Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1589-259/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-20
Bylos Nr.
2S-1589-259/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07701-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Civilinė byla Nr. 2S-1589-259/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07701-2013-1
Procesinio dokumento kategorijos 129.11; 121.14; 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo teisių perėmėjo R. V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11343-717/2013, kurioje buvo sprendžiama dėl vykdymo proceso šalių pakeitimo (suinteresuoti asmenys antstolė G. A., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė G. A. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė vykdymo procese pakeisti skolininkę D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusią 2012-09-17, jos teisių perėmėju – R. V. M., kuris po skolininkės mirties priėmė jos palikimą. Nurodė, jog Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei po D. B. mirties, pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė R. V. M.. Palikimas priimtas 2012-12-27.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir pakeitė vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0088/07/01635) skolininkę D. B., mirusią 2012-09-17, jos teisių perėmėju – R. V. M.. Teismas nurodė, jog iš pateiktos teismui vykdomosios bylos Nr. 0088/07/01635 medžiagos matyti, kad antstolė G. A. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo išduotą 2001-01-23 vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-2330/2001 dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš skolininkės D. B.. Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašo matyti, kad D. B. mirė 2012-09-17. Vykdomojoje byloje esantis Centrinės hipotekos įstaigos išrašas patvirtina, kad Testamentų registre yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, jog po palikėjos mirties palikimą priėmė R. V. M.. Kadangi paveldėtojas, priimdamas palikėjos turtą, kartu prisiėmė ir palikėjos turtines teises bei prievoles, vykdymo procese mirus skolininkei, ji pakeistina skolininkės teisių ir prievolių perėmėju (CPK 596 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teisių perėmėjas R. V. M. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Palikimo priėmėjas nežinojo, kad D. B. turi priteistų įsiskolinimų. Apie tai sužinojo tik gavęs skundžiamą teismo nutartį. Žinodamas, kad D. B. turi 12 000 Lt skolų, o paveldėtas turtas sudaro tik 15 134 Lt, R. V. M. palikimo nebūtų priėmęs. Kreipimąsi į notarų biurą dėl palikimo lėmė žinojimas, kad kitų įpėdinių nėra bei faktas, kad nėra kitų kreditorių;Nei D. B. kreditoriai, nei antstolis CK 5.63 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepareiškė reikalavimų įpėdiniui, dėl to, kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, prarado galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusį įpėdinį, o pastarasis užsitikrino, kad jis atsakys tik už tokias palikėjos skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką;Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla buvo pradėta 2011 metais, antstolė galėjo domėtis skolininkės turtine padėtimi. Nustačiusi, kad D. B. valdo nekilnojamąjį turtą, antstolė turėjo jį areštuoti, taip pranešdama įpėdiniui, kad jis turėtų galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Antstolė laiku neareštavo skolininkės D. B. turto, o jai mirus, nei antstolė, nei kreditoriai jokių reikalavimų nepareiškė, todėl palikėjas buvo įsitikinęs, kad jokių kreditorių nėra‘CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka skolininkas negali būti pakeistas, kai pats kreditorius (ar jo atstovas – antstolis) nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos reikalavimams pareikšti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog pagal CK 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų, kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą yra kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. apie palikimo priėmimą. LR CK 5.52 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Papildomų išimčių - priimdamas palikimą įpėdinis žinojo ar nežinojo apie palikėjo skolas, paminėtas straipsnis nenumato. Apeliantas atskirajame skunde nurodė klaidingas aplinkybes, kad apie tai, jog D. B. turi vaikų nežinojo, su ja ryšių nepalaikė. Atskirajame skunde R. V. M. nurodė savo gyvenamąją vietą - Jurbarko g. 8-2, Kaunas. Kauno miesto VTAS turimais duomenimis D. B. taip pat buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Būdama pas savo motiną N. B. (kuri yra apelianto sesuo) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji 1997-04-20 pagimdė savo sūnų D. B., kuris iš ten buvo pervežtas į KMUK. R. V. M. atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė reikalavimų priėmusiam palikimą įpėdiniui. Tačiau Kauno miesto VTAS apie skolininkės D. B. mirtį bei palikimo po jos mirties priėmimą sužinojo tik gavęs R. V. M. atskirojo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutarties kopiją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Nurodytų sąlygų nustatymas ypač aktualus tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdiniai ir išieškotojas siekia pakeisti skolininką vykdymo procese. Vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese, nes tokio fakto nustatymas patvirtina tik vienos sąlygos egzistavimą. Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepranešė pats ar per atstovą ar nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tinkamu pareiškimu dėl palikėjo skolų laikomas ir kreditoriaus pranešimas notarui. Aukščiau minėtose nutartyse kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo, todėl faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mirusiosios D. B. turto įpėdinis yra R. V. M. (b. l. 25-33). Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas. Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Iš vykdomosios bylos Nr. 0083/02/01318 duomenų matyti, jog antstolei nuo 2011-04-05 išrašo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko gavimo momento buvo žinoma, kad skolininkė D. B. 2011-01-12 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu paveldėjo 4/36 pastato, esančio A. (duomenys neskelbtini) ir 50/453 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip matyti, antstolė, vykdydama išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2001-01-23 vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš D. B. jos vaikų D. B., I. B., S. B. ir V. B. naudai, šio skolininkės turimo turto neareštavo. Taigi, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos D. B. skolas, todėl pripažintina, jog įpėdiniui R. V. M. informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir D. B. skolas nebuvo prieinama ir jis neturėjo galimybės apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Šią išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, jog nei vienas kreditorius per įstatymo nustatytus terminus nesikreipė nei į ieškojimą vykdančią antstolę, nei į paveldėjimo teisės liudijimą išdavusį notarą su pranešimu apie palikėjos D. B. skolas. Be to, 2013-01-15 įpėdiniui R. V. M. išduotame Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (b. l. 25-33), taip pat nėra jokių duomenų apie paveldėto turto apribojimus ar palikėjos skolas. Atsižvelgdamas į tokius byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagristais apelianto argumentus, jog įpėdinis nežinojo, kad D. B. turi priteistų įsiskolinimų, o antstolė taip pat nevykdė savo pareigos areštuoti turtą, taip pranešdama įpėdiniui apie palikėjos skolas, kad jis turėtų galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditoriai per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė reikalavimų dėl mirusiosios D. B. turto, to nepadarė ir įgaliotas asmuo – antstolis. Nors Kauno miesto VTAS atsiliepime į skundą nurodo, jog apie skolininkės D. B. mirtį bei palikimo po jos mirties priėmimą sužinojo tik gavęs R. V. M. atskirojo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutarties kopiją, pripažintina, jog kreditorius šiuo metu yra praleidęs terminą reikalavimams į skolininkės D. B. palikimą pareikšti. Tačiau atkreiptinas kreditoriaus dėmesys ir į tai, jog praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2011). Atsižvelgdamas į tokią teismų formuojamą praktiką, pripažintina, jog šiuo atveju kreditorius, atstovaujantis D. B. nepilnamečių vaikų interesus, dar turi galimybę ginti savo interesus teismine tvarka.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog kreditoriui per nustatytą terminą nepareiškus reikalavimų į D. B. turtą, o antstolei neareštavus šio turto, nebuvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas, t.y. nebuvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas, kas būtų užtikrinę civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojų ir naujo skolininko (R. V. M.) neįvyko, kas sudaro pagrindą teigti, jog nebuvo pagrindų pakeisti skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0083/02/01318. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – atmeta antstolės G. A. prašymą dėl skolininkės D. B. pakeitimo vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0088/07/01635), jos teisių perėmėju R. V. M. (CPK 337 str. 1 d. 2 p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės G. A. prašymą dėl skolininkės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0088/07/01635), jos teisių perėmėju R. V. M.(a. k. (duomenys neskelbtini).

Teisėjas Arvydas Žibas