Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-183-907/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-18
Bylos Nr.
1-183-907/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
M. Č., R. B., D. L.
Nukentėjusysis
A. V., L. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-183-907/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00254-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 1.2.10.1.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.;1.2.29.3.;2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 18 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, kaltinamiesiems M. Č., R. B., D. L., gynėjams advokatams Vandai Laukevičienei, Alfonsui Daukantui, Vygintui Stričkai, nukentėjusiems A. V. ir L. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi Šiaulių Jaunimo mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-02-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1 d. (4 epizodai), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 epizodai), 178 str. 2 d. (3 epizodai), laisvės apribojimu 1 m. 8 mėn.;

2) 2010-10-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d.,9 d., 65 str. 1 d. 1 p., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-02 nuosprendžiu paskirta 1 m. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, galutinė subendrinta paskirta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2009-10-22 iki 2009-10-23 ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-02 nuosprendį iš dalies atlikta bausmė. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 4 p., 5 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2011-08-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-10-08 nuosprendžiu paskirtą 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

3) 2011-12-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d. (4 epizodai), 24 str. 5 d., 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtas bausmes subendrinus su 2010-10-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 165 str. 1 d.;

R. B., gimęs 1992-09-28, Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. Dariaus ir Girėno g. 20-59, Šiauliai, teistas:

1) 2011-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 13 MGL (1690 Lt) bauda, sumokant baudą 12 mėn. laikotarpyje. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2010-11-20 (1 para), laikant, kad sumokėta 2 MGL dydžio bauda;

2) 2011-10-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. areštu 55 parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta 13 MGL dydžio bauda, ir galutinė paskirta bausmė- 55 paros arešto ir 13 MGL (1690 Lt) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-06 baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė – iki 2011-10-21 sumokėta bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 165 str. 1 d., 302 str. 1 d.;

D. L., gimęs 1992-06-03 Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2011-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, sumokant per 8 mėn. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2010-11-20 (1 para), laikant, kad sumokėta 2 MGL dydžio bauda, 2012-03-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 48 val. viešųjų darbų, juos atliekant per du mėnesius,

kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č., R. B., D. L. 2011-02-15, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrai, iš buto, esančio Architektų g.18B-34, Šiauliai, atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6233“ su SIM „TELE 2“ Pildyk kortele 50 Lt vertės, raktus nuo buto 120 Lt vertės, iš viso 170 Lt vertės turto.

M. Č. ir R. B. 2011-02-18, apie 13.30 val., tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrai prekybos centre „Akropolis“, esančiame Aido g. 8, Šiauliai, atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele, bendra vertė 659 Lt.

M. Č., R. B., D. L. 2011-02-24, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrai, bute, esančiame Architektų g. 18B-34, Šiauliai, grasino nukentėjusiajam A. V. sunkiai sutrikdyti sveikatą, sakydami, kad „padarys kaip obuolį“, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., t.y., sudavė bendrai ne mažiau 16 kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis, daužė kirvio bukąja puse nukentėjusįjį A. V., kapojo kirviu sugipsuotą A. V. koją, badė jį žiogeliu į įvairias kūno vietas, užgesino degančias cigaretes į nukentėjusiojo A. V. kūną, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiame petyje, abiejuose žastuose, abiejose nugaros pusėse, kairėje juosmens pusėje, abiejose šlaunyse, odos nudeginimus kaire žaste, kairėje pilvo pusėje ir kairėje plaštakoje, t.y., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiajam A. V. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

M. Č., R. B., D. L. 2011-02-24, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrai bute, esančiame Architektų g.18B-34, Šiauliuose, grasinimų sunkiai sutrikdyti sveikatą metu, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., suduodami bendrai ne mažiau 16 kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis, daužydami kirvio bukąja puse nukentėjusįjį A. V., kapodami kirviu sugipsuotą A. V. koją, badydami jį žiogeliu į įvairias kūno vietas, užgesindami degančias cigaretes į nukentėjusiojo A. V. kūną, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiame petyje, abiejuose žastuose, abiejose nugaros pusėse, kairėje juosmens pusėje, abiejose šlaunyse, odos nudeginimus kairiame žaste, kairėje pilvo pusėje ir kairėje plaštakoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. Č., R. B., D. L. laikotarpiu nuo 2011-02-15 iki 2011-02-25, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrai, bute, esančiame Architektų g. 18B-34, Šiauliai, sugadino svetimą turtą, A. V. priklausančius baldus, kurių bendra vertė 2000 Lt.

M. Č. ir R. B. 2011-02-26 apie 13.20 val., veikdami bendrai, neteisėtai, slapta, prieš buto, esančio Architektų g. 18B-34, Šiauliai, savininko A. V. valią, atsirakindami buto duris pagrobtais raktais iš A. V., įsibrovė į nukentėjusiajam A. V. priklausantį butą.

M. Č. ir R. B. 2011-07-19, apie 22 val., tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrai, bute, esančiame Architektų g.18C-58, Šiauliai, atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam L. G. priklausančius nuo jo buto laukujų durų raktus 20 Lt vertės.

M. Č. ir R. B. 2011-07-20 apie 03:00 val., veikdami bendrai, neteisėtai, atvirai, prieš savininko valią, atsirakindami buto duris raktais, pagrobtais iš L. G., įsibrovė į nukentėjusiajam L. G. priklausantį butą, esantį Architektų g. 18C-58, Šiauliai.

M. Č. ir R. B. 2011-07-20, apie 3:00 val., veikdami bendrai, bute, esančiame Architektų g.18C-58, Šiauliai, grasinimų sunkiai sutrikdyti sveikatą metu, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. G., t.y., sudavė nukentėjusiajam L. G. bendrai rankomis ir kojomis ne mažiau šešiolikos kartų į įvairias kūno vietas, R. B. laikant nukentėjusįjį, o M. Č. plona virvele pjaunant koją nukentėjusiajam L. G., M. Č. pjaunant peiliu L. G. koją, tuo padarė nubrozdinimą apatinės lūpos kairėje, kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, žastuose, dešiniame dilbyje, krūtinės srityje, juosmens dešinėje, nugaros kairėje, dešinio sėdmens srityje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje, paviršines žaizdas dešinėje šlaunyje, dešinio kelio, dešinės blauzdos srityse, muštinę žaizdą blauzdoje, taip pat grasino sunkiai sutrikdyti L. G. sveikatą, tai yra nupjauti nukentėjusiajam koją, ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

M. Č. ir R. B. 2011-07-20, apie 3:00 val., veikdami bendrai, bute, esančiame Architektų g.18c-58, Šiauliuose, grasinimų sunkiai sutrikdyti sveikatą metu, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. G., suduodami bendrai rankomis ir kojomis ne mažiau šešiolikos kartų į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam L. G., R. B. laikant nukentėjusįjį, o M. Č. plona virvele pjaunant koją nukentėjusiajam L. G., M. Č. pjaunant peiliu L. G. koją, tuo padarė nubrozdinimą apatinės lūpos kairėje, kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, žastuose, dešiniame dilbyje, krūtinės srityje, juosmens dešinėje, nugaros kairėje, dešinio sėdmens srityje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje, paviršines žaizdas dešinėje šlaunyje- dešinio kelio, dešinės blauzdos srityse, muštinę žaizdą blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. Č. ir R. B. 2011-07-23, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrai, atsirakindami duris pagrobtais iš L. G. buto laukujų durų raktais, įsibrovė į patalpą, butą priklausantį L. G., esantį Architektų g.18C-58, Šiauliuose, pagrobė svetimą turtą- L. G. mobiliojo ryšio telefoną 20 Lt vertės.

M. Č. ir R. B. 2011-07-23, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrai, atsirakindami duris raktais, pagrobtais iš nukentėjusiojo L. G., įsibrovė į patalpą, butą, priklausantį L. G., esantį Architektų g. 18C-58, Šiauliai, pagrobė svetimą turtą – L. G. 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ir sugadino L. G. priklausantį televizorių LG 200 Lt vertės, elektroninį laikrodį 20 Lt vertės, žurnalinį stalelį 70 Lt vertės, vonios duris 100 Lt vertės, lango stiklą 50 Lt vertės, miegamojo sienas 300 Lt vertės, lubas 100 Lt vertės, salono durų stiklus 20 Lt vertės, viso L. G. sugadinto turto vertė 860 Lt.

R. B. ir D. L. 2011-02-25 apie 16 val., veikdami bendrai, bute, esančiame Architektų g. 18B-34, Šiauliai, atvirai iš nukentėjusiojo A. V. pagrobė svetimą turtą - 150 Lt vertės televizorių.

R. B. laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 18 d., 13:30 val., iki 2011 m. vasario 25 d., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame Architektų g. 18B-34, Šiauliai, pagrobė dokumentą - A. V. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr.11214354 - ir, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė pas save iki 2011-02-26.

Kaltinamasis M. Č. teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad neprisimena tikslaus laiko, galėjo būti 2011-02-15, susitiko A. V., kuris pasiūlė kartu atšvęsti gimtadienį. M. Č. kartu su R. B. nusipirko alkoholinių gėrimų ir atėjo pas A. V. į jo butą, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko pasikvietė ir D. L. Pritrūkus gėrimų, nematant A. V. M. Č. paėmė pastarojo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“, savo vardu užstatė jį lombarde, o už gautus pinigus dar nupirko gėrimų. Geriant A. V. pasigedo minėto telefono, jam M. Č. atsakė, kad atgaus telefoną kitą dieną. Po to M. Č. pasidomėjo A. V. pajamomis, kiek jis gauna invalidumo pašalpos ir kitą dieną nusivedė A. V. į prekybos centrą „Akropolis“, kur bandė A. V. vardu paimti paskolą. Nepavykus paimti paskolą, nupirko A. V. vardu mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“, kurį vėliau pardavė, kiek gavo pinigų pardavus minėtą telefoną, neprisimena. Perkant minėtą telefoną šalia buvo R. B., tačiau jis nieko nesuprato. Vėliau grįžo pas A. V. į butą ir toliau kartu su R. B. ir D. L. gėrė alkoholinius gėrimus. A. V. M. Č. nemušė, jam negrasino, nedegino, tik sudavė jam per ranką, nes nukentėjusysis bandė daryti masažą, ką M. Č. palaikė seksualiniu priekabiavimu. Jis taip pat nematė, kas mušė A. V. Jis su D. L. buvo kuriam laikui išėję, o kai grįžo buto durys, nuo kurių rakto jis neturėjo, buvo užrakintos. 2011-02-25 grįžo iš ligoninės M. Č. tėtis, todėl jis buvo visą dieną kartu, ir A. V. turto negadino, raktų ir asmens tapatybės kortelės neėmė. Kad A. V. turtas sugadintas matė, nes buvo atviros A. V. buto durys. Ką darė R. B., jis pasakyti negalėjo, o D. L. visur buvo tik stebėtojas.

Be to, parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti 2011-07-20, buvo šalta, jis kartu su R. B. atėjo pas L. G. į jo butą. L. G. jam padavė buto raktus sakydamas, kad gali užmigti, ir kad grįžus iš parduotuvės su minėtu raktu M. Č. išstūmė kitoje durų pusėje buvusį raktą ir atsirakino duris. Įėjus į butą, M. Č. buvo susinervinęs ir pradėjo mušti L. G., sudavė apie 10 smūgių, tačiau su virvele jam kojos nepjovė. Neprisimena, ar tuo metu buvo blaivus. R. B. norėjo apginti L. G., tačiau M. Č. nustūmė R. B. Rankoje M. Č. turėjo peilį, ir netyčia, nenorėdamas sužaloti L. G., perpjovė su peiliu jam koją. Tai pamačius, iš namų atsinešė medicininio spirito ir sutvarstė L. G. koją, pasiūlė jam iškviesti medikus, tačiau L. G. atsisakė. Jis sugadino L. G. turtą, paėmė iš L. G. mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau išmetė, išmetė pro balkoną televizorių, kuris nerodė, išsinešė spintą, ant sienos prirašinėjo „tu gaidys“. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi.

R. B. teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad neprisimena tikslaus laiko, galėjo būti 2011-02-15, susitiko su M. Č. ir A. V., kuris pasiūlė ateiti pas jį ir išgerti alaus. Atsigėrus alaus, išėjo kartu su M. Č.. Lombarde M. Č. vardu pardavė telefoną. Nežino, koks tai buvo telefonas, jo neėmė. Po to, M. Č. su D. L. už gautus už telefoną pinigus išėjo iš buto, esančio Architektų g.18A-34, Šiauliai, nupirkti alaus. R. B. taip pat tą pačią dieną, neturėdamas jokio tikslo, paėmė iš nukentėjusiojo A. V. raktus. A. V. matė, kad buvo paimti raktai ir tam neprieštaravo. Be to, neprisimena tikslaus laiko, galėjo būti 2011-02-18, kartu su M. Č. nusivedė nukentėjusįjį A. V. į prekybos centrą „Akropolis“, kur buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „SONY Ericsson E15i“, kurį po to kartu su M. Č. pardavė. Kieno vardu buvo paimtas telefonas, nežino. Kai mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“ ėmė, jis buvo kartu, bet nieko nematė. A. V. bute paėmė A. V. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Kortelės nespėjo niekur panaudoti. A. V. bute kumščiais mušė A. V., t.y., sudavė jam į pilvą, į koją, tačiau jam negrasino su kirviu, taip pat negrasino sutrikdyti sveikatą, netrenkė su kirviu ir nedegino su cigarete, nebadė su žiogeliu, su kojom nespardė. M. Č. ir D. L. A. V. nemušė. Be to, parodė, kad dėl A. V. priklausančių baldų bute, esančiame Architektų g.18B-34, Šiauliai, sugadinimo nieko negali pasakyti. A. V. buto durys visada būdavo praviros, kas norėdavo, tas ateidavo pas jį. Kai pirmą kartą buvo bute pas A. V., butas buvo tvarkingas, kai jie visi iš to buto išėjo, butą paliko tvarkingą, tačiau paskutinį kartą jam ir M. Č. apsilankius pas A. V. butas buvo sujauktas.

Be to, neprisimena tikslaus laiko, galėjo būti 2011-07-19, buvo šaltas vakaras. Jis su M. Č. susitiko L. G., kuris pasiūlė ateiti pas jį į butą, esantį Architektų g.18C-58, Šiauliai. Į minėtą butą taip pat atėjo Jonas E. P. bei A. R., ir L. G. pasiūlė išgerti alaus. R. B. išėjo kartu su M. Č. parnešti alaus, kuriam L. G. padavė buto raktus ir pasakė, kad kai pareis- patys atsirakins duris. Grįžus pas L. G., durys buvo užrakintos, todėl M. Č. su duotu raktu išstūmė iš durų spynos kitoje durų pusėje buvusį raktą ir atsirakino duris. Bute jis kartu su M. Č. spardė L. G., po to M. Č. nubėgo į virtuvę pasiimti peilio. Tai pamatęs, R. B. gynė L. G. nuo M. Č., nors kaltinime nurodyta, kad R. B. laikė L. G.. Dėl kitų L. G. sužalojimų nežino, kaip buvo, tik prisimena, kad atsisuko ir pamatė, kad L. G. bėga iš kojos kraujas. Tai pamatęs M. Č. nubėgo namo, atsinešė su kuo sutvarstyti koją, sutvarstė L. G. koją ir pasiūlė jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ko L. G. atsisakė. Jis nepadegė L. G., kai M. Č. apipylė L. G. koją spiritu, ir nežino, iš kur atsirado apdegęs skuduras. Kartu su D. L. paėmė L. G. televizorių LG, nes L. G. labai norėjo išgerti, o pinigų neturėjo, jį užstatė lombarde. Neprisimena, kieno vardu televizorius buvo užstatytas ir kiek tiksliai gavo pinigų už jį, gal apie 100-200 Lt, pinigus pasiliko sau. L. G. turto negadino. D. L. nieko nedarė, jis tik buvo kartu, jis buvo tik stebėtojas.

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pas A. V. yra keletą kartų buvęs kartu su draugais M. Č. ir R. B. 2011 m. vasario mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, buvo šalta ir jis kartu su R. B. ir M. Č. nuėjo pas A. V. išgerti alaus. Nedalyvavo mušant A. V. ir grasinant jam. Jis taip pat neėmė mobilaus ryšio telefono „Nokia 6233“ ir jo nepardavė, tik kartu su R. B. išnešė televizorių. A. V. turto negadino ir nematė, kas jį sugadino, A. V. pats juos įsileido. Pas jį gėrė truputį alaus ir padėjo išnešti televizorių, kuris priklausė A. V. ir kurį jis jiems leido parduoti, nes norėjo už gautus pinigus nusipirkti alkoholinių gėrimų. Už televizorių gavo 50 Lt. Savo poelgį vertina blogai, ateityje žada taip nesielgti.

Nukentėjusysis A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m., tikslaus laiko neprisimena, jis grįžo iš ligoninės ir naktį jo atėjo aplankyti kaltinamieji M. Č., R. B. ir D. L. Kaltinamuosius jis pats pakvietė ir įleido į savo butą. Jie atsinešė plastmasinį butelį alaus, po to sumušė A. V., t.y., atėmė iš jo ramentus (jam buvo sugipsuota lūžusi koja), iš ramentų ištraukė lazdas ir su jomis mušė, kiek smūgių kuris iš kaltinamųjų sudavė negali pasakyti, nes buvo tamsu, nuo smūgių ant sienų liko žymės. Nuo smūgių A. V. įkrito į sandėliuką, kur prarado sąmonę. Atgavus sąmonę pastebėjo, kad nuo smūgių atsirado mėlynės, kad su cigarete degintas pilvas ir ranka. Nurodė, kad daug laiko praėjo, visko neprisimena, be to, ir dienas maišo, todėl prašė geriau remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tada prisiminė geriau. Mušdami kaltinamieji grasino užmušti, su žiogeliu badė. Iš visų veiksmų A. V. suprato, kad grasinimas realus ir kad jį gali kaltinamieji įvykdyti. Butas po šio įvykio buvo sujauktas, foteliai supjaustyti, sudegintas žaislinis meškinas, sudaužytas paveikslas. Kaltinamieji ką norėjo, tą ir darė, uždegė vieną dujinės viryklės čiaupą, prie viryklės pririšo virvę ir norėjo visą butą sudeginti. Po to pasiėmė televizorių, A. V. asmens tapatybės kortelę ir vežė televizorių kartu su A. V. į lombardą, kur užstatė televizorių A. V. vardu. Kartu buvo ir D. L., jį pasikvietė, nes reikėjo sumokėti už taksi, o jie pinigų neturėjo. Po to paliko A. V. prie prekybos centro „Akropolis“ ir liepė jų laukti. A. V. tuo metu paskambino savo draugei N. S., kuri jį parsivežė į savo butą. Kitą dieną A. V. nuėjo į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai rado kaltinamuosius A. V. bute. Kada buvo paimti A. V. buto raktai, A. V. nepastebėjo, matė, kaip buvo paimta asmens tapatybės kortelė iš dėžutės. Daiktų A. V. laisva valia nedavė kaltinamiesiems ir jų užstatyti lombarde neprašė. Iš jo buvo paimtas senas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6233“, A. V. kaltinamieji tai pat grasino ir jį vedė į prekybos centrą „Akropolis“ išsimokėtinai savo vardu pirkti mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“. Mušė visi trys, grasinant jam ir gadinant turtą, D. L. tik buvo šalia, jis dalyvavo ir užstatant A. V. televizorių, A. V. nežino, ar D. L. gavo ir kiek gavo už tai pinigų. M. Č. nedalyvavo užstatant A. V. televizorių, tačiau jis vedė A. V. išsimokėtinai pirkti mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“. A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 3138,82 Lt reiškia civilinį ieškinį. Minėtą sumą sudaro 50 Lt už mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“, 120 Lt už buto raktus, 659 Lt už mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“, 2000 Lt už svetainės baldus. Svetainės baldai buvo nauji, pirkti prieš pusmetį už 2000 Lt, tačiau šiuo metu A. V. neturi minėtų baldų pirkimo kvito, nei garantinio talono, nes kaltinamieji viską išmėtė- daiktus ir dokumentus. Svetainės baldai nėra sutaisyti.

Nukentėjusysis L. G. parodė, kad viskas vyko taip, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tai yra, 2011 m. liepos 19 ar 20 d., tikslaus laiko neatsimena, į jo butą, esantį Architektų g. 18 C-58, Šiauliai, atėjo J. E. P., A. R., M. Č. ir R. B.. M. Č. ir R. B. paėmė 20 Lt ir išėjo nupirkti alaus. Nesulaukus kaltinamųjų, J. E. P. išėjo namo, o nukentėjusysis kartu su A. R., užrakinus duris, nuėjo miegoti. M. Č. ir R. B. po kurio laiko grįžo, su prieš jo valią paimtais nuo jo buto raktais išstūmė duryse buvusį raktą, atsirakino duris ir, sakydami „ko neįsileidi“ pradėjo lovoje mušti L. G., nes buvo supykę, t.y., L. G. laikė R. B., o M. Č. jį mušė, daužė su teleskopine armatūra, po to M. Č. pasiėmė iš balkono sintetinę virvę ir su ja per pakinklius pradėjo pjauti, sakė, kad nupjaus. Labai skaudėjo, bet bijojo rėkti, pasirodė kraujas. Po to M. Č. iš virtuvės pasiėmė peilį grasindamas, kad visai nupjaus L. G. koją, pjovė ir su peiliu. Jis labai išsigando, pamanė, kad kaltinamųjų grasinimai realūs- gali tikrai įvykdyti savo grasinimus ir nupjauti jam koją. Kojos nenupjovė. Po to M. Č. atsinešė iš savo namų spirito, užpylė jo ant kojos, apvyniojo skuduru ir dar jį padegė, po to visi išėjo naktį. Pasiėmė jo mobilųjį telefoną, kad policijos neišsikviestų, bei buto raktus, kuriais jį užrakino. Po to atėjo J. E. P., kuris pamatė L. G. koją ir nuvežė L. G. į ligoninę. Grįžus į L. G. butą, L. G. ir J. E. P. pamatė, kad butas nusiaubtas: kruopos išbertos, langai, lempos išdaužyti, visko pripilta, išpiltos uogienės, pro langą išmestas televizorius, batai, kiti daiktai. L. G. pasigedo seno telefono. Pamačius tokį butą, iš J. E. P. mobilaus ryšio telefono buvo iškviesta policija, atvykus kriminalistams buvo surašytas pareiškimas. Jei M. Č. būtų atsiprašęs, paklausęs, kaip koja, L. G. nebūtų rašęs pareiškimo. Po šio įvykio L. G. tris naktis miegojo pas J. E. P. D. L. nedalyvavo sužalojant L. G. ir sunaikinant jo turtą. L. G. reiškia civilinį ieškinį, kurio sumą sudaro: 20 Lt už buto raktus, 20 Lt už mobilųjį telefoną, 200 Lt už televizorių, 20 Lt už elektroninį laikrodį, 70 Lt už žurnalinį stalelį, 100 Lt už vonios duris, 50 lt už kambario lango stiklą, 300 Lt už miegamojo sienų sutvarkymą, nes jos buvo aprašinėtos užrašu „tu gaidys“, 100 Lt už lubų sutvarkymą, 20 Lt už svetainės durų stiklus (2 vnt.), iš viso turto sugadinta už 860 Lt; taip pat 300 Lt už gydymą, pirktą tvarstymo medžiagą, vaistus, nes 3 mėnesius jis gydėsi; taip pat neturtinę žalą, t.y., 3000 Lt už tai, kad dėl padarytų nusikaltimų buvo patirtas skausmas, dvasinis nepatogumas, baimė pareiti gyventi į savo butą.

Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba lombarde, esančiame Vilniaus g. 208, Šiauliuose, kad neprisimena, kas atnešė į lombardą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“, nes kiekvieną dieną yra atnešama parduoti telefonų, ir kad tai gali pasakyti tik pasižiūrėjęs į dokumentus. Be to, paaiškino, kad, asmeniui atnešus telefoną į lombardą, paprašoma jo asmens dokumento, asmens tapatybei nustatyti. Prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tada atsiminė geriau.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis dirba telefonų pirkimo – pardavimo parduotuvėje „Mobas“, kad neprisimena, kas atnešė parduoti telefoną „SONY Ericsson E15i“ ir nė vieno iš kaltinamųjų nepažįsta. Be to, prieš perkant telefoną yra patikrinami asmens dokumentai. Prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tada atsiminė geriau.

Liudytojas S. S. parodė, kad 2011 m. pradžioje iš parduotuvės „Mobas“, esančios Vytauto ir Tilžės gatvių sankryžoje, pirko mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“, už kurį mokėjo nuo 500 iki 700 Lt. Telefonas buvo liečiamu ekranu, su dėžute ir dokumentais. Nežinojo, kad telefonas galėjo būti vogtas. Po to telefoną jis sudaužė darbe ir pardavė dalimis.

Liudytojas A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad prieš priimant telefoną, jį pateikiantis asmuo pasirašo, kad minėtas telefonas nėra vogtas. Prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tada atsiminė geriau.

Liudytoja N. S. parodė, kad 2001 m. žiemą jai paskambino A. V. ir paprašė jos atvažiuoti į prekybos centrą „Akropolis“. Ji su automobiliu nuvyko į prekybos centrą „Akropolis“ ir parsivežė namo A. V., kur A. V. išsirengė ir parodė jai kūno sužalojimus. Kūnas buvo baisiai sužalotas. A. V. papasakojo, kad kaltinamieji jį degino degtukais, lygintuvu, kad M. Č. daužė jį su kirviu ir kad jis daugiausiai mušė, kad išvarė iš namų be ramentų, A. V. bijojo grįžti namo, nes jam kaltinamieji pasakė, kad užmuš. A. V. paprašė, kad jam padėtų N. S. ir jie nuvyko į jo butą, kuris atrodė, kaip po karo, buvo suniokotas, buvo kraujo dėmių, minkštas komplektas buvo supjaustytas, išdraskytas, kilimas buvo išdegintas, virtuvėje nuo baldų komplekto link lango buvo pririštas siūlas, kad būtų galima uždegti baldų komplektą. Be to, A. V. turėjo namuose 2 ar 3 televizorius, iš kurių vienas tą dieną buvo pavogtas. Nors A. V. vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau buvo tvarkingas, jo namai taip pat buvo tvarkingi, daug daiktų jis neturėjo. A. V. prašė leisti pagyventi pas N. S., nes bijojo, kad jo neužmuštų, jis neturėjo nuo savo buto raktų, jie buvo pas kaltinamuosius, kurie raktus iš jo paėmė ir jo butą valdė. A. V. taip pat pasakojo, kad iš jo pavogė jo mobilų telefoną „Nokia 6233“, kuris jam vėliau buvo atiduotas policijoje, o kito telefono, kurį paėmė išsimokėtinai prekybos centre „Akropolis“ ir kuris taip pat buvo pavogtas, jis neatgavo. Kaip A. V. ėjo į prekybos centrą „Akropolis“ paimti pastarojo telefono kartu su kažkokiu vaikinuku, matė jos draugė V. B.

Liudytoja V. B. parodė, kad A. V. pažįsta gerai, turbūt 10 metų, kad iki įvykių ji yra buvusi pas A. V. bute ir ten visada buvo tvarkinga, buvo nauji svetainės baldai. Po minėtų įvykių jos draugė N. S. ją paprašė sutvarkyti A. V. butą, į kurį įėjus V. B. išsigando, nes butas buvo baisus. Lova buvo supjaustyta, žaislinis meškinas sudraskytas, visi kambariai sujaukti, virtuvės grindys juodos, dujinė viryklė juoda, prie jos buvo pririšta kažkokia virvė, kambario lempos sudaužytos. Nematė apdegintų daiktų. V. B. visą savaitę tvarkė A. V. butą ir tai jo visiškai nesutvarkė. Jai N. S. papasakojo, kad A. V. buvo sumuštas. Kažkurią dieną, tikslaus laiko neprisimena, matė, kaip prekybos centre „Akropolis“ kažkuris iš kaltinamųjų vedžiojo, tempė A. V. Kuris iš kaltinamųjų tai darė, negali pasakyti, nes jis buvo apsirengęs juoda striuke ir užsidėjęs kapišoną.

Liudytojas D. P. parodė, kad 2001 m. vasario mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, jis budėjo su kolega operatyvinėje grupėje ir tuomet atėjo A. V., kuris papasakojo, kad vaikinai jį sumušė, prašė pinigų, sujaukė kambarį, supjaustė baldus, taip pat minėjo, kad vaikinai turi jo buto raktus ir kad jis bijo grįžti pas save į butą, minėjo, kad pavogtas jo televizorius ir mobilaus ryšio telefonas, kad bijo grįžti pas save į butą, nes jo buto raktus prieš jo valią paėmė ir turi kaltinamieji. Nuvykus į vietą, bute buvo du kaltinamieji R. B. ir M. Č., kurie buvo pasimetę, klausė, kas atsitiko, M. Č. siūlė A. V. taikytis, sakė, kad jie esą draugai. Ant sofos, kur sėdėjo R. B., buvo rasta A. V. asmens tapatybės kortelė. Kaip minėta kortelė atsirado ant lovos, kaltinamieji negalėjo atsakyti. A. V. butas atrodė baisiai, viskas buvo sulaužyta, išdaužyta. Buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, o kaltinamieji, iškvietus policijos patrulius, išvežti į policijos komisariatą.

Liudytoja M. V. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį ji dirbo su kolega S. Jie gavo iškvietimą į vietą, kur susitiko su dviem vyrais, kurių vienas paaiškino, kad paaiškėjo, kad iš jo buto balkono išmėtyti daiktai. Butas buvo apverstas aukštyn kojom, visi daiktai išmėtyti, išdaužyti, sulaužyti. Buto savininkas buto neblaivus, jis nesikreipė į policiją. Liudytoja su kolega siūlė jam rašyti pareiškimą, iškviesti medikus, tačiau vyrai atsakė, kad patys išsikvies medikus, buto savininkas skundėsi, kad yra kažkas blogai su koja.

Liudytojas J. E. P. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį nuėjo pas L. G., turėjo 20 Lt ir norėjo atsigerti alaus. Pas L. G. atėjo R. B. ir M. Č. ir pasiūlė nupirkti ir parnešti alaus. Pasiėmė 20 Lt ir ilgai negrįžo. Nesulaukęs kaltinamųjų, J. E. P. išėjo namo. Vėliau J. E. P. vežė L. G. į ligoninę, nes jis buvo sumuštas, jam buvo suplėšytos kelnės, skundėsi, kad skauda koją, buvo raišas, tačiau gerai neprisiminė sužalotos L. G. kojos, nes po to gydėsi ligoninėje, gėrė daug vaistų, dėl kurių poveikio ne viską prisimena, prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Prisimena, kad tą dieną L. G. bute buvo apverstas stalas, daiktai išmėtyti per langą, buvo atvykusi policija.

Liudytoja D. D. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK vyr. tyrėja ir kad visą ikiteisminį tyrimą atliko ji. Ji taip pat vykdė liudytojo A. R. apklausą, kuris laisva valia davė parodymus. A. R. yra benamis, asocialus asmuo, mėgsta išgerti, bet atliekant apklausą jis viską prisiminė, jis buvo blaivus, protingas, suvokė, ką sako ir spaudimo jam niekas nedarė. Apklausa vyko ryte.

Be nukentėjusiųjų A. V. ir L. G., liudytojų A. J., S. S., T. V., A. B., V. B., N. S., D. P., J. E. P. ir M. V. duotų parodymų M. Č., R. B. ir D. L. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- 2011-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios Architektų g.18b namo 34 buto, Šiauliuose, apžiūra. Apžiūros metu buvo paimtos 6 vnt. plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais, 4 vnt. nuorūkų, degtukas, žiogelis, popieriaus lapelis, kastuvėlis, asmens tapatybės kortelė (1 t., b.l.10-24);

- 2011-02-26 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo A. V. kūno apžiūra (1 t., b.l. 25-27);

- 2011-03-01 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. V. pateikė kirvį su mediniu kotu (1 t., b.l. 28);

- 2011-05-10 specialisto išvada Nr.40-25-IS1-0600, kurioje užfiksuota kirvio, asmens tapatybės korteles, išduotos A. V. vardu, kastuvėlio, apžiūra (1 t., b.l. 31-32);

- 2011-03-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. V. atpažino D. L., kaip asmenį, kuris pagrobė jo televizorių ir pardavė lombarde, bei jį terorizavo (1 t., b.l.43-46);

- 2011-03-01 specialisto išvada Nr. G 234/11(40), kurioje užfiksuota, kad A. V. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame petyje, abiejuose žastuose, abiejose nugaros pusėse, kairėje juosmens pusėje, abiejose šlaunyse, odos nudeginimai kairiame žaste, kairėje pilvo pusėje ir kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 16 trauminių poveikių pasekoje paveikus abi rankas, kairį petį, nugarą, kairę juosmens pusę, abi šlaunis. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. A. V. padarytas nežymų sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 63);

- 2011-02-28 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. B. pateikė sąskaitos faktūros kopiją, televizorių (1 t., b.l. 68-69);

- 2011-05-30 daiktų parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. V. atpažino iš jo pagrobtą televizorių „Yamakura“ (1 t., b.l. 70-71);

- 2011-02-28 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas T. V. pateikė UAB “Adverto“ darytos su M. Č. sutarties kopiją, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6233“ (1 t., b.l. 72-73);

- 2011-05-20 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota daiktų: mobilaus ryšio telefono „Nokia6233“, raktų ryšulio, televizoriaus „Yamakura“, žiogelio, popieriaus lapelio, apžiūra (1 t., b.l. 74);

- 2011-02-28 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis R. B. pateikė raktų ryšulį iš 6 raktų (1 t., b.l.78);

- 2011-05-30 daiktų parodymo atpažinti protokolais, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis A. V. atpažįsta savo pagrobtus mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“ ir raktus (1 t., b.l.75, 77-79);

- 2011-05-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis pateikė mokėjimo nurodymus, sąskaitą-faktūrą, priminimus dėl netesybų (1 t., b.l. 83-89);

- 2011-03-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. G. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš AB „Šiaulių banko“ patalpos (1 t., b.l. 90-91);

- 2011-08-11 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateiktos kompaktinės plokštelės ir joje fiksuoto vaizdo įrašo apžiūra (1 t., b.l. 92-95);

- 2011-08-11 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. J. pateikė prekių pirkimo – pardavimo sutarties kopiją (1 t., b.l. 124-125);

2011-07-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios Architektų g.18c namo 58 buto, Šiauliuose, apžiūra. Apžiūros metu buvo paimtos 2 vnt. išliejų su laužimo pėdsakais, 2 vnt. plokštelių su avalynės pėdsakais, peilis su biologiniais pėdsakais, virvės fragmentas (2 t., b.l. 6-17);

- 2011-09-02 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis R. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610i“ (2 t., b.l. 28);

- 2011-10-24 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateikto mobilaus ryšio telefono „Nokia 6610i“ ir paimtos įvykio vietos apžiūros metu virvės fragmento apžiūra (2 t., b.l. 29-31);

- 2011-11-04 specialisto išvada Nr.40-25-IS1-1412, kurioje užfiksuota 2011-07-26 įvykio vietos apžiūros metu paimto peilio tyrimas ir apžiūra (2 t., b.l. 33-34);

- 2011-07-27 specialisto išvada Nr. G 939/11(04), kurioje užfiksuota, kad L. G. nustatyta nubrozdinimas apatinės lūpos kairėje, kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, žastuose, dešiniame dilbyje, krūtinės srityje, juosmens dešinėje, nugaros kairėje, dešinio sėdmens srityje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje, paviršinės žaizdos dešinėje šlaunyje- dešinio kelio-dešinės blauzdos srityse, muštinė žaizda blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešiolikos ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b.l. 38-39);

- 2011-10-24 nukentėjusiojo L. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo L. G. parodymai vietoje kaip buvo sumuštas, iš kur buvo pagrobti jam priklausantys daiktai (2 t., b.l.48-56);

- 2011-08-30 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. R. atpažino M. Č. ir R. B., kaip asmenis pjovusius L. G. koją su virve ir peiliu (2 t., b.l. 66-71);

- liudytojo A. R. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011-08-30 apklausiamas tyrėjos D. D., jis parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį, dienos negali pasakyti, buvo pas L., kuris gyvena Architektų g.18C-58, ten pas jį laikinai gyveno. Vakare atėjo jaunuoliai, vieno vardas M., kito vaikino vardo nežino. Po to atėjo dar pažįstamas E. Jis atsinešė 20 Lt, norėjo atsigerti alaus. M. su draugu paėmė iš E. 20 litų ir išėjo pirkti alaus. Jie pasiėmė L. buto raktus. Kuris konkrečiai pasiėmė, negali pasakyti. Vaikinai ilgai negrįžo, E., kiek palaukęs, išėjo į namus. L. užrakino buto duris, abu nuėjo miegoti. Dar L. sakė, kad nerakintų durų, nes vaikinai sugrįš. Tačiau L. neklausė, atrodė, kad jis vaikinų kažkodėl bijojo. Apie 3 val. nakties sugrįžo abu vaikinai, kaip jie įėjo į butą, pasakyti negali, nes jie pažadino užeidami į kambarį, kuriame miegojo. Jie pasiūlė išgerti alaus, visi keturi susėdo kambaryje, vaikinai buvo triukšmingi, perdėtai smagūs, todėl pagalvojo, kad jie ko gero buvo parūkę žolės. M. iš balkono atsinešė ploną virvelę ir pradėjo iš apačios per pakinklius pjauti L. koją, sakė, kad jam nupjaus koją. Pjovė su virvele ir M., ir jo draugas. Mano, kad taip darė, nes buvo supykę , kad L. užsirakino duris. Po to, M. pasiėmė virtuvinį peilį ir pradėjo pjauti L. koją virš kelio. Pjovė dešinę koją. L. nešaukė, nesigynė. Pradėjo iš žaizdos stipriai bėgti kraujas. M. nubėgo į namus, atsinešė binto, kažkokių vaistų, abu vaikinai aprišo L. koją. Dar M. pasiūlė iškviesti greitąją, tačiau L. atsisakė. Kad būtų vaikinai mušę su kuo nors L. per koją, nematė. Po to visi keturi išgėrė alų, paryčiui vaikinai išėjo. Išėjo apie 6 val., nuėjo į bariuką. Po kurio laiko atėjo į bariuką šlubuodamas L. Tą dieną L. bijojo eiti į namus, nakvojo lauke. Iš L. ir E. kalbų girdėjo, kad iš L. buto per balkoną buvo išmestas L. televizorius. Žino, kad E. L. iškvietė greitąją, L. buvo suteikta medikų pagalba. Po kelių dienų su L. ir E. ėjo pas L. į butą. Duris atrakino pats L., bute buvo baisi netvarka, buvo sulaužytas stalelis, stalo koja, buvo išdaužtas lango stiklas, visur buvo išmėtytas maistas, sudaužyti uogienės stiklainiai. Kokie dingo L. daiktai, nežino. Pamatę, kad bute viskas išdaužyta, E. iškvietė policiją.(2 t., b.l. 64-65).

Teisiamajame posėdyje M. Č., R. B. ir D. L. kaltais prisipažino iš dalies. Prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą ir teismui paklausus kaltinamųjų, ar jie prisipažįsta kaltais, M. Č. kaltu prisipažino tik dėl nukentėjusiajam L. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl visų kitų nusikalstamų veikų padarymo jis savo kaltę neigė. R. B. kaltu prisipažino tik dėl nukentėjusiojo A. V. nežymaus sveikatos sužalojimo, dėl visų kitų nusikalstamų veikų padarymo jis savo kaltę neigė. D. L. kaltu prisipažino tik dėl nukentėjusiojo A. V. turto sugadinimo ir dėl jo televizoriaus vagystės, dėl visų kitų nusikalstamų veikų padarymo jis savo kaltę neigė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamiesiems pasiūlius duoti parodymus, M. Č. parodė, kad iš nukentėjusiojo A. V. pagrobė abu mobiliuosius telefonus, pripažino kaltę dėl L. G. turto sugadinimo ir paties L. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl visų kitų nusikalstamų veikų padarymo jis savo kaltę neigė. R. B., teisiamojo posėdžio metu pasiūlius jam duoti parodymus, kaltu prisipažino tik dėl nukentėjusiojo A. V. nežymaus sveikatos sužalojimo, dėl visų kitų nusikalstamų veikų padarymo jis savo kaltę neigė. D. L., teisiamojo posėdžio metu pasiūlius jam duoti parodymus, kaltu prisipažino tik dėl nukentėjusiojo A. V. turto- televizoriaus vagystės, dėl visų kitų nusikalstamų veikų padarymo jis savo kaltę neigė. Akivaizdu, kad kaltinamieji susitarė visi prisiimti kaltę dėl skirtingų nusikalstamų veikų padarymo ir neigti, kad jie bendrininkavo darant nors vieną nusikalstamą veiką, teigdami, kad nusikalstamą veiką darė tik vienas kaltinamasis, o kiti du buvo tik stebėtojai- stovėjo ir nieko nedarė, o L. G. atveju- R. B. netgi pradėjo teigti, kad jis gelbėjo L. G. nuo savo įsisiautėjusio draugo M. Č., tačiau nei vienas iš jų, stebėdami mušimą, žalojimą, deginimą, daužymą, laužymą ar vagystę neiškvietė nei policijos pareigūnų, nei medikų, paliko nukentėjusius sužalotus vienus butuose, nepasidomėdami, nei jų galimybe išsikviesti medikus, negalvodami, kad po patirtų traumų nukentėjusių gyvybei ar sveikatai gali grėsti rimtas pavojus, nepasidomėdami ir kitą dieną, kokia nukentėjusiųjų sveikatos būklė, apie padarytą veiką nepranešdami policijos pareigūnams, todėl tokiais savo veiksmais jie akivaizdžiai parodė, kad sutinka su tokiais kitų kaltinamųjų veiksmais, jiems pritaria, todėl akivaizdu, kad minėtos nusikalstamos veikos buvo daromos bendru susitarimu ir sutikimu, žinant, kad kiekvieno kito kaltinamojo atlikti veiksmai yra pagrindas įvykdyti kitų kaltinamųjų nuskalstamus ketinimus ir palengvina jiems skirtų veiksmų atlikimą. Pažymėtina, kad, veikdami bendrai jie atliko daugiau neteisėtų veiksmų ir padarė didesnės žalos, nei būtų galėję padaryti po vieną, nesant bendro susitarimo ir sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad dėl mobilaus ryšio telefono „NOKIA 6233“ su SIM „TELE 2“ Pildyk kortele ir raktų atvirosios vagystės iš A. V. kaltinamasis M. Č., prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, savo kaltės nepripažino, po to, teisiamajame posėdyje duodamas parodymus savo kaltę pripažino tik dėl mobiliojo telefono vagystės, tačiau nurodė, kad minėtą telefoną paėmė ne atvirai, o A. V. nematant, jį su savo draugais R. B. ir D. L., kurie tik stovėjo ir stebėjo, nunešė į lombardą ir užstatė. Tačiau jis neėmė A. V. buto raktų. R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ėjo kartu su M. Č. į lombardą užstatyti minėto mobilaus ryšio telefono, o tuo tarpu D. L. už pinigus, gautus užstačius telefoną, ėjo kartu su M. Č. pirkti alkoholinių gėrimų. R. B. teigė, kad, neturėdamas jokio tikslo, paėmė A. V. buto raktus ir kad A. V. tai matė ir tam neprieštaravo. D. L. teismo posėdžio metu neigė ėmęs ar užstatęs lombarde minėtą telefoną, tačiau iš M. Č. parodymų matyti, kad jis buvo stebėtojas- buvo kartu ir viską matė, tačiau apie vykdomą nusikalstamą veiką nepranešė policijos pareigūnams, vadinasi, su vykdoma nusikalstama veika sutiko. Iš R. B. parodymų matyti, kad jis ėjo kartu su M. Č. pirkti alkoholinių gėrimų už pinigus, gautus užstačius minėtą telefoną lombarde, t.y. realizavo iš nusikalstamos veikos gautas pajamas. Nukentėjusysis A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad iš jo buvo paimti buto raktai bei mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6233“ jam matant, nors ir nesutinkant, bet bijant paprieštarauti. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina 2011-02-28 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas T. V. pateikė UAB ,,Adverto“ darytos su M. Č. sutarties kopiją, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6233“ (1 t., b.l. 72-73), 2011-05-20 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota daiktų: mobilaus ryšio telefono „Nokia 6233“, raktų ryšulio, televizoriaus „Yamakura“, žiogelio, popieriaus lapelio, apžiūra (1 t., b.l. 74), 2011-02-28 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis R. B. pateikė raktų ryšulį iš 6 raktų (1 t., b.l.78), 2011-05-30 daiktų parodymo atpažinti protokolai, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis A. V. atpažįsta savo pagrobtus mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“ ir raktus (1 t., b.l.75, 77-79), liudytojo T. V. parodymai, kad 2011-02-15 M. Č. į UAB „Adverto“ priklausantį lombardą, esantį Vilniaus g. 208, Šiauliuose, atnešė ir užstatė telefoną NOKIA 6233, tai mato pagal sutartį (1 t., b.l. 128), nukentėjusiojo A. V. parodymai, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio, nuo Kalėdų iki 2011 m. sausio mėnesio pabaigos, jam grįžus iš ligoninės į jo namus, esančius Architektų g. 18B-34, Šiauliuose, atėjo Mindaugas su dviem draugais, kuriuos mato teismo posėdžių salėje. Pirmą vakarą, kada buvo atėję vaikinai, jam dingo raktai nuo buto ir telefonas (1 t., b.l. 38-39, 41-42, 49-52), liudytojo D. P. parodymai, kad 2011-02-26 dirbo operatyvinėje grupėje. Po pietų, tikslaus laiko neprisimena, į policijos komisariatą, Tilžės g. 54, Šiauliuose, atėjo pil. A. V.. A. V. sakė, kad jį sumušė iš matymo pažįstami vaikinai, bute sugadino baldus reikalavo pinigų, turi pasiėmę jo asmens tapatybės kortelę, dar kažką minėjo apie televizorių, telefoną. A. V. sakė, kad bijo grįžti namo, nes tie vaikinai turi jo buto raktus ir bet kada gali jo laukti jam priklausančiame bute. Nuvykus į minėtą butą išsiaiškinti aplinkybes, bute buvo M. Č. ir R. B., kurie, išvydę policijos pareigūnus, buvo gerokai nustebę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č., R. B., D. L., nukentėjusiojo A. V., liudytojų T. V., D. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., b.l. 10-24), daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros (1 t., b.l. 72-73,74,78), daiktų parodymo atpažinti (1 t., b.l. 75,77-79) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č., R. B., D. L. veikė neteisėtu būdu, t.y. prieš turto savininko valią, atvirai, matant turto savininkui A. V., tačiau nieko nesakant, nes jis, kaip nurodė, bijojo pas jį apsilankiusių vaikinų, iš jo buto, esančio Architektų g. 18B-34, Šiauliuose, pagrobė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6233“ su SIM „TELE 2“ Pildyk kortele 50 Lt vertės ir raktus nuo buto 120 Lt vertės, t.y. svetimą turtą, ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešdami mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6233“, kurį užstatė lombarde, už gautus pinigus nusipirko alkoholinių gėrimų, o pagrobtus raktus kaltinamieji naudojo patekimui į nukentėjusiojo butą kada tik panorėję, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas keisti buto durų spyną bei raktus ir patyrė 120 Lt nuostolį. Todėl atvirai paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamieji nebuvo niekieno sulaikyti, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Nors teisme kaltę dėl mobilaus ryšio telefono pripažino tik kaltinamasis M. Č., o dėl raktų pagrobimo kaltinamasis R. B. nurodė, kad nukentėjęs pats jiems davė, tačiau kaltės neigimas ir tokie kaltinamųjų parodymai prieštarauja nukentėjusiojo A. V., liudytojo T. V. parodymams, byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl teismas kaltinamųjų parodymus dėl mobiliojo ryšio telefono ir raktų vagystės vertina kritiškai, kaip kaltinamųjų gynybinę versiją ir remiasi nukentėjusiojo ir liudytojo duotais parodymais, kurie duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Nors kaltinamieji tvirtina, kad nukentėjęs jiems savo noru davė telefoną ir raktus, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nenorėjo duoti nei savo telefono, nei raktų, tačiau kaltinamieji jam matant juos paėmė ir neatidavė, pasinaudodami nukentėjusiojo bejėgiškumu, nes buvo neseniai grįžęs iš ligoninės, silpnas, sugipsuota koja, su ramentais, kuriuos vėliau kaltinamieji iš jo atėmė, dėl ko buvo apribotas jo judėjimas, šias savybes suvokdami ir jomis pasinaudodami, o nukentėjęs, bijodamas kaltinamiesiems paprieštarauti, su tuo sutiko, nors pagal susiformavusią teisminę praktiką, toks sutikimas nėra laikomas savanorišku. Kaltinamieji savo nusikalstamam sumanymui realizuoti nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto- paėmė iš nukentėjusiojo, kuris dėl bejėgiškumo ir baimės nedrįso prieštarauti, telefoną ir raktus, ketindami dar sugrįžti ir išėjo. Kadangi kaltinamieji veikė atvirai, esant turto savininkui, suvokiančiam neteisėto turto pagrobimo faktą, todėl jų veika tinkamai kvalifikuota kaip atviroji vagystė. Nors R. B. teisme tvirtino, kad mobilaus ryšio telefono jis neėmė iš A. V., tik raktus, kuriuos jis pats jam atidavė, kas neatitinka kitus teisme ištirtus įrodymus ir vertintina kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinė versija, o D. L. nurodė, kad jis telefono neėmė, buvo tik stebėtojas, M. Č. telefoną paėmė, tačiau raktų neėmė, t.y., vienas iš kaltinamųjų, jų teigimu, darė nusikalstamą veiką, o kiti du nieko nedarė- tik stebėjo, tačiau darančio nusikalstamą veiką kaltinamojo nesustabdė, nenutraukė jo neteisėtų veiksmų, nukentėjusio neįspėjo, apie daromą nusikaltimą policijai nepranešė, bet priešingai- už gautus pinigus nusipirko alkoholinių gėrimų, kuriuos visi kartu suvartojo, o raktus panaudojo ne kartą patekdami į nukentėjusiojo butą. Nors pats M. Č. dėl raktų vagystės, R. B.- dėl mobilaus ryšio telefono vagystės, D. L.- dėl abiejų daiktų vagystės neatliko aktyvių veiksmų pagrobiant minėtus daiktus, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais pritarė kaltinamojo, kuris vykdė nusikalstamą veiką, veiksmams ir tuo pačiu leido jam suprasti, kad pritaria tokiems jo neteisėtiems veiksmams. Dėl to teismas pripažįsta, jog M. Č., R. B., D. L. nukentėjusio raktus ir mobilaus ryšio telefoną grobė veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl visi trys atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. M. Č., R. B., D. L. veiksmai dėl A. V. raktų ir mobilaus ryšio telefono „NOKIA 6233“ su SIM „TELE 2“ Pildyk kortele vagystės teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, nes M. Č.-mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6233“ su SIM „TELE 2“ Pildyk kortele, R. B.- A. V. buto raktus pagrobė viešai, nukentėjusio akivaizdoje, o D.lileikis tai stebėjo ir nieko nesakė, tai darydami žinojo, kad nukentėjusysis supranta jų veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę ignoravo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusiojo A. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino tik R. B., nurodydamas, kad jis nukentėjusįjį tik mušė kumščiais į pilvą ir kojas, tačiau kirviu nedaužė, cigarete nedegino, žiogeliu nebadė, kojomis nespardė. Nurodė, kad M. Č. ir D. L. A. V. nemušė, tik kartu stovėjo. Kaltinamasis M. Č. parodė, kad jis A. V. nemušė, tik kartą jam sudavė per ranką, kai tas bandė priekabiauti, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų jo parodymų matyti, kad M. Č. juos ne kartą keitė. Jis nurodė, kad tuo metu kartu su juo buvo R. B. ir D. L.. Kaltinamasis D. L. parodė, kad jis A. V. nemušė, jo mušime nedalyvavo, tačiau iš M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad R. B. ir D. L. mušė A. V. su lazda (2 t., b.l. 94). Iš D. L. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis neprisipažįsta naudojęs fizinį smurtą A. V. atžvilgiu, tačiau iš M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad R. B. ir D. L. mušė A. V. su lazda (2 t., b.l. 94). Iš šių duomenų matyti, kad kaltinamieji nebuvo nuoseklūs duodami parodymus. Iš specialisto išvados Nr. G 234/11(40) (1 t., b.l. 63) ir 2011-02-26 asmens apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo A. V. kūno apžiūra (1 t., b.l. 25-27) matyti, kad A. V. padaryti sužalojimai yra daugybiniai, beveik visame kūne, padaryti ne tik bukais daiktais, bet ir deginant kūną, padarant nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiame petyje, abiejuose žastuose, abiejose nugaros pusėse, kairėje juosmens pusėje, abiejose šlaunyse, odos nudeginimus kaire žaste, kairėje pilvo pusėje ir kairėje plaštakoje, t.y., padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš teismo posėdžio metu duotų nukentėjusiojo A. V., liudytojų N. S. ir D. P. parodymų matyti, kad M. Č., R. B. ir D. L. 2011-02-24, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrai, bute, esančiame Architektų g.18B-34, Šiauliai, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., t.y., jis buvo mušamas, spardomas, deginamas, badomas žiogeliu ir kad tai darė visi trys kaltinamieji. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis abejojo dėl kaltinamojo D. L. dalyvavimo jį sumušant, tačiau vėliau nurodė, kad daug laiko praėjo, jis gali neprisiminti, todėl prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis ikiteisminio tyrimo teisėjui aiškiai nesvyruodamas nurodė, kad jį mušė visi trys, o kada kuris jam sudavė smūgius ir kiek smūgių, jis nurodyti negalėjo, nes buvo užgesinta šviesa (1 t., b.l. 38-39,41-42,49-52). Nukentėjusiojo A. V., liudytojų N. S. ir D. P. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka vieni kitus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, duomenų, dėl ko jie galėtų apkalbėti kaltinamuosius, byloje nenustatyta, todėl teismas kaltinamųjų duotus parodymus vertina tik kaip jų gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės ir juos atmeta. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č., R. B., D. L., nukentėjusiojo A. V., liudytojų N. S. ir D. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., b.l. 10-24), asmens apžiūros (1 t., b.l. 25-27), daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros (1 t., b.l. 28,74)– protokoluose ir specialisto išvadose (1 t., b.l. 31-32,63) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č., R. B., D. L. veikė neteisėtu būdu- bendrais tyčiniais aktyviais veiksmais, daugkartiniu fiziniu poveikiu į nukentėjusio kūną, t.y. bendrai suduodami rankų kumščiais, spirdami kojomis, nukentėjusiojo kūną degindami cigaretėmis, badydami žiogeliu, suduodami per sugipsuotą koją kirviu nukentėjusiajam A. V. ne mažiau 16 kartų į abi rankas, kairį petį, nugarą, kairę juosmens pusę, abi šlaunis ir kitaip žalodami nukentėjusįjį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nors teisme R. B. teigė, kad tik jis mušė A. V. ir tai tik kumščiais, o M. Č. ir D. L. nurodė, kad jie A. V. nemušė, o buvo tik stebėtojai, t.y., vienas iš kaltinamųjų, jų teigimu, darė nusikalstamą veiką, o kiti du nieko nedarė- tik stebėjo, tačiau darančio nusikalstamą veiką kaltinamojo nesustabdė, nenutraukė jo neteisėtų veiksmų, nukentėjusio neįspėjo, nesuteikė medicininės pagalbos, neiškvietė greitosios pagalbos, o paliko A. V. nugriuvusį, sužalotą ir be sąmonės, apie daromą nusikaltimą policijai nepranešė, bet priešingai- išėjo iš A. V. buto, pasiimdami raktus, kad dar galėtų pas jį ateiti, kada tik panorėję. Pats nukentėjusysis A. V. teigė, kad jį mušė visi trys kartu ir ne po vieną kartą sudavė, be to, degino cigarete, badė žiogelio, kapojo per sugipsuotą koją kirviu, tai patvirtina specialisto išvados, liudytojų N. S. ir D. P. parodymai, iš kurių matyti, kad vienas asmuo negalėjo taip sumušti nukentėjusįjį, tam reikėjo kelių asmenų bendrų veiksmų, suduodant daug smūgių į įvairias kūno vietas, skirtingomis kryptimis, iš skirtingų pusių, skirtingai žalojant, todėl kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip jų gynybinė versija, ir atmestini. Dėl to teismas pripažįsta, jog M. Č., R. B., D. L. nukentėjusį A. V. sumušė, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl visi trys atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. M. Č., R. B., D. L. veiksmai dėl A. V. sumušimo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes M. Č., R. B., D. L., mušė, daužė, spardė, degino, badė nukentėjusį, tai darydami suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Žemesnės instancijos teismas

Kad kaltinamieji M. Č., R. B. ir D. L., veikdami bendrai, bute, esančiame Architektų g.18B-34, Šiauliai, grasino nukentėjusiajam A. V. sunkiai sutrikdyti sveikatą, sakydami, kad „padarys kaip obuolį“, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., ko pasekoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiajam A. V. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, įrodo šie duomenys: nors teismo posėdžio metu kaltinamieji M. Č., R. B. ir D. L. neigė grasinę A. V., kad sunkiai sutrikdys jo sveikatą, tačiau būtina atsižvelgti į nukentėjusiojo A. V., liudytojų N. S. ir D. P. parodymus, taipogi į tai, kad prieš A. V. buvo naudojamas fizinis smurtas, kad buvo pasitelktos fizinį skausmą suteikiančios priemonės: buki daiktai, degančios cigarečių nuorūkos, kirvis, žiogelis, kad kūno sužalojimai buvo daugybiniai, matomi didžiojoje nukentėjusiojo A. V. kūno dalyje (specialisto išvada Nr. G 234/11(40) (1 t., b.l. 63) ir 2011-02-26 asmens apžiūros protokolas (1 t., b.l. 25-27)), kad nukentėjusysis A. V. yra senyvo amžiaus, t.y. 56 metų, kad smurtauta buvo A. V. nesenai grįžus iš ligoninės su sugipsuota koja (1 t., b.l. 132), atėmus iš jo ramentus, esant bejėgiam, tuo tarpu visiems kaltinamiesiems yra po 19 m., jie visi trys bendrai naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, kad kaltinamasis R. B. turėjo nukentėjusiojo A. V. buto raktus ir bet kada galėjo juos panaudodamas įeiti į A. V. butą, dėl ko A. V. neturėjo galimybių pabėgti ar kitaip išvengti fizinio smurto. Todėl laikytina, kad tiesiogiai nukentėjusiajam A. V. išsakyti grasinimai buvo konkretūs, t.y. grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą- ,,padaryti nukentėjusįjį kaip obuolį“ ir realūs, t.y., buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jie bus realizuoti, nes nukentėjęs buvo su sugipsuota koja, ribotai judėjo, senyvo amžiaus, o kaltinamieji buvo jauni ir neblaivūs vaikinai, be to, jie buvo trys, todėl apsiginti nuo jų nukentėjusiajam galimybių buvo mažai. Grasinimai buvo realūs ir konkretūs, būtent taip juos ir suprato nukentėjusysis A. V. Nors kaltinamieji neigia, kad terorizavo nukentėjusįjį ir jam grasino, tačiau jų kaltę įrodo tiek nukentėjusiojo nuoseklūs ir neprieštaringi parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojų N. S. ir D. P. parodymai, atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č., R. B., D. L., nukentėjusiojo A. V., liudytojų N. S. ir D. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., b.l. 10-24), asmens apžiūros (1 t., b.l. 25-27), daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros (1 t., b.l. 28,74)– protokoluose ir specialisto išvadose (1 t., b.l. 31-32,63) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č., R. B., D. L. veikė neteisėtu būdu- bendrais tyčiniais aktyviais veiksmais žodžiu nukentėjusiajam A. V. pranešė, kad ,,jį padarys, kaip obuolį“, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiajam A. V. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip jų gynybinė versija, ir atmestini. Dėl to teismas pripažįsta, jog M. Č., R. B., D. L., panaudodami fizinį smurtą ir suduodami bendrai nukentėjusiajam A. V. ne mažiau 16 kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl visi trys atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. M. Č., R. B., D. L. veiksmai dėl grasinimo A. V. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, nes M. Č., R. B., D. L. grasino nukentėjusiajam sunkai sutrikdyti sveikatą, tai darydami suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamųjų veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Kaltinamieji M. Č., R. B. ir D. L. neigia, kad jie sugadino nukentėjusiajam A. V. priklausančius baldus, nežino, kas tai galėjo padaryti- vieną kartą užėjo, buvo tvarkinga, o kitą kartą- jau viskas buvo suniokota. Tačiau tokius jų teiginius paneigia nukentėjusiojo A. V., liudytojų N. S., V. B. ir D. P. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjęs A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad neseniai, gal prieš pusmetį gamykloje pagal užsakymą jam buvo pagaminti svetainės baldai už 2000 Lt, juos nusipirko, dar buvo visai nauji, nesudėvėti, tačiau kaltinamieji jos visiškai suniokojo. Tas pačias aplinkybes parodė ir liudytoja N. S. nurodė, jog A. V. buvo neseniai įsigijęs naują svetainės baldų komplektą, kuris buvo visiškai kaltinamųjų suniokotas, tai padarė būtent kaltinamieji visi trys, nes jie buvo prieš nukentėjusiojo valią pasiėmę jo buto raktus, galėjo bet kada užeiti, visiškai valdė A. V. butą, pats A. V. dėl to bijojo net į namus grįžti, o kai po sumušimo grįžo, rado visą suniokotą butą. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojai V. B. bei D. P.. D. P. nuvykus, jis bute rado ne ką kitą, o M. Č. su R. B., kurie turėjo A. V. buto raktus ir į butą galėjo patekti bei iš nukentėjusiojo tyčiotis bet kada, be to, policijos apsilankymu jie buvo labai nustebę. Nors M. Č. su R. B. ir neigė, kad jie sugadino baldus, tačiau jie turėjo nukentėjusiojo A. V. buvo raktus, kuriais laisvai disponavo, į svetimą butą ateidavo kada panorėję, juos ir sulaikė atvykę policijos pareigūnai ne kur kitur, o A. V. bute, todėl jų turto sugadinimo padarymo neigimas vertintinas kritiškai, kaip jų gynybinė versija, nes byloje nenustatyta, kad be jų ir D. L. kas nors iš kitų asmenų būtų nuolat tuo metu lankęsis A. V. bute. Nors D. L. ir neigia buvęs tuo metu A. V. bute, kai buvo sugadinti baldai, neigia juos gadinęs, tačiau kiti kaltinamieji teismo posėdžio metu yra nurodę, kad D. L. visur dalyvavo kaip stebėtojas. Pažymėtina, kad D. L. M. Č. ir R. B. darant nusikalstamas veikas veikas dalyvaudamas kaip stebėtojas, neįspėjo ir negynė nukentėjusiojo, nepranešė apie daromas nusikalstamas veikas policijai, pats nesustabdė nuskalstamų savo draugų veiksmų, vadinasi, jis, tai suvokdamas, tam pritarė, t.y. veikė bendrai su kitais kaltinamaisiais. Pats D. L. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad pas A. V. yra lankęsis gal kokius tris kartus, kad tuo metu jis kartu su M. Č. ir R. B. vartojo alkoholinius gėrimus, o nusikalstamos veikos A. V. namuose ir buvo padarytos per kelis kartus ir būtent vartojant alkoholinius gėrimus. Tokie kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys visiems kitiems byloje esantiems įrodymams, kaip jų gynybinė versija, ir atmestini. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č., R. B., D. L., nukentėjusiojo A. V., liudytojų N. S., V. B. ir D. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., b.l. 10-24), daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros (1 t., b.l. 78)– protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č., R. B., D. L. veikė neteisėtu būdu, t.y. kaltinamieji aktyviais bendrais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktus- panaudojant aštrius daiktus, sulaužant, išdraskant, supjaustant, sugadino svetimą- nukentėjusiajam A. V. nuosavybės teise priklausantį turtą- svetainės baldų komplektą, kurio dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų neįmanoma naudoti pagal paskirtį, todėl turi būti atlyginta dėl baldų sugadinimo nukentėjusiajam padaryta 2000 Lt žala. Teismas pripažįsta, jog M. Č., R. B., D. L. nukentėjusiojo A. V. turtą sugadino veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl visi trys atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Tokie neteisėti kaltinamųjų veiksmai rodo, kad jie veikė tyčia, nes turto sugadinimas jų suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog M. Č., R. B., D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamasis M. Č. dėl mobilaus ryšio telefono „SONY Ericsson E15i“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele parodė, kad jis domėjosi A. V. pajamomis, klausinėjo jį, kokio dydžio jis gauna invalidumo pašalpą, nes norėjo jo vardu paimti paskolą, tačiau su jo gaunamomis pajamomis salone pavyko paimti tik mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele, kurį iš nukentėjusiojo A. V. atėmė ir pardavė lombarde, o gautus pinigus kartu su R. B. išleido. Paimant telefoną, R. B. nieko nedarė, tik kartu stovėjo. Kaltinamasis R. B. parodė, kad jis vyko į prekybos centrą ,,Akropolis“ kartu su M. Č. ir A. V.. Jis A. V. nieko neliepė paimti, jis pats nieko nedarė, tik stovėjo. Nors R. B. teigė, kad nežino, kieno vardu buvo paimtas telefonas, tačiau jis galėjo ir turėjo žinoti, kad minėtas telefonas pirktas išsimokėtinai A. V. vardu, nes A. V. gavo invalidumo pašalpą, minėtas telefonas buvo pirktas išsimokėtinai, M. Č. ir R. B. niekur nedirba, todėl jiems minėtas telefonas, atsižvelgiant į susidariusią mobilaus ryšio telefonų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai praktiką, mobilaus ryšio telefono pirkimo- pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, o mobilaus ryšio telefonas negalėjo būti parduotas prieš tai nepatikrinus duomenų bazėje, ar asmuo gauna pastovias pajamas. Nukentėjęs A. V. parodė, kad jis buvo neseniai grįžęs iš ligoninės su sugipsuota koja, M. Č. su R. B. atėmė iš jo ramentus, nusivedė į prekybos centrą ,,Akropolis“ ir nurodė, kokį mobilaus ryšio telefoną jis jiems turėjo apimti lizingu. Jam paėmus lizingu telefoną, jį iš karto kaltinamieji atėmė, kur nusinešė, nežino, nes nedrįso klausti, bijodamas kaltinamųjų. Tas pačias aplinkybes patvirtino liudytojos N. S., V. B., A. J., S. S.. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č., R. B., nukentėjusiojo A. V., liudytojų A. J., S. S., N. S., V. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – daiktų, dokumentų pateikimo (1 t., b.l. 83-89,90-91), apžiūros (1 t., b.l. 92-95), reikalaujamų dokumentų pateikimo (1 t., b.l. 124-125) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. veikė neteisėtu būdu, t.y. prieš turto savininko valią, atvirai, matant turto savininkui A. V., tačiau nieko nesakant, nes bijant kaltinamųjų, prekybos centre ,,Akropolis“ pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele 659 Lt vertės, t.y. svetimą turtą, ir neatlygintinai pasisavino svetimą turtą, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešdami mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“, kurį užstatė lombarde, už gautus pinigus nusipirko alkoholinių gėrimų. Todėl atvirai paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamieji nebuvo niekieno sulaikyti, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Nors teisme kaltę dėl mobilaus ryšio telefono pagrobimo pripažino tik kaltinamasis M. Č., o kaltinamasis R. B. nurodė, kad tik stovėjo ir stebėjo, tačiau R. B. kaltės neigimas prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl teismas kaltinamųjų parodymus dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės vertina kritiškai, kaip kaltinamųjų gynybinę versiją ir remiasi nukentėjusiojo ir liudytojų duotais parodymais, kurie duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Kaltinamieji savo nusikalstamam sumanymui realizuoti nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto- paėmė iš nukentėjusiojo, kuris dėl bejėgiškumo ir baimės, negalėjimo kaltinamiesiems pasipriešinti, nes buvo su sugipsuota koja, be ramentų, kuriuos atėmė kaltinamieji, jo judėjimas ir galimybė pasipriešinti kaltinamiesiems buvo apriboti, nedrįso prieštarauti, telefoną ir nuėjo. Kadangi kaltinamieji veikė atvirai, esant turto savininkui, suvokiančiam neteisėto turto pagrobimo faktą, todėl jų veika tinkamai kvalifikuota kaip atviroji vagystė. Nors R. B. teisme tvirtino, kad mobilaus ryšio telefono jis neėmė iš A. V., tik stovėjo ir stebėjo, t.y., jo teigimu neteisėtus veiksmus atliko tik vienas iš kaltinamųjų- M. Č., o jis nieko nedarė- tik stebėjo, tačiau darančio nusikalstamą veiką kaltinamojo nesustabdė, nenutraukė jo neteisėtų veiksmų, nukentėjusio neįspėjo, apie daromą nusikaltimą policijai nepranešė, bet priešingai- už gautus pinigus nusipirko alkoholinių gėrimų, kuriuos visi kartu vartojo. Nors pats R. B. dėl mobilaus ryšio telefono vagystės neatliko aktyvių veiksmų pagrobiant minėtą daiktą, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais pritarė kaltinamojo, kuris vykdė nusikalstamą veiką, veiksmams ir tuo pačiu leido jam suprasti, kad pritaria tokiems jo neteisėtiems veiksmams. Dėl to teismas pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną grobė veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. M. Č. ir R. B. veiksmai dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „SONY Ericsson E15i“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele vagystės teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, nes jie mobilaus ryšio telefoną „SONY Ericsson E15i“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele pagrobė viešai, nukentėjusiojo akivaizdoje, tai darydami žinojo, kad nukentėjusysis supranta jų veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę ignoravo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamieji M. Č. ir R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodami parodymus, neigė, kad neteisėtai pažeidė A. V. būsto neliečiamumą, t.y., kad neteisėtai, prieš savininko valią pateko į butą, esantį Architektų g.18B-34, Šiauliuose. Jie nurodė, kad žinojo, jog butas, esantis Architektų g.18B-34, Šiauliuose, yra A. V., tačiau ten buvo jo sutikimu, nes kartu visi gėrė alkoholinius gėrimus. R. B. teigė, kad jis turėjo A. V. buto raktus, juos paėmė pats, A. V. matė, kaip jis tuos raktus paėmė, bet nieko nesakė, neprieštaravo dėl raktų paėmimo. Tai prieštarauja nukentėjusiojo A. V., liudytojos N. S. parodymams, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose, tiek teisme duodant parodymus, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo, duomenų, kad jie norėtų apkalbėti kaltinamuosius, teismas nenustatė. Nukentėjęs A. V. parodė, kad jo buto raktus kaltinamieji paėmė ir nuolat sugrįždavo į butą bei girtaudavo prieš jo valią, dėl jų nuolatinio buvimo jis negalėjo savo namuose jaustis saugus, bijojo grįžti į namus, prašė net N. S. leisti kurį laiką pas ją pabūti. Tas aplinkybes patvirtino liudytoja N. S., kuri parodė, kad raktus nuo A. V. buto turėjo kaltinamieji, jie ateidavo į butą kada panorėję, jie valdė jiems nuosavybės teise nepriklausantį būstą, A. V. bijojo net grįžti į savo būstą, nes ten bet kurią akimirką galėjo ateiti ar rasti ten būnančius kaltinamuosius, jis savo būste dėl kaltinamųjų negalėjo jaustis saugus. Liudytojas D. P. taip pat patvirtino minėtas aplinkybes, nurodydamas, kad A. V. kreipėsi į policiją dėl to, kad kaltinamieji turėjo jo buto raktus ir bet kada jis savo bute galėjo juos rasti, todėl bijojo grįžti. Nuvykus į minėtą butą policijos pareigūnams, kaltinamieji M. Č. ir R. B. taip pat buvo rasti A. V. bute, nors jis jiems būti savo bute leidimo nebuvo davęs. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č. ir R. B., nukentėjusiojo A. V., liudytojų N. S. ir D. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., b.l. 10-24), daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros (1 t., b.l. 74,78), daiktų parodymo atpažinti (1 t., b.l. 75,77-79) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č., ir R. B. veikė neteisėtu būdu, t.y. kaltinamieji aktyviais bendrais veiksmais, pasinaudojant raktais, atvirai pagrobtais iš turto savininko A. V., prieš buto savininko valią, be jo leidimo slapta įsibrovė į butą, esantį Architektų g.18B-34, Šiauliuose, neturėdami tam teisėto pagrindo ir ketindami toliau vartoti alkoholį bei terorizuoti buto savininką. Teismas pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Tokie neteisėti kaltinamųjų veiksmai rodo, kad jie veikė tyčia, t.y. kaltinamieji suvokė, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko valią patenką į tą būstą ir norėjo tai daryti. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų R. B. ir D. L., nukentėjusiojo A. V., liudytojo A. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (1 t., b.l. 10-24), asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas (1 t., b.l. 43-46), daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros (1 t., b.l. 68-69,74), daiktų parodymo atpažinti (1 t., b.l. 70-71) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog R. B. ir D. L. veikė neteisėtu būdu, t.y. bendrais tyčiniais veiksmais prieš turto savininko valią, atvirai, matant turto savininkui A. V., tačiau nieko nesakant, nes jis, kaip nurodė, bijojo pas jį apsilankiusių vaikinų, iš jo buto, esančio Architektų g. 18B-34, Šiauliuose, pagrobė televizorių ,,Yamakura“ 150 Lt vertės, t.y. svetimą turtą, ir neatlygintinai pasisavino svetimą turtą, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešdami televizorių, kurį A. V. vardu pasinaudojant A. V. bejėgiškumu užstatė lombarde, už gautus pinigus nusipirko alkoholinių gėrimų. Todėl atvirai paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamieji nebuvo niekieno sulaikyti, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Nors kaltinamieji teigė, kad televizorių jie išnešė iš A. V. buto, tačiau ne prieš A. V. valią, o su jo sutikimu, nes jis pats norėjo išgerti, o pirkti alkoholinių gėrimų nebuvo už ką, todėl pats su jais važiavo ir užstatė lombarde televizorių. Tačiau tokie jų parodymai vertintini kritiškai, kai jų gynybinė versija, nes jie prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo. Nukentėjęs nurodė, kad televizorius buvo išvežtas prieš jo valią, be to, buvo paimta jo asmens tapatybės kortelė ir jis pats, nesugebėjęs kaltinamiesiems pasipriešinti, buvo prieš jo valią taip pat nuvežtas, kad galėtų su savo asmens dokumentu priduoti televizorių lombarde. Pinigus už televizorių pasiėmė kaltinamieji, to neneigia ir pats R. B., o jį paliko bejėgiškos būklės- be pinigų, telefono, be ramentų su sugipsuota koja, todėl jis pasiskolinęs iš žmonių telefoną skambino N. S., kuri ir parvežė į namus. Nors kaltinamieji tvirtina, kad nukentėjęs jiems savo noru davė televizorių, pats norėjo jį parduoti, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad televizorius buvo paimtas prieš nukentėjusiojo valią, jam matant, pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiškumu, nes buvo ką tik grįžęs iš ligoninės, silpnas, sugipsuota koja, dėl ko buvo apribotas jo judėjimas, šias savybes suvokdami ir jomis pasinaudodami, o nukentėjęs, bijodamas kaltinamiesiems prieštarauti, su tuo sutiko, nors pagal susiformavusią teisminę praktiką, toks sutikimas nėra laikomas savanorišku. Kaltinamieji savo nusikalstamam sumanymui realizuoti nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto- paėmė iš nukentėjusiojo, kuris dėl bejėgiškumo nedrįso prieštarauti, televizorių ir išvežė parduoti į lombardą. Kadangi kaltinamieji veikė atvirai, esant turto savininkui, suvokiančiam neteisėto turto pagrobimo faktą, todėl jų veika tinkamai kvalifikuota kaip atviroji vagystė. Teismas pripažįsta, jog R. B. ir D. L. nukentėjusio televizorių pagrobė veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. R. B. ir D. L. veiksmai dėl A. V. televizoriaus ,,Yamakura“ vagystės teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, nes kaltinamieji A. V. televizorių pagrobė viešai, nukentėjusiojo akivaizdoje, tai darydami žinojo, kad nukentėjusysis supranta jų veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę ignoravo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis R. B. dėl A. V. asmens tapatybės kortelės pagrobimo ir laikymo kaltu prisipažino visiškai, nurodydamas, kad asmens tapatybės kortelę iš A. V. paėmė jis, ją turėjo su savimi, panaudoti dar niekur nespėjo. Tai patvirtino ir nukentėjęs A. V., kad iš jo asmens tapatybės kortelę paėmė R. B. ir neatidavė. Tas pačias aplinkybes patvirtino liudytojas D. P., kuris nurodė, jog sulaikant M. Č. ir R. B. A. V. bute, esančiame Architektų g. 18B-34, Šiauliuose, asmens tapatybės kortelė iškrito būtent iš R. B.. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo R. B., nukentėjusiojo A. V., liudytojo D. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmo – įvykio vietos apžiūros (1 t., b.l. 10-24) protokole ir specialisto išvadoje (1 t., b.l. 32-32) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog R. B. veikė neteisėtu būdu, t.y. prieš turto savininko valią, atvirai, matant turto savininkui A. V., tačiau nieko nesakant, nes jis, kaip nurodė, bijojo pas jį apsilankiusių vaikinų, iš jo buto, esančio Architektų g. 18B-34, Šiauliuose, pagrobė jam priklausančią asmens tapatybės kortelę ir neturėdamas teisėto pagrindo, ją laikė, t.y. turėjo savo žinioje ir su savimi. R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, kadangi jis suprato, jog pagrobė asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę) ir to norėjo (veikė tiesiogine tyčia).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad dėl L. G. buto raktų atvirosios vagystės nei kaltinamasis M. Č., nei R. B. kaltais neprisipažino, nurodė, jog jie raktus pasiėmė iš spynos matant L. G., kai ėjo pirkti alkoholinių gėrimų, jis tam neprieštaravo, pats davė. Tačiau tokie jų parodymai prieštarauja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiojo L. G. duotiems parodymams, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi ir kuriais teismui netikėti nėra pagrindo, pagrindo nukentėjusiajam L. G. apkalbėti kaltinamuosius taip pat nenustatyta. Nukentėjęs L. G. parodė, kad kaltinamieji patys jam matant pasiėmė iš spynos jo buto raktus, jis tam neprieštaravo, nes bijojo kaltinamųjų, jiems tik išėjus, iš karto užsirakino iš vidaus, palikdamas raktą spynoje ir su A. R. nuėjo miegoti. Tokias pat aplinkybes patvirtino liudytojas A. R.. Todėl kaltinamųjų parodymai vertinti kritiškai, kaip gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č. ir R. B., nukentėjusiojo L. G., liudytojo A. R. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (2 t., b.l. 6-17), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b.l. 48-56) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. veikė bendrai neteisėtu būdu, t.y. prieš turto savininko valią, atvirai, matant turto savininkui L. G., tačiau nieko nesakant, nes jis, kaip nurodė, bijojo pas jį apsilankiusių vaikinų, iš jo buto, esančio Architektų g. 18C-58, Šiauliuose, pagrobė raktus nuo buto 20 Lt vertės, t.y. svetimą turtą, ir neatlygintinai pasisavino svetimą turtą, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- išsinešdami pagrobtus raktus, kuriuos vėliau kaltinamieji naudojo įeiti į nukentėjusiojo butą kada tik panorėję. Todėl atvirai paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamieji nebuvo niekieno sulaikyti, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Nors kaltinamieji tvirtina, kad nukentėjęs jiems savo noru davė buto raktus, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nenorėjo duoti raktų nuo savo buto, tačiau kaltinamieji jam matant juos paėmė ir neatidavė, pasinaudodami nukentėjusiojo baime, bejėgiškumu, šias savybes suvokdami ir jomis pasinaudodami, o nukentėjęs, bijodamas kaltinamiesiems prieštarauti, su tuo sutiko, nors pagal susiformavusią teisminę praktiką, toks sutikimas nėra laikomas savanorišku. Kaltinamieji savo nusikalstamam sumanymui realizuoti nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto- paėmė iš nukentėjusiojo, kuris dėl baimės ir bejėgiškumo nedrįso prieštarauti, raktus, ketindami dar sugrįžti, ir išėjo. Kadangi kaltinamieji veikė atvirai, esant turto savininkui, suvokiančiam neteisėto turto pagrobimo faktą, todėl jų veika tinkamai kvalifikuota kaip atviroji vagystė. Teismas pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. nukentėjusio raktus pagrobė veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. M. Č. ir R. B. veiksmai dėl L. G. buto raktų teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, nes kaltinamieji buto raktus pagrobė viešai, nukentėjusio akivaizdoje, tą aplinkybę ir patys pripažino, tai darydami žinojo, kad nukentėjusysis supranta jų veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę ignoravo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamieji M. Č. ir R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodami parodymus, neigė, kad neteisėtai pažeidė L. G. būsto neliečiamumą, t.y., kad neteisėtai, prieš savininko valią pateko į butą, esantį Architektų g.18C-58, Šiauliuose. Jie nurodė, kad žinojo, jog butas, esantis Architektų g.18C-58, Šiauliuose, yra L. G., tačiau į jį pateko jo sutikimu, nes jis jiems buvo davęs raktus nuo savo buto laukujų durų, L. G. matė, kaip jie tuos raktus paėmė, bet nieko nesakė, neprieštaravo dėl raktų paėmimo. Tai prieštarauja nukentėjusiojo L. G., liudytojo A. R. parodymams, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienodi, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo, duomenų, kad jie norėtų apkalbėti kaltinamuosius, teismas nenustatė. Nukentėjęs L. G. parodė, kad jo buto raktus kaltinamieji paėmė prieš jo valią, jam neleidus paimti raktų ir pas jį lankytis, paėmė jam matant, tačiau nieko nesakant, nes, kaip pats nurodė, jis minėtų jaunuolių bijojo. Kad minėtų jaunuolių bijojo ir jautė prieš juos bejėgiškumą, įrodo ir ta aplinkybė, kad tik jiems išėjus, jis greitai iš vidaus užsirakino buto duris ir paliko įkištą raktą durų spynoje. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. R., nurodęs, kad tik išėjus kaltinamiesiems, L. G. greitai užsirakino iš vidaus, nors jis nukentėjusį įspėjo, kad tai kaltinamiesiems nepatiks. Kad kaltinamieji į L. G. butą pateko prieš jo valią, pažeisdami būsto neliečiamumą, įrodo ir ta aplinkybė, kad grįžę naktį į L. G. butą, kaltinamieji jo duris rado užrakintas, todėl turėjo suprasti, jog yra nepageidaujami, tačiau iš kitos pusės su pagrobtu buto raktu išstūmė iš vidaus į spyną L. G. įkištą raktą ir priverstinai atrakinę duris, pateko į L. G. butą. Beje, šios aplinkybės neginčija ir pats kaltinamasis M. Č., teismo posėdžio metu nurodydamas, kad būtent jis, o ne R. B. išstūmė buto durų spynoje iš vidaus esantį raktą kitu raktu. Pažymėtina, kad abu kaltinamieji, kaip ir A. V. atveju, nuolat su savimi turėjo L. G. buto raktus, į jo butą ateidavo kada panorėję, valdė jiems nuosavybės teise nepriklausantį būstą, L. G. po jo sumušimo bijojo net grįžti į savo būstą, nes ten bet kurią akimirką galėjo ateiti kaltinamieji arba galėjo juos ten rasti, jis savo būste dėl kaltinamųjų negalėjo jaustis saugus. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č. ir R. B., nukentėjusiojo L. G., liudytojo A. R. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (2 t., b.l. 6-17), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b.l. 48-56) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č., ir R. B. veikė neteisėtu būdu, t.y. kaltinamieji aktyviais bendrais veiksmais, pasinaudojant raktais, atvirai pagrobtais iš turto savininko L. G., prieš buto savininko valią, be jo leidimo atvirai panaudodami pagrobtus raktus įsibrovė į butą, esantį Architektų g.18C-58, Šiauliuose, neturėdami tam teisėto pagrindo ir ketindami toliau vartoti alkoholį bei terorizuoti buto savininką. Teismas pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Tokie neteisėti kaltinamųjų veiksmai rodo, kad jie veikė tyčia, t.y. kaltinamieji suvokė, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko valią patenką į tą būstą ir norėjo tai daryti. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji M. Č. ir R. B. dėl nukentėjusiojo L. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltais prisipažino tik iš dalies. M. Č. parodė, kad jis nukentėjusįjį mušė, sudavė jam gal 10 smūgių, nes buvo susinervinęs, kodėl jiems grįžus L. G. jų į vidų neįsileido, virve kojos nepjovė, peilį buvo atsinešęs iš virtuvės pagąsdinimui, bet su juo kojos nepjovė, nebent netyčia taip išėjo, o R. B. nukentėjusįjį tik gynė. Kaltinamasis R. B. parodė, kad nukentėjusįjį L. G. jis mušė ir spardė kartu su M. Č., nes buvo taip pat susinervinęs, kam jis duris užrakino ir jų neįsileido, tačiau kai M. Č. atsinešė peilį, jis ne laikė L. G., kaip nurodyta kaltinime, bet jį gynė nuo M. Č., jis buvo nusisukęs, kai L. G. buvo įpjauta koja, todėl nieko negali paaiškinti, kaip tai atsitiko. Su virve L. G. kojos niekas nepjovė, kai kraujas pasirodė, tada M. Č. nubėgo ir iš savo buto atsinešė spirito, rankšluostį ir koją aprišo, skuduro nepadegė, kas padegė spiritu užpiltą rankšluostį, esantį apvyniotą ant L. G. kojos, pasakyti taip pat negalėjo. Kaltinamųjų parodymai prieštarauja nukentėjusiojo L. G., liudytojų J.E. P., A. R. parodymams. Nukentėjęs L. G. parodė, kad jį mušė ir spardė abu kaltinamieji, kiek kuris smūgių sudavė, pasakyti negalėjo, galėjo būti suduota apie 15 smūgių į įvairias kūno vietas, po to M. Č. atsinešė armatūrą ir daužė jam per kojas, po to pasiėmė virvę ir ja pjovė koją, vėliau atsinešė ir pjovė su peiliu, kai pasirodė kraujas, nustojo pjauti ir atsinešęs iš savo namų rankšluostį ir spirito apvyniojo, kas rankšluostį padegė, negali pasakyti, nes nežiūrėjo. Jam labai skaudėjo, bet pasipriešinti negalėjo, nes R. B. visą tą laiką jį laikė, o negynė, kaip nurodė teismo posėdžio metu. Pats L. G. policijos išsikviesti taip pat negalėjo, nes kaltinamieji buvo atėmę jo mobilaus ryšio telefoną. Tas pačias aplinkybes patvirtino liudytojas A. R., nurodydamas, kad R. B. laikė L. G., o M. Č. pjovė jam koją su virve, o po to su peiliu. Kad nukentėjusiojo L. G. koja buvo sužalota, ji buvo visa ištinusi, nukentėjęs raišavo ir negalėjo paeiti, kad jam iškvietė greitąją pagalbą ir nuvežė į ligoninę, nurodė liudytojas J.E. P.. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai vienodi, nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinkantys vieni kitus ir byloje esančius rašytinius įrodymus- specialisto išvadas (2 t., b.l. 33-34,38-39), nukentėjusiojo L. G. parodymų patikrinimo vietoję protokolą (2 t., b.l. 48-56), asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolą (2 t., b.l. 66-71), todėl jais teismui netikėti nėra pagrindo, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamuosius, taip pat nenustatyta. Kaltinamieji abu pripažino tą aplinkybę, kad jie abu daužė ir spardė L. G., tačiau abu neigė, kad būtų peiliu ar virve pjovę L. G. koją. Pažymėtina, kad kaltinamųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu darytose apklausose, tiek duoti teisme yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, jie juos nuolat keitė, todėl M. Č. teiginys, kad jis nei su virve, nei su peiliu L. G. kojos nepjovė, o R. B. teiginys, kad jis ne laikė, o gynė nukentėjusį, vertintini, kaip jų gynybinė versija ir atmestini. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č. ir R. B., nukentėjusiojo L. G., liudytojų J.E. P. ir A. R. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (2 t., b.l. 6-17), nukentėjusiojo L. G. parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b.l. 48-56), asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų (2 t., b.l. 66-71) – protokoluose ir specialisto išvadose (2 t., b.l. 33-34,38-39) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. veikė neteisėtu būdu- bendrais tyčiniais aktyviais veiksmais, daugkartiniu fiziniu ir mechaniniu poveikiu į nukentėjusio kūną, t.y. bendrai suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau šešiolikos kartų į įvairias kūno vietas, R. B. laikant nukentėjusįjį, o M. Č. plona virvele pjaunant koją nukentėjusiajam L. G., M. Č. pjaunant peiliu L. G. koją, tuo padarė nubrozdinimą apatinės lūpos kairėje, kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, žastuose, dešiniame dilbyje, krūtinės srityje, juosmens dešinėje, nugaros kairėje, dešinio sėdmens srityje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje, paviršines žaizdas dešinėje šlaunyje, dešinio kelio, dešinės blauzdos srityse, muštinę žaizdą blauzdoje, t.y nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Ir tokius veiksmus jie atliko veikdami bendrai- abu mušdami, vienam laikant, kitam pjaunant koją, t.y. veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. M. Č. ir R. B. veiksmai dėl L. G. sumušimo ir sužalojimo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes M. Č. ir R. B., mušė ir spardė nukentėjusįjį, po to vienas laikė, o kitas pjovė jam koją, tai darydami suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji M. Č. ir R. B. dėl grasinimo nukentėjusiajam L. G. sunkiai sutrikdyti sveikatą kaltais neprisipažino. Kaltinamasis M. Č. parodė, kad jis tik mušė L. G., sudavė gal 10 smūgių jam į įvairias kūno vietas, pripažino, kad peilį buvo atsinešęs ir jį turėjo, tačiau juo negrasino nupjauti L. G. kojos ir jam įpjovė tik netyčia. Kaltinamasis R. B. parodė, kad jis mušė L. G., taip pat pripažino tą aplinkybę, kad M. Č. buvo atsinešęs iš virtuvės peilį ir jį turėjo, tačiau kokiu tikslu jis jį turėjo, pasakyti negalėjo, kojos nupjauti niekas L. G. negrasino, o jis pats nukentėjusįjį tuo momentu, kai M. Č. atsinešė peilį, puolė ginti. Toks jo teiginys vertintinas kritiškai, teismui neaišku, nuo ko jis puolė ginti nukentėjusįjį, jeigu jam niekas negrasino. Tokie kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip jų gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juos paneigia nukentėjusiojo L. G., liudytojų J.E. P. ir A. R. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjęs L. G. parodė, kad jį mušė ir spardė kojomis abu kaltinamieji, buvo suduota apie 15 smūgių į įvairias kūno vietas, jam koją pjovė su virve, o po to su peiliu M. Č., grasino visai nupjauti, o R. B. tuo metu jį laikė, jis pasipriešinti negalėjo, nes buvo laikomas, išsikviesti policijos taip pat negalėjo, nes kaltinamieji iš jo buvo pagrobę mobilaus ryšio telefoną, tylėjo ir kentė baisų skausmą, o po to dar ilgai gydėsi kaltinamųjų padarytus kūno sužalojimus. Kaltinamieji, mušdami ir pjaudami koją, grasino ją visai nupjauti. Nurodė, kad šitaip jį daužant ir pjaunant koją su virve, o po to su peiliu, pjaunant iki tol, kol pasirodė kraujas, jų išsakyti grasinimai, kad jie nupjaus koją, jam pasirodė labai konkretūs ir realūs, jis tikrai bijojo, kad kaltinamieji koją gali nupjauti, nes buvo dar ir neblaivūs. Kad koja tikrai buvo sužalota ir reikėjo medikų pagalbos, patvirtino liudytojas J.E. P.. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. R., nurodydamas, kad grasinimas galėjo būti realus, nes vaikinai grįžo vidurnaktį iš parduotuvės perdėtai smagūs ir linksmi, jam pasirodė, kad jie galėjo būti parūkę žolės, nes neadekvačiai elgėsi. Kad L. G. buvo padaryti sužalota koja patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti rašytiniai įrodymai (2 t., 33-34,38-39,48-56,66-71). Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka vieni kitus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl teismas jais vadovaujasi ir atmeta kaltinamųjų duotus parodymus, kaip nenuoseklius ir prieštaraujančius visiems kitiems byloje esantiems įrodymams, vertindamas juos kaip kaltinamųjų gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors teismo posėdžio metu kaltinamieji M. Č. ir R. B. neigė grasinę L. G. nupjauti koją, t.y. sunkiai sutrikdyti sveikatą, tačiau būtina atsižvelgti į nukentėjusiojo L. G., liudytojų J.E. P. ir A. R. parodymus, taipogi į tai, kad prieš L. G. buvo naudojamas fizinis smurtas, kad buvo pasitelktos fizinį skausmą suteikiančios priemonės: aštrūs, skausmą sukeliantys, pjaunantys daiktai, kad kūno sužalojimai buvo daugybiniai, matomi, tai patvirtina specialisto išvada Nr. G 939/11(40) (2 t., b.l. 38-39), kad nukentėjusysis L. G. yra ne jauno amžiaus, kad smurtauta naktį, jį pakėlus iš miego, vienam laikant, kitam iš kaltinamųjų pjaunant, kaltinamiesiems esant neblaiviems, neturint mobilaus ryšio telefono ir negalint išsikviesti pagalbos, tuo tarpu abiems kaltinamiesiems yra po 19 m., jie abu bendrai naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo L. G. atžvilgiu, kad kaltinamieji turėjo nukentėjusiojo L. G. buto raktus ir bet kada galėjo juos panaudodami įeiti į L. G. butą, dėl ko L. G. neturėjo galimybių pabėgti ar kitaip išvengti fizinio smurto. Todėl laikytina, kad tiesiogiai nukentėjusiajam L. G. išsakyti grasinimai buvo konkretūs, t.y. grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą- nupjauti jam koją, ir realūs, t.y., buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jie bus realizuoti, nes koja buvo pradėta pjauti, pasirodė kraujas, o kaltinamieji buvo neblaivūs, o gal dar ir apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, kaip kad pasirodė liudytojui A. R., jie buvo du, jėgos atžvilgiu stipresni už nukentėjusįjį, mobilaus ryšio telefoną iš jo buvo atėmę, todėl pagalbos išsikviesti jis negalėjo, liudytojas A. R. pats jų bijojo, todėl nesikišo, dėl ko apsiginti nuo kaltinamųjų nukentėjusiajam galimybių buvo mažai. Grasinimai buvo realūs ir konkretūs, būtent taip juos ir suprato nukentėjusysis L. G.. Pažymėtina, kad L. G. kaltinamųjų bijojo, žinojo, kad jie turi jo buto raktus ir gali bet kada ateiti, todėl iš karto po sužalojimo išėjo iš savo buto, naktį praleido lauke- miegojo ant suoliuko, o kitą naktį nakvojo pas liudytoją J.E. P.. Nors kaltinamieji neigia, kad grasino nukentėjusiajam, tačiau jų kaltę įrodo tiek nukentėjusiojo nuoseklūs ir neprieštaringi parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojų J.E. P. ir A. R. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č. ir R. B., nukentėjusiojo L. G., liudytojų J.E. P. ir A. R. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (2 t., b.l. 6-17), nukentėjusiojo L. G. parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b.l. 48-56), asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų (2 t., b.l. 66-71) – protokoluose ir specialisto išvadose (2 t., b.l. 33-34,38-39) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. veikė neteisėtu būdu- bendrais tyčiniais aktyviais veiksmais žodžiu nukentėjusiajam L. G. pranešė, kad jam nupjaus koją ir pradėjo ją pjauti, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. G., tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiajam L. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip jų gynybinė versija, ir atmestini. Dėl to teismas pripažįsta, jog M. Č. ir R. B., panaudodami fizinį smurtą- suduodami bendrai nukentėjusiajam L. G. ne mažiau 16 kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, vienam laikant nukentėjusįjį, kitam virve, po to- peiliu pjaunant koją, grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. M. Č. ir R. B. veiksmai dėl grasinimo L. G. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, nes M. Č. ir R. B. grasino nukentėjusiajam sunkai sutrikdyti sveikatą, tai darydami suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamųjų veikos, numatytos LR BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Kaltinamasis M. Č. dėl L. G. mobilaus ryšio telefono, modelis nežinomas, pagrobimo kaltu prisipažino, nurodė, kad jis telefoną paėmė iš L. G., o vėliau išmetė. Kaltinamasis R. B. neigė paėmęs L. G. mobilaus ryšio telefono. Tai paneigia nukentėjusiojo L. G. parodymai bei rašytiniai byloje esantys įrodymai, kurie vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka, todėl jais netikėti teismui nėra pagrindo. Nukentėjusysis L. G. parodė, kad kaltinamieji turėjo jo buto raktus, kuriuos buvo paėmę prieš jo valią, ateiti pas jį galėjo kada panorėję, todėl po vieno jų apsilankymo jis pasigedo seno, aplūžusio savo mobilaus ryšio telefono, kurio modelio neprisimena. Jis nematė, kada jie paėmė telefoną, tačiau jo pasigedo. Iš daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų (2 t., b.l. 28,33-34) matyti, kad minėtas telefonas buvo rastas būtent pas kaltinamąjį R. B.. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų M. Č. ir R. B., nukentėjusiojo L. G. duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros (2 t., b.l. 6-17), daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros (2 t., b.l. 28,29-30) – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. bendrais tyčiniais veiksmais įsibrovė į gyvenamąją patalpą- butą, t.y. slapta neteisėtu būdu su savimi turėtais iš L. G. jam matant ir prieš jo valią paimtais jo buto raktais atrakino buto, esančio Architektų g. 18VC-58, Šiauliuose, priklausančio L. G., duris ir taip įveikę kliūtis, sulaikančias nuo fizinio patekimo į patalpą, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininko valią, nes kaltinamiesiems į nurodytą vietą apskritai draudžiama įeiti, pateko į minėtą gyvenamąją patalpą. Iš bute buvusių daiktų be nukentėjusiojo L. G. žinios bei prieš jo valią paėmė nukentėjusiajam L. G. priklausantį kaltinime nurodytą mobilaus ryšio telefoną 20 Lt vertės ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos ir telefoną išsinešė. Todėl įsibraunant į gyvenamąją patalpą paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamieji nebuvo niekieno sulaikyti, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad M. Č. ir R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Nors R. B. teisme tvirtino, kad mobilaus ryšio telefono jis neėmė iš L. G., tačiau minėtas telefonas buvo rastas būtent pas jį, jie abu su M. Č. turėjo L. G. buto raktus, galėjo į jo butą bet kada užeiti ir daryti, ką panorėję, nes žinojo, kad nukentėjęs jų bijo ir nieko nesakys. Dėl to teismas pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną pagrobė veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Kaltinamieji M. Č. ir R. B. į butą, kuriame buvo L. G. priklausantis turtas, pateko įveikę kliūtis (buto duris atsirakino su pagrobtais raktais), t.y. įsibrovė, ir atlikdami minėtus veiksmus kaltinamieji suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jiems nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus bendrus veiksmus, nustatytą jų veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą.

Kaltinamasis M. Č. dėl L. G. turto sugadinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad jis vienas sugadino L. G. priklausančius daiktus, kai kuriuos sulaužė, išmėtė, išbarstė po patalpą, kai kuriuos išmetė pro balkoną, aprašinėjo buto sienas. Kaltinamasis R. B. tai neigė, nurodė, kad jis nebuvo ir nežino, kas ten pas nukentėjusįjį vaikšto. Tačiau tokius kaltinamųjų parodymus paneigia nukentėjusiojo L. G., liudytojų J.E. P., A. R., M. V. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie papildo vieni kitus ir sudaro vieningą visumą. Nukentėjęs L. G. parodė, kad jau po jo sumušimo kai kuriuos daiktus prie jo akių sulaužė ir išmetė pro balkoną R. B.. Jis kaltinamųjų bijojo, jie buvo jį sumušę, pas juos buvo jo buto raktai, kuriuos jie prieš jo valią paėmė, todėl jie bet kada galėjo pas jį ateiti ir vėl tęsti savo neteisėtus veiksmus, dėl ko jis išėjo iš savo buto, vieną naktį nakvojo lauke ant suoliuko, kitą- pas liudytoją J.E. P., tačiau kai su J.E. P. grįžo į savo butą, jį rado suniokotą: daiktai buvo sulaužyti, kai kurie išmesti pro balkoną, smulkūs daiktai išmėtyti, išbarstyti ir t.t. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojai J.E. P., A. R. ir M. V., tai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (2 t., b.l. 6-17). Nors kaltinamasis M. Č. teigia, kad vienas pats suniokojo butą, išmetė pro balkoną televizorių, spintą ir t.t., tačiau net teismo posėdžio metu jam duodant tokius parodymus, pats iš savo parodymų pradėjo juoktis, nes kai kurių daiktų išmesti per balkoną vienas, be niekieno pagalbos neturėtų galimybių, todėl tokie jo ir R. B. parodymai vertintini kritiškai, kaip jų gynybinė versija, siekiant vienam iš kaltinamųjų apsiimti visą kaltę, o kitam išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jie atmestini. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų M. Č. ir R. B., nukentėjusiojo L. G., liudytojų J.E. P., A. R. ir M. V. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmo – įvykio vietos apžiūros (1 t., b.l. 10-24) protokole užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. veikė bendrai neteisėtu būdu, t.y. kaltinamieji pagrobtais iš nukentėjusiojo L. G. jo buto durų raktais įsibrovė į jo butą, esantį Architektų g, 18C-58, Šiauliuose, aktyviais bendrais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktus- panaudojant aštrius daiktus, sulaužant, išdraskant, supjaustant bei daiktus išmėtant po butą ir išmetant per balkoną sugadino svetimą- nukentėjusiajam L. G. nuosavybės teise priklausantį turtą- sugadino L. G. priklausantį televizorių LG 200 Lt vertės, elektroninį laikrodį 20 Lt vertės, žurnalinį stalelį 70 Lt vertės, vonios duris 100 Lt vertės, lango stiklą 50 Lt vertės, miegamojo sienas 300 Lt vertės, lubas 100 Lt vertės, salono durų stiklus 20 Lt vertės, viso sugadino turto už 860 Lt, Sugadinto turto dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų neįmanoma naudoti pagal paskirtį, todėl turi būti atlyginta dėl turto sugadinimo nukentėjusiajam padaryta 860 Lt žala. Teismas pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. nukentėjusiojo L. G. turtą sugadino veikdami kartu, kartu turėdami pagrobtus jo buto raktus, pagrobtais raktais patekdami į butą ir kartu jį niokodami, pritardami vienas kito veiksmams, suvokdami savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Tokie neteisėti kaltinamųjų veiksmai rodo, kad jie veikė tyčia, nes turto sugadinimas jų suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus bendrus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog M. Č. ir R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamųjų veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

M. Č., R. B. ir D. L. pareikštame kaltinime dėl nukentėjusiajam A. V. padarytų nusikalstamų veikų nurodytas neteisingas nukentėjusiajam A. V. priklausančio buto adresas- butas, esantis Architektų g. 18A-34, Šiauliuose, kai kaltinamieji, nukentėjęs ir liudytojai patikslino, kad jo buto adresas yra butas, esantis Architektų g. 18B-34, Šiauliuose, todėl prokurorė patikslino kaltinimą. Dėl to šioje dalyje teismas tikslina kaltinime nurodytą veikų, padarytų nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, padarymo vietą, pripažindamas, jog nukentėjusiojo buto adresas yra Architektų g. 18B-34, Šiauliuose.

Skirdamas M. Č., R. B. ir D. L. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 12 nusikalstamų veikų – 4 apysunkius ir 8 nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos, visi nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam M. Č. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant BK 178 str. 2 d., 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., 165 str. 1 d. numatytų nusikaltimų objektyviuosius požymius. M. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. M. Č. pasiskirstė su kitais kaltinamaisiais, kurias nusikalstamas veikas kuris pripažins, jis savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamų veikų apimtį ir atsakomybę, neigė, kad vykdė bendrus su kitais kaltinamaisiais tyčinius neteisėtus veiksmus, nors teisiamajame posėdyje dalį veikų prisipažino padaręs, tačiau tai nebuvo visiškas prisipažinimas, o tik dalinis, nes net ir pripažindamas padaręs nusikalstamą veiką, jis neigė atlikęs atskirus kaltinime nurodytus veiksmus, prisipažino ne savanoriškai, o verčiamas byloje surinktų įrodymų, dėl savo poelgių nesigailėjo, tai buvo daugiau formali frazė, pasakyta teisiamojo posėdžio metu, tai rodė jo elgesys teismo posėdžių salėje: teisiamojo posėdžio metu jis nuolat buvo įspėjamas dėl trukdymo vesti teisiamąjį posėdį, nuolat replikavo, tyčiojosi iš nukentėjusių ir jų duodamų parodymų. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teistas tris kartus (3 t., b.l. 32-35), tyčinius nusikaltimus padarė bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, nusikalto neatsitiktinai, baustas administracine tvarka (3 t., b.l. 28-31), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (3 t., b.l. 56), neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, Šiaulių jaunimo mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai (3 t., b.l. 50), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (3 t., b.l. 53), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje ir VšĮ Centro poliklinikos psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (3 t., b.l. 54,55), Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas neigiamai (3 t., b.l. 80). Pažymėtina, kad nusikaltimai buvo padaryti kaimynų atžvilgiu, itin ciniškai ir įžūliai tyčiojantis iš bejėgių žmonių, juos kankinant, pasinaudojant jų bejėgiškumu, baime ir galėjimu visiškai juos valdyti, neteisėtai įsibrovus į jų asmeninę erdvę, kur jie negalėjo jaustis saugūs, padarytos analogiškos nusikalstamos veikos abiejų nukentėjusių atžvilgiu, bendrininkaujant ir tokius kaltinamojo nusikalstamus veiksmus nutraukė tik nukentėjusiųjų kreipimasis į policijos pareigūnus. Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis: už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 165 str. 1 d. – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už nusikaltimus, numatytus BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. – laisvės atėmimas, savo dydžiu didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, arčiau sankcijos maksimumo. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., tarpusavyje subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, o galutinė paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintina su 2011-12-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant griežčiausią iš paskirtų bausmių- laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011-02-26 iki 2011-03-09, nuo 2011-08-10 iki 2012-05-18 (2 t. b.l. 86, 102-103,105-108,113,114,127-128,140-142, 3 t., b.l. 169-172, 4 t. b.l. 124-127) ir pagal 2011-12-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį iki 2012-05-18 atlikta bausmė.

Kaltinamajam M. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 14 nusikalstamų veikų – 6 apysunkius ir 8 nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos, visi nusikaltimai, išskyrus apysunkį nusikaltimą pagal BK 302 str. 1 d., kurį padarė vienas, padaryti veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam R. B. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant BK 178 str. 2 d., 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., 165 str. 1 d. numatytų nusikaltimų objektyviuosius požymius. R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. R. B. pasiskirstė su kitais kaltinamaisiais, kurias nusikalstamas veikas kuris pripažins, jis savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamų veikų apimtį ir atsakomybę, neigė, kad vykdė bendrus su kitais kaltinamaisiais tyčinius neteisėtus veiksmus, nors teisiamajame posėdyje dalį veikų prisipažino padaręs, tačiau tai nebuvo visiškas prisipažinimas, o tik dalinis, nes neigė įvykdęs atskirus kaltinime nurodytus veiksmus, prisipažino ne savanoriškai, o verčiamas byloje surinktų įrodymų, dėl savo poelgių nesigailėjo, tai rodė jo elgesys teismo posėdžių salėje: teisiamojo posėdžio metu jis nuolat buvo įspėjamas dėl trukdymo vesti teisiamąjį posėdį, nuolat replikavo, tyčiojosi iš nukentėjusių ir jų duodamų parodymų. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teistas du kartus (3 t., b.l. 59-60), tyčinius nusikaltimus padarė bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, nusikalto neatsitiktinai, baustas administracine tvarka (3 t., b.l. 57-58,68-69), nedirbantis (3 t., b.l. 75), darbo biržoje neregistruotas (3 t., b.l. 74), neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, nesimokantis, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (3 t., b.l. 71), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje įrašytas (3 t., b.l. 73), VšĮ Centro poliklinikos psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (3 t., b.l. 72), Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai (3 t., b.l. 70,79). Pažymėtina, kad nusikaltimai buvo padaryti gerai pažįstamų asmenų atžvilgiu, itin ciniškai ir įžūliai tyčiojantis iš bejėgių žmonių, pasinaudojant jų bejėgiškumu, baime ir galėjimu visiškai juos valdyti, neteisėtai įsibrovus į jų asmeninę erdvę, kur jie negalėjo jaustis saugūs, padarytos analogiškos nusikalstamos veikos abiems nukentėjusiems, bendrininkaujant. Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis: už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 165 str. 1 d., 302 str. 1 d. – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už nusikaltimus, numatytus BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. – laisvės atėmimas, savo dydžiu didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, arčiau sankcijos maksimumo. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., tarpusavyje subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, o galutinė paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintina su 2011-10-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant griežčiausią iš paskirtų bausmių- laisvės atėmimą ir baudą, kuri nekeičiama ir skiriama su kita bausme (BK 65 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011-02-26 13.20 iki 2011-02-28 13.00, nuo 2011-09-01 iki 2012-05-18 (2 t. b.l. 149-150,165-167,178-179,198-200, 4 t., b.l. 29-32,112-115) ir pagal 2011-10-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį iki 2012-05-18 atlikta bausmė.

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

D. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 5 nusikalstamas veikas – 2 apysunkius ir 3 nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos, visi nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, tačiau jo vaidmuo buvo daugiau pasyvus. D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. D. L. pasiskirstė su kitais kaltinamaisiais, kurias nusikalstamas veikas kuris pripažins, jis savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos apimtį ir atsakomybę, neigė, kad vykdė bendrus su kitais kaltinamaisiais tyčinius neteisėtus veiksmus, prisipažino ne savanoriškai, o verčiamas byloje surinktų įrodymų, dėl savo poelgių nesigailėjo. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teistas vieną kartą (3 t., b.l. 82), tyčinius nusikaltimus padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka (3 t., b.l. 94), nedirbantis (3 t., b.l. 93), darbo biržoje registruotas (3 t., b.l. 93), neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, nesimokantis, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (3 t., b.l. 92), VšĮ Centro poliklinikos psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje įrašytas (3 t., b.l. 91), Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai (3 t., b.l. 95). Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskiriant laisvės apribojimo bausmę: už nesunkius nusikaltimus- mažesnio dydžio nei BK 48 str. 2 d. numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis, už apysunkius nusikaltimus- didesnio dydžio nei BK 48 str. 2 d. numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., tarpusavyje subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, o galutinė paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2011-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme- bauda, 2012-03-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į viešuosius darbus, galutinę subendrintą bausmę paskiriant- laisvės apribojimą ir BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 5 punkte numatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytina pagal 2011-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą iki 2012-05-18 atlikta bausmė.

Kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje nukentėjęs ir civilinis ieškovas A. V. pareiškė 3138,82 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos (1 t., b.l. 175,176), nukentėjęs ir civilinis ieškovas L. G. pareiškė 4180 Lt civilinį ieškinį: 1180 Lt dėl padarytos turtinės žalos ir 3000 Lt dėl padarytos neturtinės žalos (2 t., b.l. 57,58), civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 224,13 Lt civilinį ieškinį dėl A. V. ir L. G. gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų M. Č. ir R. B. (1 t., b.l. 163-166,170). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese- kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamieji atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimų požymių, dėl kurių nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams atsirado žala- jie neteko jiems nuosavybės teise priklausančio turto, o kitas turtas buvo sugadintas, jiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kaltinamųjų neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiems, civiliniams ieškovams ir buvo svetimo turto įgijimo, sugadinimo ar sveikatos sutrikdymo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamieji M. Č., R. B. ir D. L. nukentėjusiems, civiliniams ieškovams privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nukentėjusių, civilinių ieškovų pareikštų civilinių ieškinių kaltinamieji neginčija, šie civiliniai ieškiniai įrodyti byloje pateiktais dokumentais, padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais. Patys kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu jiems pareikštų civilinių ieškinių, jų dydžio neginčijo, su jais sutiko, todėl nukentėjusių A. V. ir L. G. civiliniai ieškiniai dėl žalos priteisimo tenkintini visiškai ir priteistini solidariai iš kaltinamųjų. Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 224,13 Lt civilinį ieškinį: dėl A. V. padarytos paviršinės traumos, apimančios keletą kūno sričių, prašė iš kaltinamųjų priteisti 185,40 Lt gydymo išlaidų ir dėl L. G. padarytos šlaunies žaizdos prašė iš kaltinamųjų priteisti 38,73 Lt gydymo išlaidų, kadangi minėtos gydymo išlaidos susijusios su kaltinamųjų atliktais neteisėtais veiksmais, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina: 185,40 Lt solidariai iš kaltinamųjų M. Č., R. B. ir D. L., nes žalos padarymas susijęs su jų neteisėtais veiksmais, ir 38,73 Lt solidariai iš kaltinamųjų M. Č. ir R. B., nes žalos padarymas susijęs būtent su šių kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais.

Be to, dėl kaltinamųjų M. Č. ir R. B. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis L. G. patyrė fizinį skausmą, nes jam buvo pjaunama virve ir peiliu koja, jis buvo mušamas, baimę, nesaugumo jausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nes kaltinamieji pagrobė jo buto raktus, ateidavo kada panorėję ir darė, ką panorėję, dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydytojus ir ilgai gydėsi, todėl prašė priteisti iš kaltinamųjų priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieškovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau būtina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgti į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes, atsižvelgti į jau suformuotą teismų praktiką. Kaltinamieji M. Č. ir R. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. G. sveikatą, jam teko ilgai gydytis, tačiau jis pasveiko, liekamųjų reiškinių neliko, nusikaltimą pagal BK 140 str. 1 d. kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia, numatydami pasekmes ir jų norėdami, itin ciniškai, įžūliai ir nuolat besityčiodami iš nukentėjusiojo, asmenys, padarę nusikalstamą veiką niekur nedirba, nesimoko ir to nesiekia, tai ne pirmas jų tokio pobūdžio nusikaltimas, jie nukentėjusiajam padarė ne tik neturtinės, bet ir turtinės žalos, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į susiformavusią šiuo klausimu teisminę praktiką, į kaltinamųjų elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, mano, kad 3000 Lt prašoma priteisti neturtinė žala nėra per didelė, todėl L. G. civilinis ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kirvis, kastuvėlis, asmens tapatybės kortelė, išduota A. V. vardu, televizorius „Yamakura“, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6233“, raktai 2 vnt., pagal pakvitavimą grąžinti teisėtam savininkui- nukentėjusiajam A. V. saugojimui (1 t., b.l. 33-35, 80-82). Nuosprendžiui įsiteisėjus, jie paliktini savininko A. V. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš AB Šiaulių banko patalpos apie mobilaus ryšio telefono „SONY Ericsson E15i“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele vagystę iš A. V., esanti baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 91). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ji saugotina byloje, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- virvės fragmentas, peilis, avalynės pėdsakas, pėdsako išlieja, popieriaus lapelis, degtukai, 4 vnt. paketų su nuorūkomis, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6610i“, laikomi Šiaulių m. PK archyve (3 t., b.l. 134,28-31). Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- iš kaltinamojo R. B. paimti raktai, laikomi Šiaulių m. PK archyve (3 t., b.l. 134). Nuosprendžiui įsiteisėjus, jie paliktini savininko R. B. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Asmens tapatybės kortelės, išduotos M. Č. ir R. B. vardu, esančios baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-254-11 pakete Nr.1 (pritvirtintas prie bylos 3 t. viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinos kaltinamųjų M. Č. ir R. B. bausmės atlikimo vietos administracijai, pridėjimui prie asmens bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „Nokia 6233“ ir buto raktų vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson E15i“ vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo A. V.) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. sveikatos sutrikdymo) ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyneriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo L. G.) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl L. G. sveikatos sutrikdymo) ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyneriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį (dėl L. G. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. G. mobilaus ryšio telefono vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. G. buto raktų vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl L. G. turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. (dėl grasinimo A. V. ir dėl A. V. sveikatos sutrikdymo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių; pagal LR BK 165 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. (dėl L. G. būsto neliečiamumo pažeidimo, dėl grasinimo L. G. ir dėl L. G. sveikatos sutrikdymo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių; pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. (dėl L. G. mobilaus ryšio telefono ir buto raktų vagystės) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Šias bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinti tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „Nokia 6233“ ir buto raktų vagystės), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson E15i“ vagystės), pagal LR BK 187 str. 1 d. (dėl A. V. turto sugadinimo), pagal LR BK 165 str. 1 d. (dėl A. V. būsto neliečiamumo pažeidimo), pagal LR BK 187 str. 1 d. (dėl L. G. turto sugadinimo), ir skirti bausmę- laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį bausmės, paskirtos pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę M. Č. paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 18 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-02-26 iki 2011-03-09, nuo 2011-08-10 iki 2012-05-18 ir pagal 2011 m. gruodžio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį iki 2012-05-18 atliktą bausmę.

M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

R. B. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „Nokia 6233“ ir buto raktų vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson E15i“ vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. asmens tapatybės kortelės pagrobimo ir laikymo) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo A. V.) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. sveikatos sutrikdymo) ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyneriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. V. televizoriaus vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo L. G.) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl L. G. sveikatos sutrikdymo) ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyneriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį (dėl L. G. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. G. mobilaus ryšio telefono vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. G. buto raktų vagystės) ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl L. G. turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. (dėl grasinimo A. V. ir dėl A. V. sveikatos sutrikdymo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių; pagal LR BK 165 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. (dėl L. G. būsto neliečiamumo pažeidimo, dėl grasinimo L. G. ir dėl L. G. sveikatos sutrikdymo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių; pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. (dėl L. G. mobilaus ryšio telefono ir buto raktų vagystės) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Šias bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinti tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „Nokia 6233“ ir buto raktų vagystės), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson E15i“ vagystės), pagal LR BK 302 str. 1 d. (dėl A. V. asmens tapatybės kortelės pagrobimo ir laikymo), pagal LR BK 187 str. 1 d. (dėl A. V. turto sugadinimo), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. V. televizoriaus vagystės), pagal LR BK 165 str. 1 d. (dėl A. V. būsto neliečiamumo pažeidimo), pagal LR BK 187 str. 1 d. (dėl L. G. turto sugadinimo), ir skirti bausmę- laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme- 55 paromis arešto, prieš tai vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 55 parų areštą pakeitus 55 dienų laisvės atėmimu, ir 13 MGL (1690 Lt) dydžio bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 13 MGL (1690 Lt) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę R. B. paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 18 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-02-26 13.20 iki 2011-02-28 13.00, nuo 2011-09-01 iki 2012-05-18 ir pagal 2011 m. spalio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį iki 2012-05-18 atliktą bausmę.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. L. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „Nokia 6233“ ir buto raktų vagystės) ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. V. televizoriaus vagystės) ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo A. V.) ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. sveikatos sutrikdymo) ir skirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. turto sugadinimo) ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes pagal LR BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. (dėl grasinimo A. V. ir dėl A. V. sveikatos sutrikdymo) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Šią bausmę dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. V. mobilaus ryšio telefono „Nokia 6233“ ir buto raktų vagystės), pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. V. televizoriaus vagystės), pagal LR BK 187 str. 1 d. (dėl A. V. turto sugadinimo), ir skirti bausmę- laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2011-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme- 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, 2012-03-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į 48 val. viešųjų darbų, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėjus dalį 2011-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės- 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudos, 2012-03-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistos į 48 val. viešųjų darbų, prieš tai vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu 48 valandas viešųjų darbų pakeitus 16 dienų laisvės apribojimu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, įpareigoti D. L. per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2011-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2012-03-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį iki 2012-05-18 atliktą bausmę.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. Č., R. B. ir D. L. nukentėjusiajam A. V. 3138,82 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus, 82 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. Č. ir R. B. nukentėjusiajam L. G. 1180 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt litų, 00 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Lt (tris tūkstančius litų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. Č., R. B. ir D. L. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 185,40 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus, 40 ct) A. V. gydymo išlaidų atlyginimo.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. Č. ir R. B. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 38,73 Lt (trisdešimt aštuonis litus, 73 ct) L. G. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kirvį, kastuvėlį, asmens tapatybės kortelę, išduotą A. V. vardu, televizorių „Yamakura“, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“, raktus 2 vnt., palikti savininko A. V. neribotai nuosavybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- iš kaltinamojo R. B. paimtus raktus palikti savininko R. B. neribotai nuosavybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš AB Šiaulių banko patalpos apie mobilaus ryšio telefono „SONY Ericsson E15i“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele vagystę iš A. V., palikti saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- virvės fragmentą, peilį, avalynės pėdsaką, pėdsako išlieją, popieriaus lapelį, degtukus, 4 vnt. paketų su nuorūkomis, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610i“ sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, asmens tapatybės korteles, išduotas M. Č. ir R. B. vardu, perduoti kaltinamųjų M. Č. ir R. B. bausmės atlikimo vietos administracijai, pridėjimui prie asmens bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė