Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-13 · Administracinė byla Nr. I-4321-789/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-13
Bylos Nr.
I-4321-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03327-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
  • 1.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4321-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03327-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.6.3.1, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-11-05 nutartimi priėmė pareiškėjos J. V. 2014-10-29 skundą, o 2015-06-18 nutartimi - ir skundo patikslinimą (b. l. 55-59, 61-62, 136, 141). Skunde pareiškėja prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2014-06-04 sprendimą Nr. (6.5)I-5044, 2014-08-13 sprendimą Nr. (6.5)I-6858 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymą“, atnaujinti terminą prašymui dėl neišmokėtų pensijų dalies priteisimo paduoti ir priteisti iš atsakovo neišmokėtos senatvės pensijos dalį – 7 034,77 Lt (2 039 Eur) ir nukentėjusių asmenų pensijos dalį – 4 027,89 Lt (1 167,50 Eur), viso – 3 206,50 Eur.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatomis, pareiškėjai buvo sumažinta senatvės pensija. Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d., atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas, pareiškėjai buvo sumažinta ir nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. Pažymėjo, kad nesikreipė į Valdybą dėl sumažintos pensijos mokėjimo, nes tiek Lietuvos Respublikos Seimas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė pensininkams neišmokėtas sumas vertino kaip skolą, kurią valstybė pripažįsta ir ketina grąžinti. Į Valdybos Kauno skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies pareiškėja kreipėsi 2013-11-28. Valdybos Kauno skyrius 2013-12-06 rašte Nr. (10.1)S-84457 „Dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies“ nurodė, kad 2010–2011 m. pensijų išmokėjimas buvo vykdomas vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, pateikė informaciją apie sumažintų ir neišmokėtų pensijų dydį bei paaiškino, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią pensijų nepriemoką. 2014-04-25 kreipėsi į Valdybą dėl sumažintų pensijų nepriemokos išmokėjimo. Valdyba 2014-06-04 sprendime Nr. (6.5)I-5044 nurodė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, nuostatomis, persiuntė pareiškėjos prašymą Valdybos Kauno skyriui. Sprendime pažymėjo, kad Valdybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2013-11-28 prašymo dalį, kurioje pateiktas reikalavimas išmokėti senatvės ir valstybinės pensijos nepriemoką, viršijo savo kompetenciją, todėl Valdyba sprendimo dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjai išmokėti susidariusią senatvės ir valstybinės pensijos nepriemoką, panaikino. Taip pat nurodė, kad pareiškėja praleido 3 metų terminą atsakovo sprendimui skųsti, tačiau jei iki 2014-07-04 pateiks objektyvių įrodymų, kurie sudarys pagrindą terminą atnaujinti, skundo klausimas galės būti sprendžiamas iš naujo. Pažymėjo, kad buvo įsitikinusi, jog 3 metų termino nepraleido, todėl tuo metu objektyvių įrodymų nepateikė. Mano, kad senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas ne ankščiau kaip pasibaigus Laikinojo įstatymo galiojimui, todėl Valdybos sprendimo neskundė, o per 20 dienų pateikė skundą administraciniam teismui dėl įsiskolinimo grąžinimo. Paaiškino, kad į Valdybą kreipėsi 2014-07-29 nurodydama termino praleidimo priežastis, tačiau Valdyba 2014-08-13 sprendime Nr. (6.5)I-6858 nurodė, kad termino pradžia skaičiuotina nuo 2010 m. sausio mėn., nurodytos priežastys dėl termino praleidimo nelaikytinos svarbiomis, todėl termino neatnaujins ir prašymo nenagrinės. Pareiškėja nesutinka su tokiu Valdybos sprendimu. Pažymėjo, kad tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) priėmus 2012-02-06 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas) suprato, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos didesne dalimi nei kitų pensininkų. Tikėjosi, kad po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo pati valstybė grąžins dėl neteisėtai sumažintų pensijų susidariusią nepriemoką. Nežinojo, kad valstybė neketina gera valia išmokėti susidariusią pensijų nepriemoką, todėl mano, kad dėl šių priežasčių terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valdyba atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 102–107). Paaiškino, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas nukentėjusių asmenų valstybinė pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. vasario mėn. Atsakovė, įvertinusi pateiktus duomenis, nusprendė, kad pareiškėja praleido terminą skųsti Valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl senatvės ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos sumažinimo. Pareiškėja iki nurodytos datos nepateikė jokių įrodymų, todėl Valdyba priėmė 2014-07-16 sprendimą Nr. (6.5)I-6282 dėl atsisakymo nagrinėti 2013-11-28 ir 2014-04-25 prašymus. Pareiškėja 2014-07-29 prašymu dėl termino atnaujinimo kreipėsi į Valdybą, tačiau nenurodė priežasčių, kurios objektyviai galėjo užkirsti pareiškėjai kelią apskųsti Valdybos Kauno skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimą ir 2010 m. vasario mėn. sprendimą, todėl Valdyba nusprendė neatnaujinti praleisto termino Valdybos Kauno skyriaus sprendimams apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-28, 2014-04-25 prašymus ta apimtimi, kuria pareiškėja reikalavo įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu sumažintą senatvės pensijos dalį ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalį, kaip paduotus praleidus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Valdybos Kauno skyriaus sprendimo sumažinti pensijas pareiškėja negavo. Laikinasis įstatymas nenustatė, kad perskaičiuojant senatvės pensijas turėjo būti priimami rašytiniai individualūs administraciniai teisės aktai. Atkreipė dėmesį, kad dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010 m. sausio - vasario mėn. buvo perskaičiuotos beveik visų rūšių valstybinės socialinio draudimo pensijos ir valstybinės pensijos, todėl perskaičiuoti ir išsiųsti visiems pensijų gavėjams rašytinius sprendimus Valdybos teritoriniai skyriai neturėjo galimybių, juolab kad Laikinojo įstatymo nuostatos to daryti neįpareigojo. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl asmens teisė į teisinę gynybą buvo apsunkinta. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojamas teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, kurį nulėmė tai, jog įstatymo leidėjas nebuvo sureguliavęs institucijų, mokančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, veiksmų apskundimo tvarkos. Pareiškėjai mokama valstybinė socialinio draudimo pensija ir nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, o ginčams dėl sprendimų, susijusių su valstybinių socialinio draudimo pensijomis ir nukentėjusių asmenų valstybinėmis pensijomis, nagrinėti teisės aktuose yra nustatyta aiški tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-400/2014; 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014).

Nurodo, kad, reikšdama teismui reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, kai šį klausimą pagal priskirtą kompetenciją išsprendė Valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str., pareiškėja iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją. Tai neįeina į teismo kompetenciją, todėl mano, kad byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.

Atsakovas Valdybos Kauno skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir skund1 prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 65–74). Paaiškino priežastis, lėmusias senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijos sumažinimą bei pažymėjo, kad iš atsiliepime pateiktų lentelių duomenų matyti, kad skirtumas tarp pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. perskaičiuotos senatvės pensijos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 yra 7 034,77 Lt (2 037,41 Eur), o skirtumas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. perskaičiuotos nukentėjusių asmenų pensijos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 yra 1 836,81 Lt (531,98 Eur), todėl pensijų nepriemoka sudaro 8 871,58 Lt (2 569,39 Eur). Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinasis įstatymas neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl mano, kad neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai senatvės bei nukentėjusių asmenų pensijos priemokas. Mano, kad Valdybos 2014-06-04 sprendimas Nr. (6.5)I-5044 ir 2014-08-13 sprendimas Nr. (6.5)I-6858 yra teisėti ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Bylos dalis nutrauktina. Skundo dalis paliktina nenagrinėta.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėja (b. l. 8-11, 12, 13, 92, 98-101). Pareiškėjai paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str., nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31 – vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. ir dėl nurodytų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidarė 7 034,77 Lt (2 037,41 Eur) senatvės pensijos nepriemoka bei 1 836,81 Lt (531,98 Eur) nukentėjusių asmenų pensijos nepriemoka, viso - 8 871,58 Lt (2 569,39 Eur) (b. l. 8-11, 98-101). Pažymėtina, kad pareiškėjos prašoma priteisti neišmokėtos senatvės pensijos suma (7 034,77 Lt (2 039 Eur)) ir nukentėjusių asmenų pensijos suma (4 027,89 Lt (1 167,50 Eur)) neatitinka Valdybos Kauno skyriaus 2014-11-14 pažymoje Nr. (10.1)S-75105 nurodytų faktinių duomenų, t. y. šių pensijų nepriemokų dydžio, todėl šiuo atveju toliau byloje teismas remsis kompetentingos valstybės institucijos pateiktais duomenimis.

Nustatyta, kad pareiškėja Valdybos Kauno skyriui 2013-11-28 pateikė prašymą dėl neišmokėtos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 93). Išnagrinėjęs šį prašymą, Valdybos Kauno skyrius 2013-12-06 rašte Nr. (10.1)S-84457 „Dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies“ nurodė pareiškėjai, kad 2010–2011 m. pensijų išmokėjimas buvo vykdomas vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, pateikė informaciją apie sumažintų ir neišmokėtų pensijų dydį bei paaiškino, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią pensijų nepriemoką (b. l. 94-97).

2014-04-25 pareiškėja kreipėsi į Valdybą su prašymu išmokėti senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemokas (b. l. 115). Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013-11-28 ir 2014-04-25 prašymus, 2014-06-04 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (6.5)I-5044, kuriame nurodė, kad Valdybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2013-11-28 prašymo dalį, kurioje pateiktas reikalavimas išmokėti senatvės ir valstybinės pensijos nepriemoką, viršijo savo kompetenciją, todėl Valdyba sprendimo dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjai išmokėti susidariusią senatvės ir valstybinės pensijos nepriemoką, panaikino; taip pat konstatavo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus dėl pensijų mokėjimo, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo atitinkamai 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais, kai buvo išmokėta sumažinta senatvės ir valstybinė pensija, todėl pasiūlė pareiškėjai iki 2014-07-04 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 5-7).

Pareiškėjai Valdybos sprendime nurodytu terminu nepateikus skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, Valdyba 2014-07-16 priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-6282, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 ir 2014-04-25 prašymus dėl pensijų nepriemokos išmokėjimo, kaip pateiktus praleidus terminą skųsti Valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl senatvės ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio sumažinimo (b. l. 119).

Pareiškėja 2014-07-29 pateikė Valdybai prašymą dėl termino atnaujinimo (prašymas Valdyboje gautas 2014-08-01) (b. l. 120-122). Minėtame prašyme pareiškėja nurodė, kad ji nepraleido 3 metų skundo padavimo termino, nes tik po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ji suprato, kad jos teisės buvo pažeistos didesne dalimi, nei kitų pensininkų, ir tikėjosi, kad po šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo valstybė jai grąžins dėl neteisėtai sumažintų pensijų susidariusią nepriemoką. Nurodė, kad ji iš Valdybos Kauno skyriaus nėra gavusi jokio individualaus administracinio akto, kuriuo pranešama apie sumažintos pensijos mokėjimą.

Išnagrinėjusi pareiškėjos 2014-07-29 prašymą, Valdyba 2014-08-13 priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymą“ Nr. (6.5)I-6858, kuriuo, konstatavusi, kad pareiškėja nenurodė priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Valdybos Kauno skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimo ir 2010 m. vasario mėn. sprendimo paduoti, nusprendė neatnaujinti praleisto termino ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 ir 2014-04-25 prašymus ta apimtimi, kuria pareiškėja reikalavo įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti 2010-01-01 iki 2012-07-31 laikotarpiu sumažintą senatvės pensijos dalį ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalį, kaip paduotus praleidus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą (b. l. 116-118).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Valdyba ginčijamuose sprendimuose tinkamai nustatė Pensijų įstatymo 45 str. nustatyto 3 metų termino skaičiavimo pradžią, ar teisėtai konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą kreiptis į Valdybą dėl pensijų nepriemokos išmokėjimo, ir ar pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 ir 2014-04-25 prašymus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad Pensijų įstatymo 45 str. nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, o šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Minėtoje nutartyje LVAT taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Valdybą (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į jos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Valdybą diena.

Pareiškėja dėl senatvės ir valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo, į Valdybos Kauno skyrių kreipėsi su 2013-11-28 prašymu, kuriame suformulavo reikalavimą išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką ir nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. liepos mėn. dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 93). Taigi būtent ši data laikytina pareiškėjos kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. prasme. Pagal nuoseklią teismų praktiką Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytas 3 metų terminas senatvės pensijos atžvilgiu šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo pagrindu sumažinta senatvės pensija.

Tačiau situacija dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mažinimo vertintina atskirai. Iš sumažintos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo metu galiojusio teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Taigi pareiškėjos teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010-01-01 iki 2012-07-31, iš esmės yra dviejų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl kreipimosi į Valdybą aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėja apie 2010–2011 m. mokamą sumažintą valstybinę pensiją sužinojo 2010 vasario mėn., kai jai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo pagrindu sumažinta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Tačiau apie Laikinojo įstatymo taikymo pratęsimą pagal Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas pareiškėja galėjo sužinoti tik priėmus atitinkamą įstatymo pakeitimą ir remiantis juo išmokėjus pirmą sumažintą pensiją. Pareiškėja apie jos valstybinės pensijos sumažinimą pagal 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1821, kuriuo Laikinojo įstatymo taikymas pratęstas iki 2012-12-31, sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėnesį, t. y. gavusi pirmą pagal aptartas nuostatas sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėnesį. Todėl akivaizdu, jog 3 metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo pagrindu laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-07-31 susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo 2013-11-28 pareiškėjai su prašymu kreipusis į Valdybos Kauno skyrių dar nebuvo pasibaigęs. Taigi, Valdyba 2014-07-16 ir 2014-08-13 sprendimais negalėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 prašymo dalies, kurioje prašoma išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2012-01-01, remdamasi tuo, kad praleistas kreipimosi į Valdybą terminas, nes šioje dalyje skundas paduotas nepraleidus kreipimosi į Valdybą termino.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kiek tai susiję su prašymu išmokėti 2010–2011 m. mažintą senatvės ir valstybinę pensijas, tačiau ji nepraleido termino inicijuoti ginčą dėl 2012-01-01–2012-07-31 laikotarpiu neišmokėtos valstybinės pensijos mažinimo. Pažymėtina, kad toks termino skaičiavimas atitinka taikytiną teisinį reglamentavimą ir neprieštarauja nuosekliai LVAT praktikai tokio pobūdžio bylose (LVAT 2015-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-513-575/2015).

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 p. nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Taisyklių 31 p.).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta paaiškinimų ir / ar įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, arba jei Valdyba mano, kad pateikti paaiškinimai ir / ar įrodymai nėra pakankami svarbioms priežastims pagrįsti, Valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės.

Teismas pažymi, kad nors pareiškėja skunde teismui neformuluoja reikalavimo Valdybos 2014-07-16 sprendimo atžvilgiu, t. y. neginčija šio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėtas Valdybos sprendimas yra išvestinis šioje byloje pareiškėjos ginčijamo Valdybos 2014-06-04 sprendimo atžvilgiu, toliau šioje byloje bus nagrinėjamas ir Valdybos 2014-07-16 sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.

Pažymėtina, kad Valdybos 2014-06-04, 2014-07-16 ir 2014-08-13 sprendimai buvo priimti laikantis Taisyklių 20 ir 31 p. nustatytos procedūros, kiek tai susiję su prašymu išmokėti 2010–2011 m. mažintą senatvės ir valstybinę pensijas. Jau minėta, kad terminas inicijuoti ginčą dėl 2012 m. mokėtos valstybinės pensijos mažinimo nebuvo praleistas, todėl Valdyba 2014-07-16 ir 2014-08-13 sprendimuose nepagrįstai konstatavo termino praleidimą šioje dalyje ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 prašymo dalį, kurioje prašoma išmokėti 2012-01-01–2012-07-31 laikotarpiu susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, todėl Valdybos 2014-06-04, 2014-07-16 ir 2014-08-13 sprendimai šioje apimtyje naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, Valdyba įpareigotina iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 ir 2014-04-25 prašymų dalis dėl reikalavimo išmokėti 2012-01-01–2012-07-31 laikotarpiu susidariusią nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką.

Kadangi pareiškėja prašo teismo atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui dėl neišmokėtų pensijų dalių priteisimo, teismas vertins, ar yra svarbios priežastys, dėl kurių būtų galima atnaujinti pareiškėjos praleistą Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus. Iš pareiškėjos skundo teismui ir jos 2014-07-29 prašymo Valdybai atnaujinti terminą skundui paduoti turinio matyti, kad tokį J. V. pasirinkimą (delsimą kreiptis į Valdybos teritorinį skyrių) lėmė pareiškėjos subjektyvus įsitikinimas, kad pasibaigus Laikinojo įstatymo galiojimo terminui valstybė jai grąžins neteisėtai neišmokėtą pensijos nepriemoką, taip pat pareiškėja teigia, kad ji iš Valdybos Kauno skyriaus nėra gavusi jokio individualaus administracinio akto, kuriuo pranešama apie sumažintos pensijos mokėjimą, o iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ji nežinojo apie savo teisių pažeidimą (b. l. 55-59, 120-122). Teismo nuomone, pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą 3 metų terminą prašymui dėl sumažintos pensijos išmokėjimo Valdybai pateikti, todėl terminas tokiam prašymui pateikti neatnaujintinas. LVAT praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, ne kartą pabrėžta, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas 3 metų numatyto procedūrinio pobūdžio terminas, kuris valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams, kuriems šios pensijos buvo paskirtos iki 2010 m. sausio 1 d., dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėnesio (pirmojo mėnesio, kurį gavo sumažintą pensiją), o svarbiomis praleidimo priežastimis gali būti pripažintos individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai sukliudė asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, bendro pobūdžio teiginiai dėl nežinojimo apie savo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo, praleisto termino atnaujinimo požiūriu termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažįstami (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 18 d. Nr. A-143-1522/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. A-602-1401/2014, 2015 m. sausio 22 d.Nr. eA-59-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-61-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-62-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-66-143/2015, 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-167-143/2015, 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-171-143/2015 ir kt.). Minėta, kad pareiškėja pirmą sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. sausio mėnesį (atitinkamai nukentėjusiųjų asmenų pensiją – 2010 m. vasario mėnesį). Ši data pagal Pensijų įstatymų 45 straipsnio 1 dalį ir teismų praktiką laikytina sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie galimai pažeistas teises diena, nuo kurios turi būti skaičiuojamas 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą gynybos dėl senatvės pensijos nepriemokos. Pareiškėja su prašymui dėl neišmokėtų pensijų dalių priteisimo kreipėsi į Valdybą tik 2013-11-28 (b. l. 125). Pareiškėja prašyme teismui nenurodė jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios pateisintų ilgą delsimą kreiptis į Valdybos teritorinį skyrių. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji nėra gavusi jokio individualaus administracinio akto, kuriuo pranešama apie sumažintos pensijos mokėjimą, negali būti pripažinta termino paduoti skundą praleidimą pateisinančia priežastimi, nes tiek valstybinių, tiek ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjams sumažintos pagal Laikinąjį įstatymą pensijos kiekvieną mėnesį buvo mokamos nepriimant atskirų administracinių aktų, o tiesiogiai taikant šio įstatymo nuostatas, t. y. perskaičiuojant paskirtas pensijas ir jas pervedant į pensijų gavėjų sąskaitas.

Pareiškėja skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti Valdybą išmokėti neišmokėtą senatvės ir valstybinės pensijos dalis. Pažymėtina, kad šiuo reikalavimu pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas dėl Valdybos Kauno skyriaus 2010–2011 m. neišmokėtos senatvės ir valstybinės pensijų dalies privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pagrįstai liko neišspręstas. Kadangi reikalavimas įpareigoti Valdybą išmokėti 2010–2011 m. neišmokėtą senatvės ir valstybinės pensijos dalis pateiktas nepasinaudojus privaloma ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, nes pasibaigęs įstatymu nustatytas skundo padavimo terminas ir pareiškėjos prašymą dėl jo atnaujinimo atsisakyta patenkinti, tai ši bylos dalis nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 8 p.). Tačiau kadangi pareiškėja nepraleido termino inicijuoti ginčą ikiteismine tvarka dėl laikotarpiu nuo 2012–01-01 iki 2012-07-31 mokėtos valstybinės pensijos mažinimo, skundo dalis, kurioje prašoma įpareigoti Valdybą išmokėti laikotarpiu nuo 2012–01-01 iki 2012-07-31 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, paliekama nenagrinėta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikintinos Valdybos 2014-06-04 sprendimo Nr. (6.5)I-5044, 2014-07-16 sprendimo Nr. (6.5)I-6282 ir 2014-08-13 sprendimo Nr. (6.5)I-6858 dalys, kuriose Valdyba neteisingai išsprendė klausimus dėl laikotarpiu nuo 2012–01-01 iki 2012-07-31 mokėtos valstybinės pensijos mažinimo. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 8 p., 103 str. 1 p. ir 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos J. V. skundą tenkinti iš dalies.

Nutraukti bylos dalį, kurioje prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokėti neišmokėtą senatvės ir valstybinės pensijos dalis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Palikti nenagrinėtą skundo dalį, kurioje prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokėti neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-07-31.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-04 sprendimo Nr. (6.5)I-5044, 2014-07-16 sprendimo Nr. (6.5)I-6282 ir 2014-08-13 sprendimo Nr. (6.5)I-6858 dalis, kuriose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatavo termino praleidimą, atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą ir spręsti prašymą dėl termino atnaujinimo, kiek tai susiję su prašymu išmokėti neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-07-31.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2013-11-28 ir 2014-04-25 prašymų dalis dėl reikalavimo išmokėti susidariusią nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-07-31.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis