Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-341-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
AN2-341-397/2018
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00150-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-341-397/2018
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00150-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.5.3; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties, kuria E. S. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu E. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis 2018 m. balandžio 9 d. 7.21 val. (duomenys neskelbtini) kaimo vietiniuose keliuose vairavo transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,7 promilės.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2018 m. birželio 13 d. nutartimi jį atmetė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.

Apeliaciniu skundu E. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą ir pripažinti E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo sutikimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose, taip pat pakeisti Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą ir taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą netaikant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba sutrumpinant atėmimo terminą.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai aiškino ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai atsisakė jas taikyti, nors yra visos sąlygos: E. S. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, jo neblaivumas yra artimas leistinai normai, t. y. 0,7 promilės, charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones yra būtina nuvykti į darbą iš gyvenamosios vietos tiek jam, tiek ir sutuoktinei, netekus teisės vairuoti gresia darbo praradimas. Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepripažino jo sutikimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose, nors tokią lengvinančią aplinkybę ANK35 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į E. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

E. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartimi, E. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti E. S. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik E. S. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis sutiko dalyvauti sutikimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Iš E. S. pateikto apeliacinio skundo ir apylinkės teismui pateikto skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su jam paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų jo atžvilgiu netaikymu. Remiantis ANK 34 straipsnio 3 dalimi, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už E. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių terminui. Analizuojamu atveju E. S. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad E. S. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Vien tai, kad E. S. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, neblaivumas artimas leistinai, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Iš esmės analogiškas motyvais atmestini ir E. S. teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina ir sutuoktinei vykti į darbo vietas, kurios yra nutolusios nuo gyvenamosios vietos 20 km atstumu, o visuomeninis transportas rytais nevažiuoja. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, nepatogia apelianto gyvenamosios vietos geografine padėtimi, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir E. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo apelianto pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad E. S. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu E. S. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos apelianto išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jam minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir E. S. prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau remiantis ANK 30 straipsnio 4 dalimi ši priemonė gali būti skiriama tik jei ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, numatančiame atsakomybę už asmens padarytą veiką. Kadangi jos skyrimui būtinas asmens sutikima, todėl tai gali būti pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju E. S. pripažintas kaltu ir nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Šiame straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui skirti minėto pobūdžio administracinio poveikio priemonę, todėl tai negali būti vertinama ir kaip E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti minėtą aplinkybę E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik E. S. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose, teisinio pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gytis Večerskas