Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-624-594-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-05-20Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
1A-624-594-2014
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00047-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
D. A.
Advokatai
Ramutė Noreikienė
Kategorijos

Teisėja Inga Liubinienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-624-594-2014

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-79-1-00047-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistojo D. A. gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2009-02-02, apie 6.30 val. (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, E. A. priklausančiuose namuose pagrobė koridoriuje stovėjusį 500 Lt vertės benzininį pjūklą „JOBU“, tuo nukentėjusiajam E. A. padarė 500 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi pagrobtas daiktas grąžintas nukentėjusiajam, kuris nuteistajam nereiškia jokių pretenzijų, savo kaltę nuteistasis pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, o nuo 2009 metų daugiau nenusikalto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu D. A. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. Šį tyčinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, nusikalto praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai atliko bausmę už kitus nusikaltimus, tame tarpe už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Parinkdamas bausmės dydį už nusikalstamą veiką teismas įvertino nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę (nedirbantis, baustas administracine tvarka), įvertino tai, jog D. A. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes galima teigti, jog D. A. yra abejingas savo neteisėtam elgesiui, neturi noro taisytis bei elgtis nenusikalstamai, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas D. A., kaip recidyvistui pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė kiek didesnį nei BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, tuo pačiu nuosprendžiu buvo sumažinta vienu trečdaliu. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti šią bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, kadangi apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Nėra pagrindu bausmę švelninti ir apeliacinio skundo motyvas, kad jis nuo 2009 m. nenusikalto, kadangi nuteistasis pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, vengė teismo, pasislėpė ir slapstėsi penkerius metus, kol pagal Europos arešto orderį buvo surastas ir perduotas Lietuvos Respublikai. Tai, jog pagrobtas daiktas grąžintas nukentėjusiajam, kuris nuteistajam nereiškia jokių pretenzijų, nesudaro pagrindo bausmę švelninti, juolab, kad ši aplinkybė buvo žinoma ir bylą nagrinėjusiam apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti, todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. A., išlaidas iki 2014 m. rugsėjo 17 d. sudaro 260 Lt (75,30 EUR) (t. 2, b. l. 126). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo D. A. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai: Algirdas JaliniauskasValdas Vitunskas