Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2016 m. spalio 11 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio l dalį, 284 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėn., įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jeigu nebuvimas namuose susijęs su darbu arba mokslu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2016 m. lapkričio 7 d. įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą;

2. 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 9 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje. 2018 m. balandžio 30 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro. Subendrinta su naujo nuosprendžio bausme;

3. 2018 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn. 10 d., taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį. Darbo praradimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti alkoholinių gėrimų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, jei pastarųjų nėra paskyręs gydytojas. 2018 m. rugpjūčio 1 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;

4. 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o darbo praradimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti alkoholinių gėrimų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, jei pastarųjų nėra paskyręs gydytojas, dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2018 m. rugpjūčio 1 d. įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą. 2018 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

5. 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. birželio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

6. 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirtas galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams. Uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2022 m. kovo 21 d. įtrauktas į probuojamų asmenų registrą. 2023 m. sausio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2023 m. gruodžio 22 d. bausmę atliko. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. A. kaltinamasis tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent, jis 2024 m. balandžio 22 d., apie 00.01 val., Trakų r. sav., Onuškio sen., ties Rieznyčios k., vairavo I. A. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius įvertinus bendrą jo būklę – eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali, jam nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 dienų, taip pat policijos pareigūnams pasiūlius atlikti neblaivumo tikrinimą, kas numatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 4 punkte, jis tikrintis neblaivumą atsisakė, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

4. Be kaltinamojo V. A. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybei už šią nusikalstamą veiką kilti pakanka vien tik alternatyvių aptariamo straipsnio dalies reglamentavime nurodytų požymių, t. y. atsakomybė gali būti ir vien tik už vengimą pasitikrinti neblaivumą, kai, konkrečiu atveju, automobilio vairuotojui, buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. balandžio 22 d., apie 00.01 val., Trakų r. sav., Onuškio sen., ties Rieznyčios k., vairavo I. A. priklausančią transporto priemonę, būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nurodė, kad nesipriešino išlipti iš mašinos, tik atsisakė pūsti – pasitikrinti neblaivumą, nes išsigando. Nežinojo, kad atsisakius pasitikrinti neblaivumą, taikomas sunkus girtumas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuoti nuteistojo veiksmai, bendravimas su policijos pareigūnais ir elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad V. A. tyčia vengė neblaivumo patikrinimo. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visus sudėties požymius, jos byloje įrodytos visiškai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Dėl bausmės paskyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

13. Sunkinančia aplinkybe prokurorė prašė pripažinti aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau teismas šios aplinkybės sunkinančia nepripažįsta. Pažymėtina, kad prokurorė šią aplinkybę nurodė tik baigiamųjų kalbų metu. Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nenurodė aplinkybių sunkinančių asmens atsakomybę. BPK 293 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigęs įrodymų tyrimą, teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų, o tos pačios normos 4 dalyje numatytas draudimas remtis įrodymais, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje. Ši įstatymo leidėjo nuostata suponuoja išvadą, kad negalima remtis ne tik įrodymais, bet ir aplinkybėmis, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir kaltinamasis apie jas nežinojo. Tokiu atveju būtų išeita netgi už kaltinimo ribų ir pažeistos proceso dalyvių teisė į teisingą ir nešališką teismą. Pažymėtina, kad nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, kuriame numatyta visa su kaltinimu ir kaltinamuoju susijusi informacija, įskaitant ir jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Nepaisant to, kad prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tačiau tai situacijos teisinio vertinimo nekeičia, kaltinamojo teisinę padėtį sunkinančios aplinkybės privalo būti nurodytos dar iki pareiškimo pateikimo teismui, o surengus bylos nagrinėjimą teisme iki baigiamųjų kalbų, nes jos tiesiogiai susijusios su kaltinamojo teisine padėtimi ir kaltinamasis apie jas turi teisę žinoti ir atitinkamai formuluoti savo gynybą. Įvertinus tai, kad prokurorė iki baigiamųjų kalbų nenurodė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, teismas neturi teisinio pagrindo sunkinti kaltinamojo padėties ir pripažinti, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, nesuteikus galimybės kaltinamajam nuo šios aplinkybės gintis.

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – oficialia nedirba, praeityje teistas, trejų metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

15. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą. Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, paskirta bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu. Teismo vertinimu, paskirta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

16. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

17. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

18. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

19. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

20. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. A. pripažino, gailisi, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, be to neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (nebuvo įgijęs). Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. A. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. balandžio 22 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

21. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

22. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

23. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso I. A. – nenustatyta, kad automobilio savininkė žinojo, davė sutikimą, jog automobilis būtų panaudotas nusikalstamai veikai daryti.

27. Automobilis „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 682 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą.

28. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 22 d. 00.30 val. iki 2024 m. balandžio 22 d. 14.36 val., t. y. 1 (vieną) laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

29. V. A. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

30. BPK nuostatos numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. APD-2024-04893 dėl 104,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo, jeigu teismas nuspręstų išieškoti šias išlaidas. Pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas, kai byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl šioje byloje kaltinamajam ginti buvo paskirta advokatė Regina Vasiliauskienė. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl proceso išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimt) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti – 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti V. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 22 d. 00.30 val. iki 2024 m. balandžio 22 d. 14.36 val., 1 (vieną) parą prilyginti 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę jam paskirti – 38 (trisdešimt aštuonių) MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš V. A. išieškoti, automobilio „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 682 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) valstybės naudai.

V. A. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. A., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.