Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. V., asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta A. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-74783284-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-74783284-16 A. Ž. 2016-10-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10AN-74558047-16 už tai, kad jis 2016-10-12, apie 17:20 val., vairuodamas automobilį VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukdamas nedavė kelio tiesiai priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir apgadino du automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 p. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla A. Ž. atžvilgiu nutraukta. Nutarime nustatyta, kad pagrindinė sąlyga ir priežastis eismo įvykiui, dėl kurio buvo apgadinti du automobiliai, kilti buvo A. V. padarytas KET pažeidimas, jos veiksmuose nustatytas pažeidimas numatytas LR ATPK 127 str. 2 d.

Nr. 527, kuris buvo naudojamas kartu su kelių ženklinimo linijomis Nr. 1.1, 1.15 reikalavimus.

Apsisukdamas ne sankryžoje kirto minėtas kelio ženklinimo linijas, įvažiavo į užbrūkšniuotą salelę,

kur buvo susidariusi judanti transporto priemonių eilė ir susidūrė su pareiškėjos vairuojamu

automobiliu Audi A6. Skubėdama paimti vaiką iš darželio, ji važiavo kelkraščiu, nes kelkraščiu vyko

transporto priemonių eismas susiformavęs apie 80 metrų iki Žirnių g. esančios vietos, skirtos Žirnių

g. priešingos krypties eismo puse važiuojančių transporto priemonių apsisukimui kelyje. Volvo V70

vairuotojas A. Ž. apsisuko ne pagal eismo įvykio vietoje buvusį kelio žymėjimą.

2. Pagal Kelių eismo taisyklių 109 p. apsisukdamas vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Ši Kelių eismo taisyklių norma nenumato jokių išimčių dėl jos taikymo. Vairuotojas privalo duoti kelią visoms priešinga kryptimi judančioms transporto priemonėms.

Pagal automobilio Audi A6 apgadinimų lokalizaciją - apgadintos priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, kairės pusės slenkstis, tai Volvo V70 atsitrenkė į pareiškėjos vairuojamą Audi A6, o ne Audi A6 atsitrenkė į Volvo V70, kaip paaiškinime nurodė A. Ž.. Be to, transporto priemonių susidūrimo mechanizmas parodo, kad prieš kontaktą pareiškėjos automobilis buvo Volvo V70 vairuotojo matomumo zonoje.Pagal teismų praktiką, suformuotą eismo įvykių bylose, eismo dalyvis, kuriam tenka pareiga duoti kelią, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai, šio dalyvio manymu, kiti eismo dalyviai pažeidžia Kelių eismo taisykles. Neduodantis kelio eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų būti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiškai neprognozuojamai, kas padarytų pareigos duoti kelią laikymąsi visiškai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimą neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N'²-1030/2005). Kelių eismo taisyklės važiuoti kelkraščiu nedraudžia. A. Ž., įvažiuodamas į kelkraštyje esančią užbrūkšniuotą salelę, turėjo numatyti, jog šioje kelio dalyje gali judėti kiti automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, A. V. mano, kad A. Ž. padarytas KET pažeidimas ir neįsitikinimas eismo saugumu buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui įvykti, ir prašo panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-74783284-16 ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. atsiliepime į A. V. skundą nurodoma, kad, institucijos manymu, Vilniaus aps. VPK KPV AVS vyresnysis specialistas administracinio teisės pažeidimo bylos nutarime išdėstė nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, motyvuotai jas įvertino bei byloje priėmė sprendimą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Institucijos vertinimu, atsižvelgiant į išnagrinėtos bylos aplinkybes, surinkti įrodymai leido daryti besąlygišką išvadą, kad A. Ž. nepažeidė kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimų, apsisukdamas davė kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, įvažiuodamas į greitėjimo juosta negalėjo numatyti, kad kelkraščiu, t.y. ne transporto priemonių važiavimui skirta kelio dalies juosta važiuos automobilis. A. V. kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją KET 3 pr. 1.1, įvažiavo į važiuojamosios dalies kelio ruožą (į kelkraštį) neskirta transporto priemonių eismui tuo pažeisdama KET 8 punkto reikalavimus kas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu automobiliams VOLVO V70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A6 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala. A. Ž. negalėjo tikėtis, kad jam apsisukant ir pradėjus važiuoti tik įsitikinus, kad kertamos važiuojamosios dalies visų (dviejų) eismo juostų vairuotojai jį praleidžia, netikėtai kelkraščiu važiuos automobilis. Jei A. V. nebūtų važiavusi kelkraščiu, eismo įvykio nebūtų buvę, kadangi jos judėjimo pobūdis būtų atitikęs į kairę sukančių ir eismo juostas kertančių vairuotojų lūkesčius, kad kitų eismo dalyvių elgesys eismo juostose atitiks kelių eismo taisyklių reikalavimus bei leis laiku ir tinkamai reaguoti į pastarųjų judėjimą. Pasekmių atsiradimui -automobilių apgadinimui - buvo reikšmingi būtent A. V. atlikti veiksmai, todėl, institucijos manymu, naikinti A. Ž. atžvilgiu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimto nutarimo, nėra pagrindo.

Institucija pažymi tai, kad A. V. savo paaiškinime pripažino, kad važiavo kelkraščiu t.y. ne transporto priemonių važiavimui skirta kelio dalimi nes labai skubėjo. Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole dėl KET 8 p. ir ATPK 124(1) str. 2 d. jai inkriminuoto pažeidimo sutiko, nurodė, kad gailisi. Remiantis tuo, kas išdėstyta, institucija mano, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus aps. VPK KPV AVS vyresniojo specialisto 2016 m. spalio 14d. nutarimo Nr. 10N-74783284-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK 16062390808 ir prašo A. V. skundo netenkinti.

Teismo posėdyje A. V. savo skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. A. Ž. skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. V. kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją KET 3 pr. 1.1, įvažiavo į važiuojamosios dalies kelio ruožą (į kelkraštį) neskirta transporto priemonių eismui tuo pažeisdama KET 8 punkto reikalavimus. Priešingai, nei nurodoma pareiškėjos skunde, teismas visiškai sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad tokie A. V. veiksmai ir jos padaryti KET pažeidimai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu automobiliams VOLVO V70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI A6 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala. Jei A. V. nebūtų važiavusi kelkraščiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tačiau tokia išvada savaime nešalina kito eismo dalyvio – A. Ž. atsakomybės už eismo įvykį.

Teismo posėdyje A. V. nurodė, kad A. Ž. apsisukinėjo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ne pagal kelio žymėjimą ir eismo judėjimą, kirto ištisinę ženklinimo liniją ir įvažiavo į jos vairuojamo automobilio Audi A6 Avant kairės pusės vairuotojo dureles. Kontakto metu A. Ž. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į salelę, į kurią įvažiuoti draudžiama. Anot pareiškėjos, pagal eismo įvykio mechanizmą matosi, kad jos automobilis kontakto metu buvo A. Ž. vairuojamo automobilio matomumo zonoje. Teismo posėdžio metu apklaustas A. Ž. taip pat pripažino, kad apsisukdamas kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nes neturėjo kitos galimybės įvažiuoti į kelią. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. Ž. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, apsisukdamas davė kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, įvažiuodamas į greitėjimo juostą negalėjo numatyti, kad kelkraščiu, t.y. ne transporto priemonių važiavimui skirta kelio dalies juosta važiuos automobilis.

Teismo vertinimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir skundžiamame nutarime nėra tinkamai atskleistas eismo įvykio mechanizmas. Byloje nebuvo tinkamai ištirta, ar A. Ž., atlikdamas apsisukimo manevrą, nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų (kaip minėta, teismo posėdyje jis pripažino, kad kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai keli eismo dalyviai pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, turi būti sprendžiama, kurio iš jų padarytas pažeidimas yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (eismo įvykiu). Jeigu nustatoma, kad abiejų eismo dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, tai, nustačius ir kitus būtinus atitinkamo pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymius, jie abu gali ir turi būti traukiami atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimą.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, taip pat A. V. bei A. Ž. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, teismas sprendžia, kad šioje byloje būtina nustatyti, ar A. Ž., atlikdamas apsisukimo manevrą, nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir jeigu pažeidė – ar šie pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, ar ne. Tik nustačius minėtas aplinkybes galima padaryti išvadą, ar už eismo įvykio sukėlimą pagal ATPK 127 str. 2 d. atsakomybėn turi būti traukiama tik A. V., ar ir A. Ž. (abipusė kaltė).

Remiantis išdėstytu, skundžiamas Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžinama iš naujo tirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p.,-

nutaria:

panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-74783284-16 ir grąžinti bylą iš naujo tirti Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.