Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Renaldo Baliūčio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktus ir 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad iš chuliganiškų paskatų, sukeldami dideles fizines kančias itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. jis, nuo 2017 m. lapkričio 5 d. 22 val. iki 2017 m. lapkričio 10 d. 22 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. J. ir nepilnamečiu K. P. S., iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkai ir visuomenės rimčiai, užsipuolė cigaretės paprašiusį Z. M., gimusį 1960 m., esantį bejėgiškoje būklėje, kuriam dėl iškilusių padarinių po galvos traumos nustatytas neįgalumas, tyčia kumščiu sudavė jam nemažiau 2 smūgių į veidą, po to A. J. ir K. P. S. kumščiais ir kojomis tyčia sudavus Z. M. į įvairias kūno sritis tyrimo nenustatytą smūgių skaičių bei pargriovus jį ant žemės, jis padavė savo peilį K. P. S., kuriuo K. P. S. su A. J., pasikeisdami paeiliui dūrė minėtu peiliu Z. M. nemažiau kaip 16 kartų į galvą, veidą, sprandą, dešinę ranką, dešinę koją ir dešinį šoną, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami jam durtinę-pjautinę žaizdą po dešiniuoju šonkaulių lanku su kepenų dešinės skilties sužalojimu, durtinę-pjautinę žaizdą dešinio momens srityje su dešinio galvos smegenų pusrutulio sužalojimu, durtines-pjautines žaizdas dešinio antakio srityje, sprando vidurinėje dalyje, dešinio žasto viršutiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, todėl nuo daugybinių durtinių-pjautinių žaizdų su kepenų dešinės skilties ir galvos smegenų dešinio pusrutulio sužalojimų, kurie komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nukentėjusysis Z. M. įvykio vietoje mirė.A. G. 2018 m. sausio 19 d. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi suimtajam A. G. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 21 d., nes konstatavo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Skunde kaltinamojo A. G. gynėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir paskirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės apribojimu. Gynėjas teigia, kad apskųstoji nutartis neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota. Apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. A. G. veiksmai nelėmė nukentėjusiojo mirties. Gynėjas, vadovaudamasis nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, taip pat tvirtina kad vien tik gręsiančios bausmės griežtumas, nesuteikia pagrindo taikyti suėmimą neribotą laiką. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad būtina kaltinamąjį laikyti suimtą, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Ilgą laiką prieš asmenį taikant suėmimą gali būti pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatos. Gynėjas mano, kad kaltinamasis gali būti paleistas, jam taikant švelnesnes kardomąsias priemones. A. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su mama ir sese, nebuvo išvykęs į užsienį, gyveno, dirbo ir atostogavo vien tik Lietuvoje, jokių ryšių su užsienyje gyvenančiais giminaičiais nepalaiko, nebendrauja ir nebuvo pas juos nuvykęs. Prieš suėmimą kaltinamasis dalyvavo Darbo biržos organizuotame projekte „Atrask save“, lankė paskaitas, 2018 m. sausio 19 d. pasirašė praktinio mokymo sutartį ir turėjo pradėti dirbti. Iš darbo A. G. išėjo, nes norėjo keisti kvalifikaciją, tobulėti. A. G. Lietuvos kariuomenės apibūdinamas teigiamai, o tarnyba vertinama labai gerai. Kaltinamasis pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir surašė nuoširdų prisipažinimą, proceso metu davė nuoseklius parodymus.Be to, pasak gynėjo, svarstant klausimą dėl suėmimo pratęsimo ilgesniam nei 6 mėnesių terminui, teismas turėjo įvertinti aptariamos bylos sudėtingumą ir apimtį, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat net nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo A. G. galimybės.Teismo posėdyje kaltinamojo A. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.Kaltinamojo A. G. gynėjo skundas atmestinas.Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis nenaikintina.Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suimtajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Apygardos teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog A. G. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: iš dalies paties kaltinamojo A. G., kito kaltinamojo A. J., liudytojų (R. S. ir kt.), parodymai, parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros, A. J., paties kaltinamojo A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose esantys duomenys, specialistų išvados ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.Gynėjo vertinimu aptarti duomenys neįrodo kaltinamojo A. G. kaltės padarius jam inkriminuotas veikas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Paskiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį pagrįstą teismo baigiamąjį aktą – apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismui, nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimus suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo A. G. pratęsimo BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.Pirmosios instancijos teismas priėjo prie bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) turi įvertinti aplinkybių, susijusių su įtariamojo šeimine padėtimi, nuolatine gyvenamąja vieta, darbo santykiais, sveikatos būkle, ankstesniu teistumu, ryšiais užsienyje, visumą. Ir nors įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė.Aptariamu atveju A. G. kaltinimai suformuluoti ne tik dėl nesunkios nusikalstamos veikos, bet ir dėl labai sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs itin griežtas, tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, įskaitant ir įkalinimą iki gyvos galvos (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys). Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. G., nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau iki sulaikymo nedirbo, neturėjo pastovių ir legalių pajamų, neturi Lietuvoje registruoto turto ir nėra sukūręs šeiminių santykių. Tokios aplinkybės suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad A. G. nėra susaistytas tampriais šeiminiais ir socialiniais santykiais. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir tai, kad A. G. turi ryšių (kaip pats nurodė kaltinamasis – giminaičių) užsienyje. Tokia aplinkybė šiuo konkrečiu atveju kartu su gręsiančia griežta laisvės atėmimo bausme, padidina galimo A. G. bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos pareigūnų tikimybę. Ir nors, A. G. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su mama ir sese, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo formuoti išvadą, kad šie suimtojo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 8 punktuose, kurį galbūt jis padarė, sunkumu, pavojingumu, pobūdžiu, ryšiais užsienyje ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, sumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Antra vertus, nurodyti duomenys teisėjų kolegijai nesuponuoja išvados, kad paminėti ryšiai darė kokią nors teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, nes nesulaikė jo nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai aptariamoje byloje, padarymo. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėjo prie pragrįstos išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Vienas iš tikslų, įtvirtintų paminėtoje teisės normoje, yra siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. BPK 123 straipsnio 6 dalyje aiškiai nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Kardomųjų priemonių, iš jų ir suėmimo, skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti įtarimai ar kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes, ir tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Suimtojo A. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau neteistas; administracines tvarka nebaustas), inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 8 punktuose, pavojingumas (pasikėsinta į labiausiai ginamą vertybę – asmens gyvybę, sukeliant žmogui dideles fizines kančias, veikiant iš savanaudiškų paskatų), pobūdis (smurtinio pobūdžio), sunkumas (labai sunki), pareikšto kaltinimo apimtis (kaltinimai pareikšti dėl 2 veikų), socialinių ir šeiminių ryšių tamprumo nebuvimas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. G. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. G. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Ši baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2018 m. birželio 27 d., teismo posėdis numatytas 2018 m. rugsėjo 5 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 14 punkte, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Kaip žinia, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 242¹ straipsnio 1 dalis). Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos, nėra pagrindo. Kaltinamasis suimtas ne trumpą laiką, tačiau pirmiau ištirtų duomenų visuma, kartu juos vertinant su šios baudžiamosios bylos apimtimi (14 tomų) bei sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 8 asmenims; byloje yra 28 liudytojai; 7 nukentėjusieji), pagrindžia, kad A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu (BPK 127 straipsnio 11 dalis), konkrečiu atveju nėra pažeistas. Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose šis terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Gynėjo akcentuojamos aplinkybės, kad G. G. nebuvo išvykęs į užsienį, gyveno, dirbo ir atostogavo vien tik Lietuvoje, prieš suėmimą dalyvavo Darbo biržos organizuotame projekte „(duomenys neskelbtini)“, lankė paskaitas, Lietuvos kariuomenės apibūdinamas teigiamai, jo tarnyba vertinama labai gerai, pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, viena vertus, pozityviai apibūdina kaltinamąjį, antra vertus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Vien tai, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. G. ir jo gynėjui, taip pat nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teisėtą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atitinkančią nutartį (BPK 125 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 21 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.