Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė, veikianti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. K., Ž. M., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad pareiškimo esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškimui išspręsti, pareiškėja M. M. neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos sutuoktinis P. M. mirė(duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis santuokos metu pareiškėjos M. M. vardu yra registruotas turtas : 749/973 dalis 0,0973 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1 kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad mirus (duomenys neskelbtini). P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), notaro biure paveldėjimo byla neužvesta.

Patikrinus valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registrą, nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruota (duomenys neskelbtini) mirusio P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytų testamentų, taip pat nėra užregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ ir UAB „Ignitis“ pažymos apie mokesčių mokėjimą už vandens, dujų ir elektros energijos tiekimą patvirtina, kad už paveldimo turto naudojimą visada buvo mokami mokesčiai, įsiskolinimų nėra, pareiškėja M. M. rūpinasi ir prižiūri butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris valstybės įmonės Registrų centre įregistruotas dviem atskirais butais : (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio P. M. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo : pareiškėja naudojasi nekilnojamuoju turtu – butu, mokėjo ir moka mokesčius už bute sunaudotą elektros energiją, dujas, tiekiamą vandenį, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirrus P. M., jo palikimą, kuris atsirado po jo mirties ir kurį sudaro ½ dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje įgytas nekilnojamasis turtas : 749/973 dalis 0,0973 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1 kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdo mirusiojo sutuoktinė, pareiškėja M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad P. M. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimas, mirties liudijimas, valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašas, Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. G. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Ignitis“ pažymos apie mokesčių mokėjimą už vandens, dujų ir elektros energijos tiekimą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepimą, pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei priteistina 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jos sutuoktinio P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.