- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- T-239-870/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00044-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- V. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos teikimą dėl nuteistojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prieš terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas 2009-05-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 64 str. 1,3 d. (2006-12-19) keturių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-19 nutartimi atmetė Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuteistasis V. K. bausmę atlieka nuo 2010-04-27. Nuteistasis paliktas atlikti ūkio darbus Psichiatrijos skyriaus palatinio sanitaro pareigose, šiuo metu dirba Vidaus ligų skyriaus palatiniu sanitaru. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2011-06-25.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovas prašo teikimą tenkinti, vadovaujantis LR BVK 157 str. 3 d. 2 p., ir nuteistąjį V. K. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, kadangi jis charakterizuojamas teigiamai ir yra pagrindas manyti, kad jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Nuteistasis V. K. prašo teikimą tenkinti ir jį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, pasižada daugiau nenusikalsti, Laisvės atėmimo ligoninėje dirba, pasitaupo, jam net nereikai mamos prašyti pinigų. Su mama bendrauja. Gyventų pas senelį, ten kartu gyvena ir jo mama.
Prokurorė prašo teikimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Vadovaujantis LR BVK 68 str. nuteistasis V. K. paliktas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ūkio darbams atlikti. Pagal LR BVK 157 str. 3 d. 2 p. asmenys gali būti paleisti lygtinai, kurie laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos nuteistąjį, atlikusį Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, tik tuomet, kai padaro išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas neįtvirtina konkrečių kriterijų, kurie turi būti vertinami sprendžiant šį klausimą. Teismų praktikoje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, visapusiškai vertinama nuteistojo asmenybė, atsižvelgiama į ankstesnius teistumus, taip pat į nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu yra atliekama bausmė, pobūdį, padarymo būdą, nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus, likusios neatliktos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Be to, pasitelkiant bausmės atlikimo vietos administracijos išvadą bei pataisos namų psichologinės tarnybos išvadą, vertinamas nuteistojo elgesys pataisos namuose – atsižvelgiama į galiojančias ir išnykusias nuobaudas, jų pobūdį, turimus paskatinimus, norą dirbti, mokytis, adaptuotis visuomenėje. Atsižvelgiama į turimus nuteistojo socialinius ryšius bei kitas svarbias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis B.b. Nr.1A-787/2007).
Nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas, t.y. teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors, nuteistasis laisvės atėmimo vietoje charakterizuojamas teigiamai: paskirtas darbo pareigas atlieka stropiai, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Už stropų darbą, nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 2010 m. gruodžio 23 d. ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. įstaigos direktoriaus skatintas, pareikštos padėkos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, kuri Šv. Velykų proga, už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį panaikinta prieš terminą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nors nuteistasis atliekant bausmę yra vertinamas teigiamai, tačiau teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą dėmesį atkreipia į įvykdyto nusikaltimo padarymo pobūdį ir aplinkybes, jo atliktos bausmės dalį, taip pat į ankstesnius jo teistumus.
Pažymėtina, kad nuteistasis V. K. iš viso yra teistas penkis kartus, visus kartus teistas už savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. V. K. atžvilgiu du kartus buvo pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis vieno iš bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujas nusikalstamas veikas ir buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Taip pat V. K. atžvilgiu vėliau buvo pritaikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau nuteistasis lygtinio paleidimo metu nevykdė, jam paskirtų įpareigojimų bei pakartotinai lygtinio paleidimo metu nusikalto. Paskutinis V. K. padarytas nusikaltimas yra itin ciniškas, grubiai pažeidžiantis visuomenėje priimtas elgesio taisykles (pagrobė pinigus, iš moters, pas kurią nuomojosi kambarį). Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš teistumų nėra padaręs teigiamų išvadų, yra linkęs pakartotinai nusikalsti, jau du kartus yra nepateisinęs jam teismo parodyto pasitikėjimo, jį paleidžiant lygtinai bei atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Įvertinus nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką, matyti kad, šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą, bus akivaizdžiai pažeistas bausmės teisingumo principas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei nepasiekti bausmės tikslai. LR BK 41 str. teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taipogi nebus tinkamai apginti teisėti nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingos bausmės įvykdymo. Tik nuteistojo rašytinis įsipareigojimas dar nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat teismas ypatingą dėmesį atkreipia į nuteistojo teismo posėdyje duotus paaiškinimus dėl jo elgesio būnant laisvėje. Teismas neturi pagrindo pasitikėti nuteistuoju, kadangi teismo vertinimu jis ir pats nepasitiki savimi, aiškina, kad laisvėje, jį prižiūrės, kontroliuos mama, neišleis iš namų, tačiau kaip matyti iš ankstesnių jo teistumų bei jo paaiškinimų laisvėje jam labai didelę įtaką daro draugai, teismas šiuo metu negali tvirtinti, jog V. K. gali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
netenkinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimo dėl nuteistojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.