Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo B. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad krovininio automobilio MAN TG 26 6˟2 BLS, pasirinkti 2014 metai, kaina Lietuvoje su PVM 27 225,00 Eur (el. b. l. 132).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad B. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai tikrinimo metu nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės alkoholio. Be kaltinamojo prisipažinimo, šias aplinkybes patvirtina, neblaivumo nustatyto aktas, kuriame užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai, neblaivumo patikrinimo alkotesteriu duomenys, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami B. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Tokie B. P. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 51 MGL (2550 EUR) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 34 MGL (1700 EUR) baudą. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 31 d. 15.15 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 12.58 (1 para), kuris prilyginamas 2 MGL, ir paskirti galutinę bausmę – 32 MGL (1 600 EUR) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, B. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise –teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, B. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo konfiskuoti transporto priemonės MAN TG 26 6X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, t. y. 27 225 eurų.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

B. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs (el. b. l. 118–121), administracine tvarka baustas (el. b. l. 126–130), dirbantis, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 51 MGL (2 550 EUR) dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 34 MGL (1 700 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais bei BPK 140 straipsnio 13 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 31 d. 15.15 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 12.58 (1 para), kuris prilyginamas 2 MGL, ir skirtina galutinė bausmė – 32 MGL

(1 600 EUR) dydžio bauda.

Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad kaltinamasis prašo paskirtą baudą sumokėti dalimis per 12 (dvylika) mėnesių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatos, numato, jog nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Pagal formuojamą teismų praktiką toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A 245-658/2023). Taigi nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, teismas konstatuoja, kad skirtina bauda turi būti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taigi, teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje B. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise B. P. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl, vadovaujantis BK 68 straipsniu, B. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 1 d.

Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė – sunkvežimis MAN TG 26 6X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti sunkvežimio MAN TG 26 6X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 27 225,00 Eur. Pažymėtina, kad šio vilkiko vertė ženkliai viršija kaltinamajam prokurorės siūlomos bausmės – baudos – dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamajam šis transporto priemonių junginys nepriklauso, kaltinamasis nebeturi galimybės dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, o įvertinus anksčiau aptartas kaltinamąjį ir jo veiką apibūdinančias aplinkybes, jam skirtinos finansinės bausmės dydį, jo finansinę padėtį, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju visos vilkiko sunkvežimio MAN TG 26 6X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 27 225,00 Eur – konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, tačiau siekiant užtikrinti, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, iš kaltinamojo išieškotina dalis transporto junginio vertę atitinkančios pinigų sumos – 10 000,00 Eur.

VI. Kiti klausimai

Paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintinos. Dokumentai – (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. KH3204450, leidimas, kurio 760163721, laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, saugomi prie bylos medžiagos VA VPK Vilniaus rajono PK (vyr. tyrėja Elvyra Kijut), grąžintini B. P., o (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas perduotinas Užsienio reikalų ministerijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, B. P. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 1 3dalimi, į bausmės laiką įskaityti B. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 31 d. 15.15 val. iki 2024 m. balandžio 4 d. 12.58 (1 para), kuris prilyginamas 2 MGL, ir skirti galutinę bausmę – 32 (trisdešimt dviejų) MGL (1 600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaita Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, B. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, išieškoti dalį sunkvežimio MAN TG 26 6X2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų.

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti. Dokumentus – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. KH3204450, leidimą, kurio 760163721, laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, saugomus prie bylos medžiagos VA VPK Vilniaus rajono PK (vyr. tyrėja Elvyra Kijut), grąžinti B. P., (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą perduoti Užsienio reikalų ministerijai.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.