Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-999-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
1S-999-628/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Pareiškėjas
A. Č.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-999-628/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.1. (S)
Teisėjas R. R.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso metu išnagrinėjusi pareiškėjo A. Č. (toliau – A. Č.) atstovės advokato padėjėjos L. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. Č. atstovės skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Ž. K. 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 11 d. buvo registruotas Bendrojo pagalbos centro pranešimas apie tai, kad pranešėjas, prisistatęs A. Č. vardu, nurodė, jog jam pažįstamas asmuo juvelyrinių dirbinių dirbtuvėse jį sumušė ir praskėlė galvą.

2014 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja J. S., patikrinusi gauto pranešimo pagrįstumą, įvertinusi policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. L. veiksmų ir išaiškinti A. Č., kad E. L. veiksmuose įžvelgiama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d., požymių, pažymėdama, kad bylos dėl šių nusikalstamų veiksmų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 407 str. nuostatomis, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, o ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Pareiškėjas A. Č., nesutikdamas su priimtu nutarimu, jį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Ž. K. 2014 m. liepos 22 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos J. S. 2014 m. birželio 20 d. nutarimą ir pavedė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnams patikslinti A. Č. pareiškimo duomenis.

Išnagrinėjusi pareiškėjo A. Č. pareiškimo duomenis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja J. S., LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 407 str. pagrindu, 2014 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad tarp E. L. ir A. Č. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, o medžiagos tikslinimo metu negauta pakankamai duomenų, kad konflikto dalyviai turėjo tikslą sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką; duomenų, kad aplinkiniams žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, ar kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, negauta; E. L. ir A. Č. veiksmuose įžvelgiama veika, turinti LR BK 140 str. 1 d. požymių. Vadovaujantis LR BPK 407 str., baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d. yra privataus kaltinimo bylos, kurios nagrinėjamos teismuose, šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Ž. K. 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d. bei nurodydamas, kad nors nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad konfliktas tarp A. Č. ir E. L. įvyko viešoje vietoje, kur buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys, tačiau įvertinęs dėl konflikto kilusius padarinius, t. y. jog A. Č. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, aplinkinių reakciją, konflikto trukmę bei kitas aplinkybes, prokuroras padarė išvadą, kad E. L. veiksmų padariniai savo pobūdžiu nesiekė tokio pavojingumo, kokio reikalaujama kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., kaip realų viešosios tvarkos sutrikdymą.

Nesutinkant su priimtu nutarimu, A. Č. atstovė pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2014 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo atstovės skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui pareiškėjo A. Č. atstovė advokato padėjėja L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. spalio 10 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad buvo neįvertinti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. požymiai ir padaryta nepagrįsta išvada, jog nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje atlikus papildomą patikrinimą buvo konstatuota aplinkybė, kad E. L. veikė viešojoje vietoje, kur buvo ar bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys, tačiau teismas įvykio aplinkybes išnagrinėjo vienpusiškai, ignoruojant aplinkybę, kad įvykio metu dirbtuvėse buvo bei visą įvykį stebėjo pašalinis asmuo – klientė, atėjusi pasiimti savo užsakymo, kuriai nustatyti nebuvo imtasi jokių priemonių.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovės teigimu, medžiagoje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog E. L., kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį – pareiškėjas jį netyčia aptaškė jogurtu, įmonėje, kurioje jis teikia viešąsias paslaugas, dienos metu, demonstruodamas niekinamą požiūrį ne tik į buvusius tuo metu patalpoje bendradarbius, bet ir klientę, laukusią savo užsakymo, nepaisydamas nustatytų visuomenės elgesio taisyklių, garsiai šūkavo, vartojo pareiškėjo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, užpylė ant galvos pastarajam šaltą vandenį, po ko, įžūliu elgesiu, kas pasireiškė fizinio smurto panaudojimu, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skundu pabrėžiama, kad 2014 m. birželio 11 d. E. L. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą, kur, pažeidžiant LR BPK 168 str. reikalavimus, apklaustas nebuvo, o buvo surašytas paaiškinimas, t.y. dokumentas, kuris nėra numatytas LR BPK.

Akcentuojama, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą bei atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, galima priimti pagrįstą procesinį sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., požymių buvimo E. L. veiksmuose, būtina apklausti ir įvykio liudininką, dirbtuvių darbuotoją G. P., imtis procesinių veiksmų nustatant įvykio metu buvusius pašalinius asmenis – moterį, atėjusią atsiimti savo užsakymo, apklausti į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, nustatyti, ar buvo sutrikdyta normali įmonės veikla bei atlikti kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Pareiškėjo A. Č. atstovės advokatės L. K. skundas netenkinamas.

LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, konstatuojama, kad tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos J. S. 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą E. L. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., tiek Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Ž. K. 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimas bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis yra priimti baudžiamojo proceso įstatymo numatytose minėtų subjektų kompetencijos ribose, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, prokuroro Ž. K. nutarimo išvados yra motyvuotos, šioms išvadoms iš esmės pritarė ikiteisminio tyrimo teisėja, pagrindo joms nepritarti neturi ir skundą nagrinėjantis teismas.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. nuostatas atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Taigi, veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nenustačius bent vieno iš šių požymių, kaltininko veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal aptariamo straipsnio nuostatas.

Analizuojant LR BK 284 str. 1 d. sudėties požymius, matyti, kad nusikaltimo vieta šio straipsnio prasme laikytina viešoji vieta, t.y. viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. LR BK 284 str. 1 d. taikymui būtina nustatyti ir kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K- 416/2013).

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, 2014 m. birželio 11 d., apie 10 val., Pylimo g. 34, Vilniuje, juvelyrinių dirbinių dirbtuvėje asmeninio konflikto metu juvelyrinių dirbtuvių laikrodininkas E. L., įbėgęs į A. Č. darbo vietą, apipylė jį vandeniu, po to, atbėgęs antrą kartą prie jo darbo vietos, trenkė su puoduku A. Č. per galvą. Remiantis Valstybės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1957/14 (01), A. Č. nustatyta: pjautinės žaizdos kaktoje, veido kairėje pusėje, paveikus aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vertinant šias aplinkybes, sutiktina su skundo argumentu, kad E. L. neteisėti veiksmai A. Č. atžvilgiu buvo atlikti viešoje vietoje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Tačiau šių duomenų kontekste, akcentuotina tai, kad šios aplinkybės LR BK 284 str. 1 d. inkriminavimui nepakanka, būtina nustatyti, kad neteisėtais kaltininko veiksmais buvo sutrikdyta žmonių rimtis ar viešoji tvarka. Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad tiek A. Č., tiek kiti apklausti asmenys - I. F., G. Š., N. K., paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio metu patalpoje buvo klientė, atėjusi atsiimti savo užsakymo. Visą laiką, kol vyko susistumdymas tarp A. Č. ir E. L., ji stovėjo prie langelio, laukdama savo užsakymo. G. Š. paaiškino, kad ji atidavė klientei jos užsakymą bei už vyrų elgesį jos atsiprašė, nenurodydama, kad klientė būtų reiškusi savo nepasitenkinimą, o duomenų, patvirtinančių, kad pastaroji dėl šio incidento būtų kreipusis į ikiteisminio tyrimo įstaigas, pateiktoje medžiagoje nėra. Nors įvykio vietoje buvo ir kiti asmenys, t.y. A. Č. bei E. L. bendradarbiai, tačiau visi jie buvo apklausti ir nei vienas jų nepatvirtino, kad konfliktas tarp minėtų asmenų juos išgąsdino ar sukėlė kitus nemalonius pojūčius, visi apklausti asmenys patvirtino, kad po incidento grįžo į savo darbo vietas ir dirbo toliau, pažymėdami, kad darbo vietoje ir iki minėto įvykio jautėsi įtempti A. Č. ir E. L. asmeniniai santykiai. Šių duomenų pagrindu spręstina, kad aptariamu atveju nebuvo sutrikdyta viešoji rimtis ar tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad LR BK 284 str. 1 d. inkriminavimui būtina nustatyti ir kaltininko tyčią demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. birželio 11 d. tarp A. Č. ir E. L. konfliktas kilo dėl anksčiau tą dieną įvykusio incidento, t.y. dėl to, kad A. Č. pastarąjį apipylė jogurtu. E. L. neneigia, kad po to, kai buvo apipiltas jogurtu, reaguodamas į A. Č. veiksmus, vėliau pastarąjį apliejo vandeniu. Pareiškimo patikslinimo metu apklausti asmenys – I. F., G. Š., N. K. bei T. S., pavirtino, jog 2014 m. birželio 11 d. tarp A. Č. ir E. L. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas. I. F. paaiškino, kad iki nagrinėjamo įvykio jis buvo pastebėjęs konfliktus tarp A. Č. ir E. L., pažymėdamas, kad jie nebuvo pastovūs. Šią aplinkybę patvirtino ir G. Š. bei N. K., kas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamas įvykis buvo ilgai besiklostančios konfliktinės situacijos tarp E. L. ir pareiškėjo pasekmė, o aptarti E. L. veiksmai buvo nukreipti ne į nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, bet į konkretų asmenį, t.y. A. Č.. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad E. L. veiksmuose nebuvo subjektyviųjų LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Nors pareiškėjo atstovės skunde nurodoma, kad E. L., pristatytas į policijos komisariatą, nepagrįstai nebuvo apklaustas apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, taip pažeidžiant LR BPK 168 str. reikalavimus, skundą nagrinėjantis teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad LR BPK 168 str. 1 d. yra numatyta skundų, pareiškimų ar pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo išsprendimo tvarka. Minėto straipsnio nuostatos ikiteisminio tyrimo pareigūnui suteikia teisę pačiam spręsti gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimo būtinumo klausimą, tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūno teisė atlikti duomenų patikslinimą, bet ne pareiga. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnui suteikta teisė pačiam spręsti kokia apimtimi turi būti atliekamas minimas duomenų patikslinimas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, spręstina, kad duomenų, patvirtinančių, jog E. L. veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., požymių, pakanka, todėl naikinti teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą E. L. atžvilgiu, atsižvelgiant tik į aplinkybę, jog pastarasis nebuvo apklaustas policijos komisariate, nėra teisinio pagrindo. Šių aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad E. L. savo įvykių versiją pateikė paaiškinime, nurodydamas visas jam žinomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kuriuo pastarasis pripažino savo kaltę dėl A. Č. padarytų sužalojimų. Teismo vertinimu, šių duomenų pakanka sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo/nepradėjimo klausimą. Analogiškais motyvais atmestini ir A. Č. atstovės advokato padėjėjos L. K. skundo argumentai, kad nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, kurių pagrindu būtų galima priimti procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo E. L. atžvilgiu nepradėjimo.

Vertinant apygardos teismui pateikto skundo motyvus akcentuotina ir tai, kad atsižvelgiant į Valstybės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G1957/14 (01), kuria A. Č. nustatyta: pjautinės žaizdos kaktoje, veido kairėje pusėje, paveikus aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, įvertinus tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą E. L. veiksmuose, pritartina tiek prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos vertinimui, jog E. L. veiksmai nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinami tik LR BK 140 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos kontekste.

LR BPK 407 str., inter alia, įtvirtinta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148, 152, 154, 155, 165, 168 str., 187 str. 1 d., 3 d., 188, 313 str., procesas pradedamas tik tuo atveju, jei yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus LR BPK 409 str. numatytais atvejais. LR BPK 409 str. nurodoma, kad atvejais, kai nusikalstamos veikos, išvardintos LR BPK 407 str. turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų, baudžiamąjį procesą dėl tokių veikų turi pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Vertinant aptartas nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamosios bylos dėl LR BPK 407 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų gali būti nagrinėjamos bendra tvarka tik tokiu atveju, jei yra tenkinamos LR BPK 409 str. numatytos sąlygos: nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Pagal LR BPK 409 str. 3 d., ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BPK 407 str. (tarp jų ir LR BK 140 str. 1d.) atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad LR BPK 409 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių prokuroras galėtų pradėti baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., nėra. A. Č. atžvilgiu atlikti veiksmai jokios visuomeninės reikšmės neturi, pareiškėjas nėra tokios sveikatos būklės, dėl kurios negalėtų tinkamai ginti savo interesų teisme, o jo atžvilgiu galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo jam yra žinomas – E. L., todėl A. Č., besijaučiantis nukentėjęs nuo minėto asmens, turi teisę pats ar per savo teisėtą atstovą su skundu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., kreiptis tiesiogiai į teismą privataus kaltinimo tvarka, ką teisingai pažymėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

pareiškėjo A. Č. atstovės advokato padėjėjos L. K. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė