Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei L. R. (nuotoliu), administracinėn atsakomybėn patrauktai D. Z., jos atstovui advokatui Povilui Eigminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Z., g. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Tarnyba arba Institucija, priėmusi nutarimą) 2025 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje nubausti D. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tarnyba 2025 m. liepos 16 d. nutarimu D. Z. pagal ANK 72 straipsnio 2 dalį nubaudė 20 Eur bauda. Tarnyba D. Z. nubaudė už tai, kad ši, augindama nepilnamečius vaikus M. Š., g. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., g. (duomenys neskelbtini), įsipareigojusi tenkinti vaikų poreikius, padėti palaikyti vaikų tėvo K. Š. ir vaikų emocinį ryšį, sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su vaikais pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-7250-11750/2023 priimtą nutartį, kuria patvirtinta tėvo bendravimo su vaikais detali tvarka, išreikšta abiejų sutarties šalių valia, bei 2025 m. balandžio 29 d. atvejo vadybos posėdžio metu papildomai įsipareigojusi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu ne tik telefono skambučiais, bet ir vaizdo skambučiu, įsipareigojimų nevykdė:

- nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki 2025 m. birželio 9 d. tėvas susitiko su vaikais šešis kartus: 2024 m. lapkričio 25 d., 2024 m. gruodžio 30 d., 2025 m. sausio 9 d., 2025 m. vasario 24 d., 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. birželio 9 d. viešoje vietoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui, ir bendravo su jais panašiai po 2 val.;

- tėvas vaikams skambino: 2025 m. kovo 3 d. 17.25 val., 4 dieną 17.06 val. ir 18.02 val., 5 dieną 16.58 val., 6 dieną 17.03 val., 12 dieną 17.34 val. ir 18.20 val., 20 dieną 16.48 val. ir 17.35 val., 27 dieną 16.32 val.; 2025 m. balandžio 1 d. 17.39 val., 2 dieną 17.38 val., 8 dieną 17.09 val., 9 dieną 16.18 val., 10 dieną 16.16 val., 17 dieną 17.28 val., 29 dieną 18.02 val. ir 18.51 val.; 2025 m. gegužės 5 d. 18.24 val., 6 dieną 17.33 val. ir 18.35 val., 7 dieną 17.41 val., 8 dieną 18.13 val., 13 dieną 16.47 val., 14 dieną 17.31 val., 15 dieną 16.57 val., 19 dieną 17.12 val., 20 dieną 17.03 val. ir 17.15 val., 21 dieną 16.55 val. ir 18.42 val., 22 dieną 16.19 val., 27 dieną 16.29 val. ir 18.54 val., 28 dieną 16.23 val., 29 dieną 16.38 val.; 2025 m. birželio 2 d. 18.41 val., 3 dieną 18.25 val., 4 dieną 17.50 val., 5 dieną 16.16 val. ir 17.25 val.. Paminėtomis dienomis, vaikas M. Š. neatsiliepė, o D. Z. nesiėmė jokių priemonių, kad sudarytų vaikams galimybę pabendrauti su tėvu, apie neatsiliepimo priežastis tėvo neinformavo.

- Visomis pirmiau nurodytomis dienomis, D. Z. neužtikrino vaiko teisės bendrauti su tėvu. Motina įsipareigojusi tenkinti vaikų M. Š. ir L. Š. poreikius, padėti palaikyti tėvo ir vaikų emocinį ryšį, leisti vaikams tiesiogiai bendrauti su tėvu jiems būnant pas jį, leisti vaikams privačiai bendrauti telefonu, vaizdo skambučiais su tėvu, savo įsipareigojimų nevykdė. Tokiais savo aplaidžiais, neatsakingais veiksmais, netarpininkaudama ir sudarydama kliūtis, o būtent neduodama vaikui bendrauti su tėvu telefonu, kai pati bendrauja, palikdama vaikams galimybę bendrauti tik per išmanųjį laikrodį, nepasirūpindama, kad laikrodis būtų visuomet pakrautas, reikalaudama, kad tėvo su vaikais susitikimuose dalyvautų trečias asmuo ir neduodama tėvui pasiimti vaikų pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, savo nepagrįstais pasiteisinimais, trukdančiais tenkinti vaikų poreikius - palaikyti tėvo ir vaikų emocinį ryšį kasdien iki 19.00 val. bendrauti bet kokiomis ryšio priemonėmis, bei tėvui su vaikais bendrauti tiesiogiai su jais susitinkant, tokiu būdu D. Z. būdama metų laikotarpyje bausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, pakartotinai neužtikrino vaiko teises į visavertį gyvenimą, nepaisė geriausių vaiko interesų prioriteto, vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 12 straipsnio 1 dalį, tokiais savo veiksmais netinkamai panaudojo motinos valdžią priešingą vaiko interesams, nevykdė tėvų pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, sudaryti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, CK 3.170 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintą vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiama D. Z. skundu prašo panaikinti Tarnybos 2025 m. liepos 16 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu, kadangi nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 72 straipsnio 2 dalyje.

3.1. Vaiko tėvas K. Š. skambindamas sūnui (M. Š.) nesilaiko nustatyto laiko – skambina vėlai vakare, net naktį, būdamas neblaivus. Berniukui bus (duomenys neskelbtini) metai, jis pats atsirenka, kada nori kalbėti su tėvu, kada ne. Vaikas atskiria, kada tėvas yra neblaivus, tada atsiliepti jam nenori. Tėvas vaikui duoda pažadus, jų neišpildo, tuomet M. būna nuoskauda tėvo atžvilgiu ir jis vėl kurį laiką nenori jokio kontakto su tėvu. Yra daug niuansų ir kasdienių aplinkybių, kurių vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės nenori girdėti ir įvertinti. Teigia, jog vaiko geriausi interesai yra pagrindinis veiksnys, kurį reikia apsvarstyti visose gyvenimo situacijose, kurios daro įtaką vaikui. Tai plati sąvoka, apimanti vaiko gerovę ir vaiko interesus augti sveikoje, stabilioje aplinkoje, kuri jam nekenkia. Vaikui yra būtina papildoma apsauga, pagalba augant ir vystantis, kad vaikystė būtų laiminga, saugi ir vaikai užaugtų geriausiais suaugusiais, kokiais tik gali būti. Skunde akcentuojama apie vaiko šeimos bei valstybės vaidmenį apsaugant vaiką nuo smurto ir suteikiant paslaugas nukentėjusiems vaikams, vaiko teisių apsaugos sistemos tikslus, taip pat ir vaiko vaidmenį savo gyvenime ir jų santykį su kitais visuomenės nariais, taip pat akcentuojamas jos, kaip vaiko motinos, atsakomybę už vaikų saugią ir laimingą vaikystę.

3.2. Skunde pažymi, jog būdama vieniša dviejų mažamečių vaikų mama, kuri kreipdamasi į visas įmanomas institucijas, tarp jų – ir į Tarnybą, pradėjusi ieškoti pagalbos savo dviem mažamečiams vaikams dėl netinkamo jų tėvo elgesio, tačiau gavo tik apgailestavimą, jog yra tokioje situacijoje, prastai jaučiasi, tačiau jokių realių veiksmų imtis ir padėti negali, galų gale, liko pati apkaltinta, pažeminta ir neberandanti išeities iš susidariusios situacijos.

3.3. Yra įsitikinusi, kad K. Š. netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo pareigas, kenkia vaikams: juos žemina, žaloja fiziškai, gniuždo emociškai, tyčiojasi. Nurodo, jog ji nėra paranojikė, tačiau ji puikiai pažįsta savo vaikus ir mato, jog su jais kažkas vyksta ne taip, kad jų elgesys, emocijos, kontaktas su aplinka labai pakitęs į blogąją pusę. Ji pakankamai domisi vaiko raida, vaiko psichologija ir jai labai daug „užsidegė raudonų šauktukų“. Įsitikinusi, kad tas pasikeitimas buvo nulemtas tam tikrų įvykių, netinkamų suaugusio žmogaus poelgių ir pan. Vaikai leidžia laiką su tėvu, piktnaudžiaujančiu alkoholiu, tėvas yra susiradęs draugę – T. K., kuri, kaip ir jos motina, taip pat nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, visa tai vyksta aplinkoje, kur vaikai praleidžia laiką su tėvu jos mažamečiai vaikai. Tik dėl šių priežasčių, nusižengdama įstatymui, neleido paskutiniu metu vaikų pas tėvą, bet tėvas pretenzijų nereiškė, ir po mėnesio, dar daugiau nei mėnesio pasimatymo su vaikais, girtas su vaikais susitiko 10 minučių prie kalėdinės eglės, neva, pasveikinti vaikų su šventėmis. Matydami tokią tėvo būseną vaikai išsigando, nėjo su juo net pasikalbėti. Jos vertinimu, tai yra netinkamas tėvų valdžios panaudojimas prieš vaikus. Skunde D. Z. taip pat ir sūnaus M. pasakojimą, jog K. Š. neleidžia dukrai L. šlapintis į unitazą, liepia tai daryti šalia unitazo, o nusišlapinus, reikalauja išvalyti ir juokiasi. Ji tokiu pasakojimu negalėjusi patikėti, retoriškai skunde klausia, koks normalus žmogus gali taip elgtis su savo vaiku? Ji pati vaikus moko asmens higienos, tvarkos įgūdžių, o tėvas su savo vaikais elgiasi kaip su patyčių objektu. Pažymėjo, jog sūnus K. Š. net tėvu nevadina, vadina jį K., kas, pareiškėjos nuomone, parodo, kad tarp tėvo ir vaikų nėra nuoširdžios bendrystės, vaikai nejaučia ryšio su tėvu, mergaitės tėvas apskritai nepripažino, neigė savo tėvystę ir panašiai.

3.4. Teigia, jog pats K. Š. pažeidinėjo teismo patvirtintą tvarką, sutartu grafiku neatvykdavo pasiimti vaikų ir apie tai nepranešdavo, o po 2023 m. rugsėjo 30 d. įvykių, kada vaikų elgesys po apsilankymo pas tėvą pasikeitė (dukra grįžo išsigandusi, rėkė, netgi mušė ją, o sūnus buvo išsigandęs, nervingai trypė kojomis, buvo užsidariusi savyje, nekalbėjo, kas atsitiko. Tęsiantis tokiam vaikų elgesiui ji kreipėsi į Tarnybą, išsakė savo nuogąstavimus, jog prieš vaikus gali būti naudojamas fizinis smurtas, o prieš dukrą – ir (duomenys neskelbtini) smurtas, tačiau Tarnyba reikalavo pateikti įrodymus. Ji vaikus užrašė pas psichologą, dukrą – pas ginekologę, tačiau specialistai kategoriškų išvadų negalėjo pateikti. Kreipėsi ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tyrimo metu berniukas papasakojo, kad tėvas su dukra elgiasi netinkamai, liepia jai nusirengti ir juokiasi, tačiau detalių sūnus nepasakojo. Po šio įvykio vaikai atsisako bendrauti su tėvu, o ji pati kreipėsi teisinės pagalbos į teisininkus.

3.5. Nesigina ir pripažįsta, kad nesilaiko teismo patvirtintos tarp šalių sutartos tvarkos, neleidžia nakvoti vaikų pas tėvą, bet ir patys vaikai nenori ilgiau pasilikti su tėvu, M. nori susitikti su tėčiu tik tada, jei yra „ta moteris" (socialinė darbuotoja). 2025 m. birželio 19 d. Rokiškio socialinių paslaugų centre vykusio posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė, jai buvo patarta kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos keitimo. Nurodo, jog nuolat dabar bendrauja su psichologais dėl vaikų emocinės būklės, tariasi, kaip jai elgtis, ką kalbėti, kad būtų kuo naudingiau vaikams. Skunde perkeltas ir Tarnybos 2023 m. gruodžio 11 d. išvados Nr. 7SD-12929 (8.7.27), 2023 m. gruodžio 7 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 7VSV-4025 turinys, teigiama, jog ir pati Tarnyba pamatė, jog situacija nėra eilinė, vaikai yra sutrikę, rekomendavo teismui neišduoti K. Š. vykdomojo rašto, tačiau teismas, nes priverstinis bendravimas vaikams su tėvu, vaikams atneš dar daugiau žalos, sunkių emocijų ir pan. Tačiau teismas priimdamas sprendimą išduoti K. Š. vykdomąjį raštą į tai visai neatsižvelgė ir šios išvados nevertino.

3.6. Teigia, kad nori apsaugoti vaikus nuo dalykų, kurie juos akivaizdžiai žaloja, trikdo, kelia jiems sumaištį. Neturi jokio tikslo pakenkti K. Š., bet jis turi elgtis tinkamai, dorai atlikti tėvo pareigas, o ne kenkti vaikams. Šiuo metu vaikai yra emociškai atsigavę, primiršę kai kuriuos nemalonius dalykus kas vyko tėčio namuose.

3.7. Skunde aptaria Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl teisingumo, teisinės valstybės principų, valstybės nustatomas poveikio priemones ir jų proporcingumą, atitikimą siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams nubausti pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, teisingos pusiausvyros (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Nurodo, jog už teisės nusižengimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės nusižengimams ir baudos bei nuobaudos paskirčiai. Skunde paminima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl skiriamų nuobaudų atitikimo proporcingumo reikalavimui, kad už nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo, ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri atitinka pažeidimo pobūdį, asmenybę, aplinkybes.

4. Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodė, jog:

4.1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo patvirtinta D. Z. ir K. Š. 2023 m. liepos 19 d. susitarimas, pagal kurį šalys susitarė: 1) pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2SP-7639-762/2022 patvirtintos pareiškėjų taikos sutarties 3 punktą, nustatant konkrečią tėvo K. Š. bendravimo su dukra L. Š. tvarką; 2) pakeisti Panevėžio apylinkės teisino Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2SP-8656-620/2020 patvirtintos pareiškėjų taikos sutarties 3 punktą, nustatant konkrečią tėvo K. Š. bendravimo su sūnumi M. Š. tvarką. Pagal teismo nutartį yra numatyta, kad K. Š. su vaikais bendrauja kalendorinio mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos to savaitgalio šeštadienį iki 9.00 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val. Tėvas turi teisę pusę dukros ir pusę sūnaus atostogų laiko praleisti su vaikais. Pagal bendravimo tvarką, tas iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikai, turi teisę bendrauti su vaikais bet kuriomis ryšio priemonėmis kasdien iki 19.00 val. Taip pat yra numatytas tėvo su vaikais bendravimas šventinėmis dienomis.

4.2. Kadangi D. Z. teismo patvirtintos tvarkos nesilaikė, Tarnyba 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu jai pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį skyrė įspėjimą. Skirdama įspėjimą Tarnyba siekė ne tik nubausti administracinį nusižengimą padariusią vaikų motiną, bet ir siekė, kad ši laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir užtikrintų vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Pažymėjo, kad D. Z. ir toliau veikė priešingai vaikų interesams ir tokiu būdu netinkamai įgyvendino tėvų valdžią, dėl ko 2025 m. liepos 16 d. Tarnyboje buvo priimtas nutarimas skirti vaikų motinai pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį 20 eurų baudą. Nutarimas buvo priimtas ir įvertinus tas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, tai yra: 1) K. Š. 2025 m. sausio 23 d. pranešimą apie tai, kad vaikų motina D. Z. riboja jo ir vaikų bendravimą, nuteikinėja vaikus prieš tėvą, galimai darydama fizinį ir psichologinį poveikį siekdama taip pateikti kaip netinkamą tėvo elgesį; 2) 2025 m. sausio 24 d. bendraujant su D. Z. ši pripažino, jog nesilaiko teismo patvirtintos tvarkos, reikalaudama, kad vaikų susitikimuose su tėvu dalyvautų trečiasis asmuo ir kad susitikimai vyktų ne tėvo aplinkoje, nors patys vaikai teigė, jog jiems su tėčiu būti patinka, L. sakė, kad tėtį labai myli, M. taip pat teigė, jog su tėčiu jaučiasi gerai, tik nemėgsta, kad grįžus iš susitikimų mama būna liūdna ir jis turi ją raminti; 3) 2025 m. sausio 27 d. Rokiškio socialinių paslaugų centro pažyma, jog K. Š. išsakė nuogąstavimus dėl skambinimo sūnui, nes šis jam minėjo, kad su juo bendrauti neleidžia mama, be to, K. Š. minėjo ir D. Z. nuolatinius įtarinėjimus dėl piktnaudžiavimo alkoholio, atvykimo į susitikimus neblaiviam, ką K. Š. neigė; 4) 2025 m. vasario 7 d. „In Medica“ pažyma, jog (duomenys neskelbtini) (L. Š.) gali lemti higienos stoka ir individuali organizmo mikroflora; 5) 2025 m. gegužės 27 d. vaikų (L. Š. ir M. Š.) situacijos vertinimo anketos Nr. 7VSV-1625; 2025-05-27 Nr. 7VSV-1630, kuriose konstatuota, kad nustatyti rizikos ir apsaugos veiksniai, numatyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.A1-449 redakcija), patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 25.3.8. punkte (vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (rizikos veiksnys nustatytas vaikų motinai) ir Aprašo 28.4. punkte (kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui) bei pripažinta, kad vaikų motina D. Z. nepakankamai užtikrina sūnaus M. Š. ir L. Š. teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu; 6) 2025 m. birželio 9 d. Tarnybos specialisčių susitikimu su K. Š., kurio metu K. Š. nurodė, jog D. Z. nesilaiko teismo nustatytos jo ir vaikų bendravimo tvarkos, ir po vykdomojo rašto išdavimo ir toliau neleidžia jam bendrauti su vaikais be trečių asmenų dalyvavimo, sudaro galimybę bendrauti su vaikais tik kartą per mėnesį, kai jis pasiima laisvą dieną, pateikė įrodymus apie tai, kad negali susisiekti su sūnumi, nes šis neatsiliepia ir D. Z. atsisako bendradarbiauti motyvuodama tuo, jog ji ne M., atsisako sudaryti galimybes bendrauti su vaikais vaizdo ryšiu, nors buvo taip sutarę;7) 2025 m. birželio 11 d. Rokiškio socialinių paslaugų centro pažyma, jog vaikai su tėvu nuo 2024 m. lapkričio 20 d. susitiko 6 kartus, visus kartus susitikimuose dalyvavo socialinė darbuotoja J. Z., nes vaikų motina D. Z. neleidžia vaikų tėvui bendrauti su vaikais be trečiojo asmens dalyvavimo ir ne viešoje erdvėje, pastebėta, jog visuose susitikimuose tarp vaikų ir tėvo matomas artimas ryšys, vaikai tėvą apsikabina, pabučiuoja tiek susitikdami, tiek atsisveikindami, klausinėja, kada vėl susitiks.

4.3. Tarnyba nesutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad vaikų tėvas skambindamas sūnui M. nesilaiko nustatyto laiko, skambina vėlai vakarais, net naktį, būdamas neblaivus ir panašiai, tačiau atliekant administracinį tyrimą, 2025 m. birželio 9 d. bendraujant su vaikų tėvu, šis savo mobiliajame telefone parodė skambučių vaikui registrą už laikotarpį nuo kovo mėn. iki birželio mėn. (Nr. 7TSD-1411). Iš pateiktos informacijos buvo matyti, kad tėvas skambina tinkamu laiku. Šių metų gegužės mėnesį tėvas vaikams skambino 18 kartų, tačiau su vaikais pasikalbėti telefonu nepavyko. Kitais mėnesiais pavyko pasikalbėti vos kelis kartus. Tai sudaro pagrindą manyti, jog vaikų motina nededa pakankamai pastangų, kad vaikai palaikytų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Tą patvirtina ir K. Š. susirašinėjimas su D. Z. telefonu trumposiomis SMS žinutėmis, nes tėvui paklausus kodėl vaikas nekelia telefono, motina atsako, jog į šį klausimą atsakyti negali, nes ji ne M.. 2025 m. liepos 4 d. bendraujant su D. Z. Tarnyboje, ši nurodė, jog mato, kad dažniausiai skambučiai būna praleisti, tačiau pripažįsta, jog jokių veiksmų pati nesiima. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog M. turi ne tik laikroduką, bet ir telefoną, tačiau motina neduoda tėvui vaiko telefono numerio, nors pati bendrauja su vaiku telefonu.

4.4. Pažymėjo, jog pateiktame skunde D. Z. pati nesigina ir pripažįsta, kad nesilaiko teismo nustatytos ankstesnės tvarkos, neleidžia vaikų nakvoti pas tėvą. Tarnybos vertinimu, D. Z. siekis neleisti tėvui bendrauti su vaikais, nėra nei teisėtas, nei pagrįstas, todėl tai vertintina, kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia bei veikimas priešingai vaiko interesams.

4.5. Tarnyba, atsakydama į skundo argumentus, jog pati vertino tėvo elgesį kaip netinkamą rekomenduodama tėvui neišduoti vykdomojo rašto (dėl skunde minimos 2023 m. gruodžio 11 d. išvados Nr. 7SD-12929) nurodė, jog Tarnyba siūlė išvadoje vykdomojo rašto neišduoti, nes dar nebuvo gautų duomenų apie Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK atliekamo tyrimo Nr. M-1-01-73672-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalį rezultatus bei išvadų iš (duomenys neskelbtini). Visgi, teismas išieškotojo K. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto tenkino. Tarnybai antrą kartą pradėjus administracinę teiseną D. Z. atžvilgiu, D. Z. pati 2025 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, K. Š. nesilaikant teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau teismas padarė išvadą, jog pati pareiškėja D. Z. netinkamai vykdo įsipareigojimus, susijusius su taikos sutartyje nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, taip pažeisdama vieną esminių sutartyje numatytų pareigų bei jos prašymo netenkino.

5. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta D. Z. prašo skundą tenkinti. Pripažino, jog nesilaikė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patvirtintos tarp jos ir vaikų tėvo K. Š. taikos sutartimi sutartos bendravimo tvarkos su vaikais M. ir L., nes vaikai K. Š. aplinkoje jautėsi nesaugiai dėl K. Š. ir jo šeimos narių vartojamo alkoholio. Įtarė, jog vaikų atžvilgiu yra atliekami ir įstatymo uždrausti veiksmai (abu vaikai po susitikimų su tėvu tapdavo uždari, įsibaiminę, mano, jog prieš (duomenys neskelbtini)), dėl įtarimo vaikui patyrus (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau jis buvo nutrauktas. D. Z. paaiškino, jog yra įsitikinusi, kad vaikai bijo tėčio, M. ne kartą išsakė, jog nenori važiuoti pas tėvą, dėl šios priežasties ji ir reikalavo, kad susitikimuose su vaikais dalyvautų ir socialinė darbuotoja. Tai darė tik vaikų interesais. D. Z. teismo posėdyje taip pat aiškino, jog nedraudė M. išmaniuoju laikrodžiu bendrauti su tėvu, tačiau pats vaikas sakydavo, kad nenori atsiliepti laikrodžiu, kai tėvas skambindavo, o jai psichologė patarė vaiko neversti to daryti. Neneigė, kad vaikas turėjo ir mobilųjį telefoną, kuris šiuo metu jau yra sugedęs ir vaikas nebeturi, tačiau telefono numerio K. Š. nesakė. Neneigia, jog paklausta K. Š., kodėl M. neatsiliepia telefonu, jam atrašė, kad ji ne M., nes neatsako už tai, kad vaikas nenori kalbėtis su tėvu. Baigiamosiose kalbose atkreipė dėmesį į tai, jog ji yra išklausiusi ir tėvystės kursus ir mokymus, skirtingai nei K. Š..

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas P. Eigminas prašo skundą patenkinti. Palaikė skunde išdėstytus argumentus, jog D. Z. nepagrįstai 2025 m. liepos 16 d. nutarimu buvo nubausta pagal ANK 72 straipsnio 2 dalį, panaikinus šį nutarimą, administracinio nusižengimo bylą. Papildomai paaiškino, jog D. Z. yra tvarkinga motina, išauginusi ne vieną vaiką, nėra padariusi teisės nusižengimų ar nusikaltimų, yra dora ir atsakinga motina, todėl kaltinti ją veikiant priešingai vaikų interesams, yra neteisinga. Nutarimas surašytas remiantis vien tik K. Š. paaiškinimais apie telefono skambučius sūnui, tai yra kaltinant motiną, kad ji neužtikrino bendravimo su vaiku, nors pats vaikas nenori bendrauti su tėvu, tos priežastys nebuvo aiškintos. Pats tėvas K. Š., remiantis 2025 m. liepos 4 d. D. Z. paaiškinimu, nerodo iniciatyvos bendrauti su vaikais, veda netinkamą gyvenimo būdą, buvo kreiptasi ir į policiją dėl netinkamo tėvo elgesio, nors rezultatas nebuvo gautas, todėl motina turėjo imtis veiksmų, kad apsaugotų savo vaikus nuo tėvo netinkamo elgesio. Atstovas mano, jog motina kaip tik veikė tik vaikų interesams, šiuo metu jau yra kreiptasi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kuri labiau užtikrins vaikų interesus ir jų apsaugą.

7. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė L. R. prašo palikti 2025 m. liepos 16 d. nutarimą nepakeistą, mano, jog D. Z. veiksmuose yra ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai. Pažymėjo, jog priimant procesinį sprendimą buvo įvertinti visi įrodymai ir pripažinta, kad D. Z. veiksmai nesudarant galimybės vaikams bendrauti su tėvu, sudarant tam kliūtis yra ne vaikų naudai, bet priešingai vaikų interesams, tos D. Z. nurodytos aplinkybės dėl K. Š. girtavimo, tvirkinamų veiksmų nepasitvirtino, atstovė nurodė, jog Tarnyba tokių faktų, kad būtų girtaujama K. Š. namuose, nenustatė. Atkreipė dėmesį ir į D. Z. pateiktą raštą Seimo kontrolieriui, dėl kurio atlikus tyrimą taip pat jokių pažeidimų nenustatyta.

Skundas atmetamas.

8. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

9. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

10. Pažymima ir tai, kad asmuo gali būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

11. Skundžiamu nutarimu D. Z. pripažinta kalta ir nubausta dėl ANK 73 straipsnio 2 dalį numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Administracinę atsakomybę pagal šią ANK normą sukelia tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, padarytas pakartotinai. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra atsakomybė pagal šią normą kyla už kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, CK, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose, nustatytų tėvų pareigų ir kartu vaiko teisių pažeidimą. Taigi, traukiant asmenį atsakomybėn pagal šią normą, būtina nurodyti ir kokią konkrečią teisės akto nuostatą asmuo pažeidė.

12. Šioje byloje D. Z. apkaltinta ir 2025 m. liepos 16 d. nubausta, kad savo elgesiu pažeidė VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teises į visavertį gyvenimą, nepaisė geriausių vaiko interesų prioriteto, vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo, taip pat nevykdė CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų pareigą sudaryti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis bei pažeidė CK 3.170 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytas vaiko teises į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą.

13. Remiantis VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalimi, vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. Remiantis CK 3.155 straipsnio 2 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.170 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, jog šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

14. Teismui, išklausius D. Z. paaiškinimų teismo posėdyje, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos, nekyla abejonių, jog D. Z. savo veiksmais, tai yra neleisdama vaikams L. ir M. kiekvieną kalendorinio mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį bendrauti su vaikais nuo šeštadienio 9 val. iki to savaitgalio sekmadienio 18 val., neleisdama K. Š. pusę dukros ir pusę sūnaus atostogų laiko praleisti su vaikais, iš esmės nesiimdama jokių veiksmų, kad K. Š. turėtų galimybę bendrauti su vaikais bet kuriomis ryšio priemonėmis kasdien iki 19.00 val., kaip buvo numatyta 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutartyje, patvirtinusioje pačių tavų sutartą bendravimo tvarką, kliudė atskirai gyvenančiam tėvui K. Š. bendrauti su vaikais, kas, remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, laikoma piktnaudžiavimu valdžia ir toks asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka, vienas iš atsakomybės rūšių yra numatyta ANK 73 straipsnio 2 dalyje.

15. VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vaikas gali nebendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tai yra administracinėn atsakomybėn patraukta D. Z., savaip interpretuodama teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas jos pačios ir atskirai gyvenančio tėvo sutarimas dėl bendravimo su vaikais, neleisdama atskirai gyvenančiam K. Š. pasiimti vaikų pagal jų sutartą tvarką ir reikalaudama, kad tėvo susitikimuose su vaikais dalyvautų trečiasis asmuo (socialinė darbuotoja), privalėjo pateikti duomenų (įrodymų), kad tokie susitikimai prieštarauja vaiko interesams.

16. Visgi tiek viso administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu nusižengimą tyrusioje institucijoje (nuo 2025 m. sausio 23 d. iki 2025 m. liepos 16 d.), tiek ir nagrinėjant jos skundą teisme, administracinėn atsakomybėn patraukta D. Z. tokių duomenų nepateikė. Ji skunde dėl 2025 m. liepos 16 d. nurodė priežastis, dėl kurių neleido tėvui bendrauti su vaiku, nurodė vaikų baimę, išgąstį po susitikimo su tėvu, sūnaus teiginius apie keistą tėvo elgesį su dukra (reikalaudavo šlapintis prie unitazo ir išvalyti šlapimą, o valant šlapimą juokdavosi), taip pat galimus (duomenys neskelbtini) pobūdžio veiksmus dukros atžvilgiu.

17. Tačiau šie visi D. Z. argumentai nebuvo patvirtinti, priešingai, iš medžiagoje esančių socialinės darbuotojos J. Z. užpildytų atvejo aprašymų, vaikai su savo tėvu K. Š., susitikę 2024 m. lapkričio 24 d., 2024 m. gruodžio 30 d., 2025 m. sausio 9 d., 2025 m. vasario 24 d., 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. birželio 9 d., buvo linksmi, džiaugėsi susitikimais su tėvu, konstatuota, jog visuose 6 vaikų susitikimuose su tėvu stebimas artimas ryšys tarp tėvo ir vaikų, vaikai pasiilgsta tėvo. (1 t. 61-64, 66-67 b. l.) Tai, kad L. myli tėvą ir M. patinka būti su tėčiu, abu vaikai nurodė 2025 m. sausio 24 d. bendraudami su Tarnybos specialiste (1 t. 42-49, 50-57 b. l.). Jokių užuominų apie tai, kad vaikai bijotų tėvo, vengtų kontakto su juo, iki priimant sprendimą dėl D. Z. skiriamos nuobaudos, nėra arba tiesiog buvo paneigti, skundai, kuriais ji kreipėsi į įvairias institucijas, nebuvo patenkinti, ikiteisminis tyrimas – nutrauktas. Teismo posėdyje dalyvavusi ir Tarnybos atstovė L. R. teigė, jog K. Š. aplinkoje nebuvo nustatyta jokių rizikos ar apsaugos veiksnių, dėl kurių vaikams būtų nesaugu būti su tėčiu, nekalbant apie minimus mistinius girtavimus K. Š. namuose ar tėvo reikalavimą dukrai (duomenys neskelbtini). Teismui nekyla abejonių, jog Institucijos, priėmusi nutarimą, specialistės neabejotinai tokius atvejus (girtavimo, tyčiojimosi iš vaikų) būtų fiksavusi, o žinant D. Z. veiksmus kreiptis į visas instancijas, mažai tikėtina, kad Tarnyba tokius D. Z. teikiamus pranešimus būtų ignoravusios.

18. Todėl teismas pripažįsta, jog D. Z., neleisdama vaikams matytis su tėvu K. Š. nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nesilaikydama savo pačios ir vaikų tėvo pasirašytos taikos sutarties dėl K. Š. bendravimo su tėvu, netarpininkaudama dėl sūnaus M. bendravimo su tėvu išmaniuoju įrenginiu (išmaniuoju laikrodžiu), o lakoniškai atsakydama į K. Š. prašymą ir klausimą, kodėl neatsiliepia sūnus, jog ji ne M., be to, nuslėpdama nuo vaikų tėvo aplinkybę, jog sūnus turi išmanųjį laikrodį ar tiesiog nepasakydama vaikų tėvui mobiliojo telefono numerio, kuriuo tėvas galėtų susisiekti ir bendrauti su vaiku ir vaizdo skambučiais, pažeidė VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, CK 3.170 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintas šalių vaikų teises į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. D. Z. iš esmės savo veikimu/neveikimu kliudė K. Š. tai daryti ir naudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, nes prieš tai D. Z. jau buvo bausta už analogiškus veiksmus.

19. Dėl šių priežasčių konstatuojama, jog D. Z. skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. D. Z. atstovas advokatas P. Eigminas akcentavo ir nutarimo nubausti D. Z. esmę, tai yra tai, jog ši yra nubausta už tai, kad neprivertė sūnaus atsiliepti išmaniuoju įrenginiu, neužtikrino, kad šis būtų pakrautas. Tačiau nusižengimo esmėje yra nurodyta, kad per visą tą laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki 2025 m. birželio 9 d. vaikai su atskirai gyvenančiu tėvu susitiko tik 6 kartus. Kaip pagal nustatytą tvarką tėvas su vaikais turėjo teisę matytis kas antrą savaitgalį ir būti su jais nuo šeštadienio iki sekmadienio, pusę vaikų atostogų, jokių pateisinančių duomenų, dėl kurių ji, D. Z., savavališkai nutarė ignoruoti teismo sprendimą bei nevykdyti su kitu tėvu sutartos tvarkos, nepateikė. Toks D. Z. elgesys vertinamas kaip priešingas vaikų interesams elgesys, už kurį yra baudžiama įstatymų nustatyta tvarka. Posėdžio metu buvo pateiktas ieškinys, kuriuo D. Z. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus dėl išlaikymo pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (LITEKO duomenų bazėje nustatyta, jog ieškinys yra gautas 2025 m. spalio 29 d.). Tačiau šis ieškinys visiškai nepaneigia jos padaryto administracinio nusižengimo bei nešalina atsakomybės. D. Z., matydama, jog atskirai gyvenančio tėvo bendravimas pažeidžia vaikų teises, privalėjo nedelsiant imtis veiksmų ir reaguoti, o ne savavališkai keisti jau patvirtintą tvarką. Juo labiau, jog argumentai, dėl kurių D. Z. nusprendė nesilaikyti patvirtintos bendravimo tvarkos, nebuvo įrodyti (įtarimai (duomenys neskelbtini) išnaudojus (duomenys neskelbtini) apskritai sunkiai pasiduoda kritikai, ypač po to, kada buvo nustatyta, dėl ko atsirado tie paraudimai pas mergaitę). Teismas plačiau nepasisako dėl D. Z. ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai tikrai nėra šios bylos dalykas. Tačiau įvertinus tą aplinkybę, jog D. Z. iki šiol be teisėto pagrindo ribojo vaikų teises matytis su tėvu pagal tarpusavio sutarimą, kuris, panašu, ir šiaip neužtikrino tėvo teisę maksimaliai bendrauti su atskirai gyvenančiais vaikais (kas antrą savaitgalį po parą ir pusę vaikų atostogų nėra maksimalus ryšio užtikrinimas), mažai tikėtina, kad ir naujieji ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos pagal ieškovės supratimą atitiks geriausius vaikų interesus. Antra vertus, po tokių D. Z. veiksmų ribojant atskirai gyvenančio tėvo pasimatymus su vaikais labai tikėtina, kad vaikų tarpusavio ryšys su tėvu jau dabar yra susilpnėjęs ir tik silpnės, o perdėtas vaikų motinos rūpinimasis vaikais tam nepadės. Bet, vėlgi tai ne šios bylos dalykas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.