Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai V. G., pareiškėjos atstovei advokatei Marinai Paplinskai, atsakovo atstovei Aušrai Murauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovei advokatei Jodita Rapalavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonės Registrų centras ir J.D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. G. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui patikslintą skundą (t. I, b. l. 26-30), kuriame prašo panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2010 11 24 sprendimą Nr. IN(12.5.1.15)-33123, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 01 06 sprendimą Nr. 2; įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ištaisyti klaidą – išregistruoti juridinį faktą J. D. nuosavybės teises į neatsiejamas pareiškėjos tėvo A. B. pastatyto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis – į rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įėjimą į rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinant vieno pastato (ūkinio pastato) išsklaidymą į tris objektus: ūkinį pastatą, rūsį ir įėjimą į rūsį. Taip pat prašo priteisti visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas.

Paaiškina, kad pareiškėjai V. G., J.D. bei O.A. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini): žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0788 ha, pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 378,16 kv. m., gyvenamasis plotas sudaro 280,52 kv.m., pastatas rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas įėjimas į rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas garažas, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) kiti statiniai (inžineriniai) kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklauso (duomenys neskelbtini )žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0788 ha), ½ pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 378,16 kv.m., gyvenamasis plotas 280,52 kv.m., ½ pastato įėjimo į rūsį, ½ pastato rūsio, ½ kitų statinių dalis. Nurodo, kokios dalys priklauso J. D. ir O. A. S..

Dėl ginčų su bendraturčiais J. D. ir O. A. S. dėl gyvenamojo namo, kitų statinių ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir siekdama išspręsti situaciją, pareiškėja 2010 m. kreipėsi į Vilniaus m. 4-ą apylinkės teismą su ieškiniu dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Renkant bylai įrodymus, paaiškėjo, kad skirtinguose išrašuose iš nekilnojamojo turto registro buvo teikiama skirtinga informacija dėl nekilnojamojo turto objektų ir daiktinių teisių į juos. Pareiškėja pateikė Vilniaus filialui paklausimą dėl daiktinių teisių į ½ rūsio įregistravimo pagrindo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 10 15 raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-29219 informavo, kad rūsio pastatai (rūsys, įėjimas į rūsį) įregistruoti 1986 06 27 tuometinėje nekilnojamojo turto registro įstaigoje 1986 06 23 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Rašte taip pat pažymėta, kad nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų ir registro duomenų bylos (inv. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis nekilnojamasis daiktas rūsys R (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra po ūkiniu pastatu 3I1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pats bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Iš dokumentų, esančių Registrų centre, paaiškėjo, kad 1979 m. pareiškėjos tėvas A. B. gavo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ūkinį pastatą iki 20 kv.m. Ūkinio pastato projektas patvirtintas 1980 m. A. B. leista statyti ūkinį pastatą pagal projektą su įgilinimu, t. y. rūsiu, toks pastatas ir buvo pastatytas. Statinių išdėstymo schemoje nurodyta, kad jau 1980 m. plane yra pažymėtas suprojektuotas ir statomas ūkinis pastatas. Vykdomojo komiteto 1990 03 21 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad A. B. pastatytas ūkinis pastatas atitinka projektą, normų reikalavimus, pastatas tinkamas eksploatacijai. Pareiškėjos teigimu, turimi duomenys patvirtina, kad ūkinį pastatą (žymimą 3I1/p) pastatė A. B. Pareiškėja aiškina, kad J. D. ruošiant dokumentus notarui dėl palikimo priėmimo matomai įsivėlė klaida, kadangi ūkinį pastatą su rūsiu pastatė pareiškėjos tėvas A. B., o į šį pastatą buvo įregistruotos J. D. nuosavybės teisės, nors pastatas negali būti dalinamas.

Pareiškėja remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymu ir aiškina, kad daiktinės teisės, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (NTRĮ 13 str. 1 d., 7 str. 4 d.). Taip pat remiasi Vyriausybės 2002 07 12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų nuostatų 23, 24 punktais. Paaiškina, kad centrinis registratorius ir teritorinis registratorius, priimdami skundžiamus sprendimus, neišnagrinėjo visų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad į nesuformuoto bei neįregistruoto statinio atskiras dalis buvo įregistruotos daiktinės teisės.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad priimdama palikimą po savo tėvo mirties ji klaidų nepastebėjo dėl tuometinės savo sveikatos būklės.

Pareiškėja iš esmės ginčija 1986 metais atliktą ginčo pastato teisinę registraciją, todėl ji praleido bendrą 1964 m. Civiliniame kodekse buvusį numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėja taip pat praleido ir 2001 07 01 įsigaliojusio Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų bendrą ieškinio senaties terminą. Darant prielaidą, kad ginčijamas buvusių Vilniaus teritorinio valstybino inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ duomenų perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, tokiu atveju praleistas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, kuris skaičiuojamas nuo duomenų apie ginčo pastatą įrašymo į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką dienos, kuri, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, privalo būti laikoma kartu ir asmens sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą diena, nes Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, ir kai kyla asmenų ginčas dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi Nekilnojamojo turto registro duomenų. Po A. B. mirties pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgijo nuosavybės teises į ½ dalį ginčo pastatų, todėl negalėjo nežinoti apie šių objektų suformavimą atskirais vienetais ir nuosavybės teisių į ½ dalį perėjimą kitam asmeniui. V. G. negynė savo pažeistų teisių, priėmė palikimą ta apimtimi, kiek turto priklausė jos tėvui A. B., t. y. paveldėjo ½ ginčo turto. Pareiškėja, 1998 m. įregistravusi savo nuosavybės teises, neskundė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų. Prašo pripažinti, kad pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio nuo skundžiamo akto priėmimo dienos skundo padavimo terminą, ir jį taikyti.

Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi. Paaiškina, kad gali būti taisomos tik techninės klaidos. Rūsys faktiškai yra po gyvenamuoju namu, į kurį patenkama per įėjimą į rūsį. Rūsys yra ne po ūkiniu pastatu. J. D. nuosavybės teisės į ½ dalį rūsio ir įėjimo į rūsį yra įregistruotos paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Paveldėjimo teisės liudijimas yra teisinis pagrindas registruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre (įstatymo 22 str. 5 p. CK 4.255 str. 5 p.). Remiasi CK 4.262 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi ir aiškina, kad įrašai nekilnojamojo turto registre apie J. D. daiktines teises atitinka paveldėjimo teisės liudijimo turinį, todėl negali būti keičiami. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir aiškina, kad daiktinė teisė gali būti išregistruota tik tuo atveju, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Mano, kad pareiškėjos nurodomi dokumentai nėra tinkamas pagrindas, kuriuo remiantis galima būtų pakeisti įrašus apie daiktinės teisės turėtoją. Pabrėžia, kad jokių pretenzijų dėl ūkio pastato priklausomybės ar jo statybos tarp pareiškėjos ir J. D. nėra. Nuosavybės teisės įregistruotos į rūsį, esantį po namu ir įėjimą į rūsį, bet ne į ūkio pastatą, kurį pastatė pareiškėjos tėvas. Pareiškėja nepateikė teisės aktuose nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad J. D. daiktinė teisė į rūsį ir įėjimą į rūsį pasibaigė ar pasikeitė šios daiktinės teisės turėtojas. Nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti galiojančius registro įrašus nėra. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

VĮ Registrų centras rašte „Dėl V. G. skundo“ nurodė, kad remdamasis Centrinio registratoriaus sprendime išdėstytais argumentais prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 38). Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

Skundas netenkinamas.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 01 06 sprendimu Nr. 2 netenkino pareiškėjos prašymo. Pareiškėja šį sprendimą ginčija teisme.

Remiantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis registratorių veiksmus, daroma išvada, kad tiek teritorinio registratoriaus atsisakymas taisyti klaidą, tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos atsisakymas taisyti klaidą yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas negali būti tenkinamas.

Pareiškėjos ginčijamas įrašas registre padarytas 1986 06 23 J. D. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Todėl šiuo atveju negali būti klaidos taisymo procedūros. Norint įgyvendinti pareiškėjos manymu jos pažeistą teisę, jai pirmiausiai reikia bendros kompetencijos teisme nuginčyti J. D. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą (t. I, b. l. 69-70), kuriame tiesiogiai nurodyta registratoriaus pažyma ((duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to ta pažyma vėliau privalėjo vadovautis registratorius, jau įregistruodamas nuosavybės teisę pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Svarbu ir tai, kad pačios pareiškėjos dalinės nuosavybės teisės į tų pačių pastatų dalis taip pat yra įregistruotos 1998 12 30 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu (t. I, b. l. 56). Pareiškėjai jau tuomet turėjo būti žinoma, kad ūkio pastatas yra išskaidytas į atskiras dalis, kad jos jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su J. D. Todėl pareiškėjos prašymas tiek teritoriniam registratoriui, tiek skundas Centriniam registratoriui negalėjo būti grindžiamas klaidos taisymo procedūra.

Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (duomenys neskelbtini) išduotas notarės (T. I, b. l. 69, vertimas) ir jame nurodyta, kad jis išduotas pagal Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje (t. III, b. l. 8) nurodomas pastatas ir trumpa pastato charakteristika. Nurodomi du ūkio pastatai indeksais (duomenys neskelbtini) (nepriimtas eksploatacijai) ir (duomenys neskelbtini). Toliau pažymėjime abu ūkio pastatai nurodyti kaip pastatyti savavališkai. Šis pažymėjimas buvo notariškai surašyto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindas, liudijime taip tiesiogiai ir nurodyta. Pažymėjimo turinys reiškė, kad abu ūkiniai pastatai buvo įrašyti kaip dalinė nuosavybė mirusios J. J. ir pareiškėjos tėvo A.B., tik nurodant, kad abu ūkio pastatai yra pastatyti savavališkai – ir ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Iš šio pažymėjimo turinio galima spręsti, kad asmeninės nuosavybės teise abiems tame pažymėjime nurodytiems asmenims priklauso po ½ visų pažymėjime aprašytų statinių ir objektų, taigi taip buvo nurodyta ir 1986 m. paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą. Kaip atskiri objektai pažymėjime nurodyti ir: 1i 1/p įėjimas į rūsį, rūsys, kiemo įrenginiai. Kadangi gyvenamas namas nurodytas atskiru įrašu (1A1/b), tai vėliau nebuvo pagrindo manyti, kad įėjimas į rūsį ir rūsys yra gyvenamajame name. Po to Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras surašė Pastatų teisinei registracijai atlikti (duomenys neskelbtini) išvadą (t. II, b. l. 44), kurioje įrašė, kad J. D. priklauso ½ dalis pastato 1A1/b, ½ r, tas pats įrašyta ir A. B. Šioje išvadoje pateiktos žinios apie gyvenamąjį namą, kvadratinių metrų nurodyta tiek pat, kaip ir 1986 02 05 pažymėjime, yra pastaba, kad žemės sklype yra ūkio pastatai inventorizacijos byloje pažymėti raide „r“. Pagal šią išvadą J. D. įregistravo ½ dalį gyvenamojo namo ir rūsio patalpų, bet ne ūkio pastato 3J1/p. Pateiktoje Nekilnojamojo turto pastatų kadastro ir registro dokumentų byloje esančiuose įvairių laikotarpių sklypo planuose yra nurodomi du pastatai šalia gyvenamojo namo – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1978 02 05 planas, t. I, b. l. 156). 1990 01 12 plane nurodytas ūkio pastatas 3J1/p ir 5J1/p pažymėtas įėjimas į rūsį, nurodant ankstesnį Nr. 1i1/p, kas buvo nurodyta ir pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (t. I, b. l. 87). 1982 06 26 Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte (t. I, b. l. 152) nurodyta, kad yra pagrindinis pastatas ir ūkio pastatai bei kiemo įrenginiai 3 vienetai, tie patys du ūkio pastatai nurodyti ir Grafiniame priede prie susitarimo pirkti žemės sklypą, projektas sudarytas pagal A. B. ir J. D. pasiūlymą (t. I, b. l. 128). Statinių aprašymas ir įkainojimas atliktas 1999 04 02, jame jau atskirai nurodyta (lentelėje Pastatų, priestatų, ūkio pastatų ir kt. įkainojimas, t. I, b. l. 114, antra pusė) abu minėti ūkio pastatai ir 5I1/p (arba 5J1/p) įėjimas į rūsį ir rūsys (p 3J1/p), t. y. šie objektai nurodomi ne prie gyvenamojo pastato aprašymo, o atskirai, prie ūkio pastatų, o rūsys nurodytas kaip esantis po ūkio pastatu 3J1/p. Taip pat pastatai aprašyti ir 1989 10 06 Namų valdos pastatų ir įrengimų aprašyme, kur vienas rūsys nurodytas prie pagrindinio pastato, o pagal pastatų, priestatų ir kt. įkainojimą galima daryti išvadą, kad įkainojamas ir rūsys name ir atskirai ūkio pastatas 3J1/p, atskirai įėjimas į rūsį ir rūsys (t. I, b. l. 108, abi pusės). Analogiškai nurodyta ir (duomenys neskelbtini) Namų valdos pastatų ir įrengimų aprašyme (t. I, b. l. 107, antra pusė), 1999 11 29 Statinių aprašyme ir įkainojime (t. I, b. l. 112, antra pusė) ir kt. Taigi, nuo pat 1986 m. nekilnojamojo turto registro duomenyse kaip atskiri objektai nurodomi ūkio pastatas 3J1/p arba 3I1/p (įrašai ranka gali būti skaitomi dvejopai), įėjimas į rūsį ir rūsys po šiuo ūkiniu pastatu, o namo rūsys nurodomas atskirai.

Minėta, kad registracija buvo atlikta paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tuometinio registratoriaus išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir išvadą, išduotą po to. Galimai minėtas pažymėjimas Nr. 176 buvo surašytas nepakankamai informatyviai ir tiksliai, prie jo nėra pastatų plano su indeksais, bet pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 1986 m. paveldėjimo teisės liudijime, pagal kurį turėjo būti atlikta nuosavybės teisinė registracija, todėl tik nuginčijus šių dviejų dokumentų teisingumą, galima paneigti įregistruotas nuosavybės teisės dalis. Tai, kad galimai padaryta klaida, pareiškėjai V. G. turėjo visiškai paaiškėti tuomet, kai jai 1998 12 30 buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (t. I, b. l. 56). Šiame liudijime jau aiškiai nurodyta, kad ji paveldi ½ namo, plane pažymėto indeksu 1A1/b, ½ dalį rūsio plane pažymėto indeksu r (po 3I1/p), ½ dalį įėjimo į rūsį, plane pažymėto indeksu 5I1/p ir kt. Taigi, šiame paveldėjimo teisės liudijime jau nurodyta, kad būtent po tuo ūkiniu pastatu, kuris, pareiškėjos teigimu, yra visas pastatytas jos tėvo ir turi priklausyti jam pilnutinai neskaidant į rūsį ir kitas dalis, ji paveldi tik ½ rūsio, taip pat ji paveldi tik ½ įėjimo į rūsį, nurodyta kaip jis pažymėtas plane, todėl pareiškėja galėjo pasitikslinti, koks tai įėjimas, o rūsio patalpos nurodytos aiškiai po ūkio pastatu 3I1/p. Pareiškėja palikimą priėmė būtent taip, neginčydama tuo metu J. D. nuosavybės teisių, kurios buvo įregistruotos pagal jai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Objektai minimi (duomenys neskelbtini) pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vėliau jiems buvo suteikti ir atskiri unikalūs numeriai.

Šiuo atveju, kaip jau buvo aptarta, įrašyti į registrą duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pareiškėja įrodinėja, kad ūkio pastatas 3I1/p visa apimtimi buvo jos tėvo nuosavybė, tačiau nei pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), nei jo pagrindu surašytame paveldėjimo teisės liudijime taip nėra nurodyta, priešingai, iš tų dokumentų galima spręsti, kad visi pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti statiniai priklauso abiem nurodytiems asmenims po ½ dalį. Šiuo atveju tai, kad pats ūkio pastatas 3I1/p nebuvo paveldėtas nei J. D., nei V. G., nėra pakankamas pagrindas pripažinti esant techninę klaidą. Šį faktą ginčyti pareiškėja galėjo, ginčydama jai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame minėtas ūkio pastatas atskirai nenurodomas. Pareiškėja įrodinėja, kad šis ūkio pastatas priklausė tik jos tėvui. Tokiu atveju ji šiuo metu gali imtis veiksmų, siekdama įteisinti šio pastato statybą ir pastatą įregistruoti, įregistruoti daiktines teises į šį pastatą. Tačiau pastatas negali būti įregistruotas per klaidos taisymo procedūrą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nurodoma, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Šiuo atveju, visų pirma, klaidos (jeigu ji ir buvo) negalima laikyti technine klaida, antra, J. D. nuo 1986 m. yra savininkė dalies statinių, kurie, ištaisius, pasak pareiškėjos, esamą klaidą, pereitų pareiškėjos nuosavybėn. Todėl jau vien nurodyta teisės norma neleidžia nekilnojamojo turto registratoriui taisyti klaidą. Juo labiau, kad tarp nuosavybės teisių turėtojų yra ginčas dėl nuosavybės. Nekilnojamojo turto įstatymas nesuteikia registratoriams teisių spręsti kokius nors ginčus tarp savininkų, daryti savarankiškas išvadas (pavyzdžiui, vertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus dėl ūkinio pastato statybos), aiškinti 1986 m. pateiktų dokumentų turinį. Šiuos dokumentus galima nuginčyti tik bendros kompetencijos teisme.

Taip pat nėra duomenų, kad, perrašant duomenis vadovaujantis 1997 10 16 Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, buvo padaryta techninė klaida. Duomenys buvo perkelti taip, kaip jie buvo įregistruoti iki įstatymo įsigaliojimo. Minėta, kad visi ginčo statiniai nuo pat 1986 metų aprašomi kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai su savo indeksais.

Motyvuojamoji dalis

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pirmiau minėta, kad įrašai registre nuo 1986 m. atitinka paveldėjimo teisės liudijimo, pagal kurį paveldėjo J. D., turinį ir jame nurodytą dokumentą (ji taip pat neginčijo fakto, kad ūkio pastatas 3I1/p nebuvo įregistruotas kaip dalinė jos ir pareiškėjos tėvo nuosavybė), vėliau įrašai atitiko 1998 m. paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį paveldėjo pareiškėja, todėl šiuo metu duomenys negali būti keičiami klaidos taisymo procedūros pagalba. Tas faktas, ar galėjo būti paveldimi iš viso neįregistruoti registre statiniai (ūkio pastatai 1986 m. pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomi kaip savavališka statyba), taip pat teisiškai gali būti įvertintas tik sprendžiant ginčą dėl nuosavybės įgijimo paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, registratorių sprendimai negali būti naikinami ir registratoriai negali būti įpareigoti ištaisyti klaidą.

Šiuo atveju teismas detaliau nepasisako dėl senaties terminų, apie kuriuos nurodo atsakovas atsiliepime. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, paduodama skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai praleido 30 dienų terminą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 str. 1 d.) nuo to momento, kai Vilniaus filialas atsisakė taisyti klaidą 2010 11 24 sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-33123. Pareiškėja skundą Registrų centrui pateikė 2010 12 06 (t. I, b. l. 41-43). Atsakovas nepagrįstai remiasi senaties terminais, kuriuos numato Civilinis kodeksas, nes šiuo atveju sprendžiamas ginčas ne dėl nuosavybės teisės, o dėl registratorių veiksmų ir sprendimų. Tik bendros kompetencijos teismas, spręsdamas ginčą dėl nuosavybės teisės, dėl paveldėjimo teisės liudijimų, galėtų pasisakyti dėl senaties termino. Klaidos taisymui Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis nenustato terminų, tačiau šiuo atveju pareiškėja klaidingai prašymą ir skundą grindė būtinumu taisyti techninę klaidą.

Atsakovo atstovė teisme prašė atlyginti turėtas teismo išlaidas – už vertėjo paslaugas sumokėtus 1251,14 Lt. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, t. y. sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, įpareigojo atsakovą pateikti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančių dokumentų užsienio kalba vertimus į valstybinę kalbą (t. II, b. l. 71). Atsakovas teismo įpareigojimą įvykdė (t. II, b. l. 73-174). Atsakovo turėtas vertimo išlaidas patvirtina į bylą pateikti dokumentai: 2011 04 29 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 05 11 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. III, b. l. 12-13). Atsakovo patirtos dokumentų vertimo išlaidos susijusios su nagrinėjama byla, priimdamas sprendimą teismas vadovavosi visa į bylą pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla. Todėl atsakovo turėtos dokumentų vertimo išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies, t. y. pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos V. G. skundą atmesti.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo naudai priteisti iš pareiškėjos V. G. 1251,14 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt vieną litą 14 centų) teismo išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.