaryta laikantis notarinės formos, jis sumokėjo ieškovei 25600 Lt, daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai ir atvirai jį valdė, mokėjo mokesčius, aktyviai dalyvavo daugiabučio gyvenamojo namo bendruose reikaluose, kaip buto savininkas, sudarant paslaugų sutartis su paslaugų tiekėjais nekilo problemų dėl jo, kaip buto savininko, statuso. Nurodė, kad 3 mėnesių terminą įregistruoti praleido dėl to, kad jam nebuvo išaiškintos buto pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravimo pasekmės, notarė netinkamai įvykdė savo pareigą, numatytą Notariato įstatymo 30 str., be to, įsigaliojus 2000 m. CK, nebėra nustatyta privaloma teisinė registracija nuosavybei įregistruoti. Taip pat nurodė, kad apie buto pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravimo pasekmes sužinojo 2006-03-31, todėl iki šios datos negalėjo suvokti 1995-02-03 buto pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravimo pasekmių, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą nuosavybei įregistruoti (T. 3, b. l. 2). Atsakovas teigė, kad bute gyveno iki 2006 m., kol išvyko į Airiją (T. 2, b. l. 16). Atsakovas pateikė Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotėkų šalinimo bei valymo 2003-11-24 sutartį Nr.40187, sudarytą tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir buto savininko (nuomininko) G. P., 2003-04-09 rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „Vilko pėda“ ir „7-o bt. sav. G. P.“ dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto (T. 3, b. l. 10-11, 12-13), atsiskaitymo knygelę, iš kurios matyti, kad G. P. mokėjo už elektros energiją nuo 1999 m. rugpjūčio mėn., už šildymą, šaltą vandenį, kitas paslaugas nereguliariai mokėjo nuo 2004 m. kovo mėn. (T. 3, b. l. 14). Ieškovė nurodė, kad kai butą pardavė atsakovui, jam atidavė buto raktus, bet paskui sužinojo, jog kai antstoliai jos ieškojo, atsakovas pasirašinėjo dokumentus kaip jos vyras ir turto saugotojas. Antstoliai jos ieškojo, nes atsakovas G. P. turėjo įsiskolinimų už buto paslaugas, antstoliai jos pradėjo ieškoti 2000 m. rudenį, ji padengė atsakovo įsiskolinimą, atsakovas už butą pradėjo mokėti tik nuo 2004 m. sausio mėn. Byloje buvo pateiktas antstolio D. Stakeliūno 2003-07-24 surašytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas ieškovei I. B. nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998-12-14 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. B. UAB „Vilniaus šilumos tinklai“. Iš šio akto matyti, kad jį surašant dalyvavo G. P.. Taip pat pateikti įrodymai, kad skolos už šilumą, karštą vandenį, komunalines paslaugas buvo priteistos iš ieškovės, kad G. P. priėmė ieškovei siųstą raginimą sumokėti skolą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 1995-02-03 buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas, o atsakovo reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybei įregistruoti yra pagrįstas ir tenkintinas. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, nes atsakovo nurodomos aplinkybes, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą įregistruoti 1995-02-03 buto pirkimo – pardavimo sutartį, nėra pagrįstos įrodymais.

1995-02-03 buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 255 str. imperatyvi nuostata, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti per 3 mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, šios taisyklės nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Šis įstatymas taip pat numatė, kad dėl svarbių priežasčių praleistą terminą gali atstatyti teismas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas G. P. Nekilnojamojo turto registro įstaigoje neįregistravo 1995-02-03 buto pirkimo – pardavimo sutarties per 3 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neįregistravo sutarties, nes jam nebuvo tinkamai išaiškintos sutarties neįregistravimo pasekmės. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes sutartyje buvo aiškiai nurodyta kokio įstatymo pagrindu, t. y. nurodytas 1964 m. CK 255 str., sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota Vilniaus TVIPP biure „Valda“. Įstatyme aiškiai nurodytos neįregistravimo pasekmės. Pagal bylos duomenis atsakovas nėra asmuo, kuris dėl amžiaus, sveikatos būklės ar dėl išsilavinimo, negalėtų išsiaiškinti ir suprasti sutarties neįregistravimo pasekmių. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas buvo G. P. įmonės savininkas, įmonė yra likviduojama nuo 2005-01-17 (T. 1, b. l. 31). Apie tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti įregistruota, buvo nurodyta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002-01-18 sprendime, kuriuo iš G. P. priteista skola SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už šilumą ir karštą vandenį (T. 1, b. l. 9-10). Atsakovas neįregistravo sutarties iki įsigaliojo 2000 m. CK, t. y. iki 2001-07-01. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. CK, tačiau 1964 m. CK 255 str. nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 str. 2 d. nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. 2000 m. CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 str., reikia laikytis nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-114/2009). Dėl to atsakovo nuosavybės teisė į butą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą. Tam, kad būtų atnaujintas šis terminas, atsakovas turėjo nurodyti svarbias šio termino praleidimo priežastys ir jas patvirtinti įrodymais. Tokių priežasčių atsakovas nenurodė ir jų nepatvirtino įrodymais. Priešingai, byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad atsakovas sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio, nevykdė visų savininko funkcijų, t. y. įsigijęs butą ir jame apsigyvenęs, nemokėjo mokesčių už teikiamas butui paslaugas, klaidingai nurodydavo, kad ne jis yra savininkas. Tai, kad atsakovas nemokėjo mokesčių, tvirtina Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998-11-19 sprendimas, kuriuo iš I. B. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priteista 2466,85 Lt skola, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000-08-31 sprendimas, kuriuo iš I. B. priteista 1706,77 Lt mokesčių už komunalines paslaugas UAB „Vilko pėda“, minėtas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002-01-18 sprendimas, nes I. B. toje byloje taip pat buvo pareikšti reikalavimai, antstolių vykdomi išieškojimai iš I. B. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilko pėda“, valstybei, I. B. skolų apmokėjimas (T. 1, b. l. 8-10, 15, 124, 126, 129). 2003-07-24 buvo surašomas buto arešto aktas, dalyvaujant G. P. (akte G. P. pasirašė, kaip dalyvaujantis asmuo ir kaip turto saugotojas). Butas buvo areštuojamas kaip I. B. nuosavybės teise priklausantis butas dėl priteistų skolų išieškojimo (T. 1, b. l. 130-132). Antstolės raginimą, adresuotą I. B., dėl skolos UAB „Vilko pėda“ sumokėjimo 2002-06-13 priėmė G. P., nurodydamas, kad jis yra I. B. vyras (T. 1, b. l. 133). Byloje šalys neigė, kad juos siejo asmeninio pobūdžio santykiai. Aukščiau nurodyti įrodymai paneigia atsakovo argumentus, kad jis po sandorio sudarymo sąžiningai, teisėtai ir atvirai butą valdo, moka mokesčius, aktyviai dalyvauja daugiabučio gyvenamojo namo bendruose reikaluose, kad jam nebuvo žinomos sutarties neįregistravimo pasekmės ir jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą įregistruoti šią sutartį. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į įstatymo nustatytą trukmę (3 mėnesiai), į tai, kiek šis terminas buvo praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį, darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas dėl termino įregistruoti 1995-02-03 buto pirkimo – pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registro įstaigoje atnaujinimo negali būti tenkinamas. 1964 m. CK 149 str. 2 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Dėl to teisiškai neįregistravus 1995-02-03 nekilnojamojo turto įgijimo sandorio, neatnaujinus termino įregistruoti šį sandorį, darytina išvada, kad ieškovui neatsirado nuosavybės teisė į šį turtą. Pagal įstatymą nekilnojamojo turto (buto) pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti ir butas yra I. B. nuosavybė, tačiau atsižvelgdama į tai, kad byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl buto nuosavybės, atsakovas yra apmokėjęs už butą pinigus, jam šie pinigai turi būti grąžinami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo, kad minėta pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, kad butas yra I. B. nuosavybė, atsakovui iš ieškovės priteistina 25600 Lt.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tenkintinas ieškovės apeliacinis skundas, o atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nepripažintini pagrįstais. Kadangi yra patenkintas apeliacinis skundas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1768,10 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinius skundus, 170 Lt už skelbimą laikraštyje, 2000 Lt už teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 88, 93, 98 str.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 26,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės I. B. ieškinį tenkinti, atsakovo G. P. priešieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1995 m. vasario 3 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį tarp ieškovės I. B. ir atsakovo G. P., nurodant, kad buto savininkė yra I. B.. Priteisti iš ieškovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25600 Lt.

Priteisti ieškovei I. B. iš atsakovo G. P. 3938,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. P. 26,25 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme, kurios turi būti mokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).