Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo D. J. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos Silvijos Jakštienės 2018 m. sausio 5 d. nutarties, kuria suimtajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 5 d. gavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Janinos Ražanskienės pareiškimą skirti D. J. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, remiantis D. J. išduotu Prancūzijos Respublikos Rene didžiosios instancijos tribunolo 2017 m. gruodžio 5 d. Europos arešto orderiu. Iš Europos arešto orderio matyti, kad D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos kriminalinio kodekso 311-5, 311-4, 311-1, 132-73, 132-74, 311-5 al 5, 311-14, 450-1 al 1, al 2, 450-3, 450-5, o būtent, būdamas Lietuvos organizuotos grupės nariu:

laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. pavogė valčių variklius (duomenys neskelbtini) komunoje; laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 13 d. – pasikėsino pavogti valčių variklius (duomenys neskelbtini)komunoje.

Vykdant Europos arešto orderį, 2018 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnų buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 5 d. nutartimi iš dalies tenkindamas prokurorės pareiškimą D. J. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą dviejų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 3 d.Skundu suimtojo D. J. gynėja advokatė Eligija Norkienė prašo panaikinti skundžiamą teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį ir paskirti D. J. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde advokatė atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. sausio 5 d. svarstant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, teismui pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. Europos arešto orderis su vertimu į lietuvių kalbą nebuvo kaip nors patvirtintas ir registruotas, todėl kelia klausimą dėl vertimo tikslumo.Advokatė nurodė, kad pagal Europos arešto orderyje nurodytus duomenis D. J. procese nedalyvavo, todėl teismas jį nuteisė už akių. Su sprendimu D. J. supažindintas taip pat nebuvo, todėl tvirtina, kad suimtasis negalėjo slapstytis nuo pareigūnų, sprendimo vykdymo ir bausmės atlikimo, kadangi nežinojo, jog yra nuteistas apskritai, tuo labiau – paieškomas. Advokatė papildomai pažymi, kad D. J. buvo nuteistas 2017 m. gegužės mėn., tačiau nei pareigūnams jį sustabdžius 2017 m. birželio mėn., kai tuo metu buvo surašytas protokolas, nei suimtajam lankantis darbo biržoje 2017 m. gruodžio 4 d., nei kai 2017 m. gruodžio 20 ar 21 d., kai buvo vėl sustabdytas pareigūnų, niekas jo neinformavo apie tai, kad yra nuteistas ir jam išduotas Europos arešto orderis, todėl tvirtina, kad D. J. nebuvo ir šiuo metu nėra jokio pagrindo slapstytis.Skunde advokatė akcentuoja, kad D. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, todėl jo ilgas nebuvimas šeimoje apsunkins ne tik jo šeimos narių materialinę padėtį bei sudarys buitinių problemų, tačiau ir nepilnamečiai vaikai liks be tėvo priežiūros ir pagalbos. Akcentuoja, kad suimtojo sūnus žaidžia (duomenys neskelbtini) ir treniruojasi (duomenys neskelbtini), todėl jį nuolatos reikia vežioti, o tai padaryti gali tik vaiko tėvas, nes motina negali dėl savo užimtumo. Be to, sūnui nustatytas (duomenys neskelbtini), reikalingas stacionarinis gydymas, žmona taip pat nuolat lankosi pas medikus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad suimtasis daug metų dirbdavo sezoninius darbus užsienyje, pavienius darbus Lietuvoje, taip pat stovėdavo darbo biržoje, todėl turėdavo pajamas, nors ir nestabilias. Akcentuoja, kad suimtasis 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini) centre, be to, yra aktyvus visuomenės ir renginių dalyvis, žaidžia (duomenys neskelbtini) komandoje, dėl ko turi didelį užimtumą, todėl jis neturi motyvo nei bėgti, nei slėptis ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad suimtasis Prancūzijoje turi teisę į naują teismo procesą, kuriuo jis tikisi būti išteisintas, nes savo kaltės, nepripažįsta, kadangi tuo laikotarpiu Prancūzijoje nebuvo, nusikaltimo padaryme nedalyvavo, ir yra nepagrįstai nuteistas už akių, nesant pagrįstiems nurodymams. Advokatė mano, kad šiuo atveju tikslinga skirti švelnesnes kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir (ar) užstatą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 5 d. nutartimi, paskirdamas suimtajam kardomąją priemonę – suėmimą dviejų mėnesių terminui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.Šiuo atveju duomenys – 2017 m. gruodžio 5 d. Prancūzijos Respublikos Rene didžiosios instancijos tribunolo išduotas Europos arešto orderis dėl D. J. suėmimo, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštai dėl D. J. paieškos ir jo sulaikymo, turint tikslą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, remiantis jo atžvilgiu išduotu Europos arešto orderiu, leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis D. J. galėjo padaryti Prancūzijos kriminalinio kodekso 311-5, 311-4, 311-1, 132-73, 132-74, 311-5 al 5, 311-14, 450-1 al 1, al 2, 450-3, 450-5 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas.Skundžiama nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas D. J. paskirta vadovaujantis BPK 122 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, jog prašymas perduoti asmenį užsienio valstybei pagal Europos arešto orderį yra savarankiškas pagrindas skirti asmeniui suėmimą. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ str. 1 d.). Taigi Europos arešto orderis yra Europos Sąjungoje vykdytinas teisminis sprendimas, kurį išduoda valstybė narė ir kurį kita valstybė narė vykdo, remdamasi abipusio pripažinimo principu. Europos arešto orderiu užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp veiksmingumo ir tvirtų garantijų, kad bus gerbiamos suimto asmens pagrindinės teisės. Valstybės narės ir nacionaliniai teismai turi užtikrinti įtariamųjų ir kaltinamųjų procesines teises ir laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų. Pavyzdžiui, bet kuris asmuo, suimtas pagal Europos arešto orderį, remiantis šalies, kurioje jis suimtas, teise gali turėti advokatą ir prireikus vertėją žodžiu. Iš esmės Europos Sąjungos valstybės narės nebegali atsisakyti perduoti savo piliečius, išskyrus atvejus, kai jos perima ieškomo asmens baudžiamąjį persekiojimą arba jo įkalinimo bausmės vykdymą. Europos arešto orderis grindžiamas principu, kad Europos Sąjungos piliečiai atsako už savo veiksmus visose Europos Sąjungos nacionaliniuose teismuose. Ši asmens laisvės atėmimu pagrįsta priemonė iš esmės yra skirta padėti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą sunkesnių ar daugiau žalos padariusių nusikaltimų atveju, kas gali iš esmės pateisinti Europos arešto orderio išdavimą ir vykdymą. Iš Europos arešto orderio ir kitos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad baudžiamasis persekiojimas D. J. atžvilgiu pradėtas dėl nusikalstamų veikų – vagysčių ypatingai sunkinančiomis aplinkybėmis, kurios savo pobūdžiu yra savanaudiškos, nukreiptos į neteisėtą svetimo turto gavimą. Remiantis apeliacinio skundo argumentais, suimtasis jam inkriminuojamų veikų padarymo metu (duomenys neskelbtini) komandoje (duomenys neskelbtini) nežaidė, kadangi tomis dienomis (duomenys neskelbtini) rungtynės nebuvo organizuojamos (b. l. 15, 20-21), kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jo užimtumo intensyvumą besirengiant (duomenys neskelbtini) rungtynėms minimu laikotarpiu. Dar daugiau, iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad analizuojamu laikotarpiu D. J. registruotas kaip bedarbis nebuvo, tačiau duomenų, pagrindžiančių jo darbinę veiklą, oficialiai gaunamas pajamas, byloje nėra (b. l. 8), o tai leidžia pagrįstai manyti, jog jis pragyvenimui lėšas gaudavo iš nusikalstamos veiklos. Ilgiausias laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už D. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą, yra dešimt metų. D. J. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įtariamas padaręs veikdamas organizuotoje grupėje, panaudojant ginklus, tačiau apie kitus organizuotai grupei priklausančius asmenis, jų baudžiamąjį persekiojimą, byloje duomenų nėra. D. J. inkriminuojamos veikos aprašytos kaip gerai organizuotos, iš anksto planuotos (ir) ginkluotos, įvykdytos 2014 - 2015 metų laikotarpiu, asmenys susivienijo turėdami tikslą pagrobti valčių variklius. Įvykio vietose (duomenys neskelbtini) buvo rasta suimtojo DNR, kas pagrįstai leidžia tvirtinti, kad asmenys veikė pasiskirstę funkcijomis, o suimtasis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo tiesiogiai ir aktyviai. Šios aplinkybės bei D. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičius, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, už juos gresianti griežta bausmė (iki dešimties metų laisvės atėmimo), pavogto turto vertė sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad D. J., siekdamas išvengti gresiančio jo perdavimo Prancūzijos Respublikai, išdavusiai jo atžvilgiu Europos arešto orderį, gali pabėgti (pasislėpti) nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų, todėl suėmimas BPK 122 straipsnio 5 dalies pagrindu jam paskirtas pagrįstai. Skunde nurodytos aplinkybės, kad D. J. yra saistomas glaudžiais šeimos ir darbo (duomenys neskelbtini) komandoje, santykiais, kad rūpinasi ir prižiūri vaikus ir kt., nors ir svarbios, sprendžiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą, tačiau nepaneigia suėmimo paskyrimo pagrindo buvimo ir motyvų, kurie, priešingai nei nurodoma skunde, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima užtikrinti, jog D. J. nepabėgs (nepasislėps) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų, kol bus sprendžiamas jo perdavimo kitai valstybei, išdavusiai jo atžvilgiu Europos arešto orderį, klausimas. Skunde taip pat nurodoma, kad teismui pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. Europos arešto orderis su vertimu į lietuvių kalbą nėra kaip nors patvirtintas ir registruotas, kas pagrįstai leidžia abejoti vertimo tikslumu, tuo labiau, jog jame nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 27 d. D. J. buvo sulaikytas transportuojantis pavogtus valčių variklius, dar iki jam padarant nusikalstamą veiką 2014 m. gruodžio mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek vertimas iš anglų, tiek iš prancūzų kalbos yra patvirtinti vertėjų, kad išverstas tekstas atitinka dokumentus, pateiktus anglų ir prancūzų kalbomis. Vertimas iš prancūzų kalbos įregistruotas, tad šis skundo argumentas visiškai nepagrįstas.Taigi aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, BPK reikalavimai bei suimtojo teisės taikant jam suėmimą nebuvo pažeistos, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimtojo D. J. gynėjos advokatės Eligijos Norkienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos Silvijos Jakštienės 2018 m. sausio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.