Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V. gynėjo advokato padėjėjo Eriko Čerškaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. V. gynėjo advokato padėjėjo Eriko Čerškaus skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr.RV-25-1994 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

S. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 3 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir S. V. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugpjūčio 5 d., pabaiga – 2028 m. lapkričio 5 d. Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. rugpjūčio 5 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. liepos 31 d. – 4 (ketveri) metai 3 (trys) mėnesiai 5 (penkios) dienos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

1.4. Nors nuteistasis turi įsiskolinimų, tačiau pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis matyti, kad jis savanoriškai atsiskaitė su dalimi nukentėjusiųjų. Svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu Komisija buvo informuota, kad šiuo metu yra baigiama atsiskaityti ir su likusiais nukentėjusiaisiais, tačiau žalos atlyginimo procesas užtruko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nuteistasis dėl savo elgesio yra padaręs pozityvias išvadas, prisiima atsakomybę už praeityje padarytas klaidas ir visapusiškai stengiasi ištaisyti dėl savo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes. Nuteistasis taip pat per paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus. Drausminės nuobaudos buvo paskirtos prieš daug metų ir yra nebegaliojančios, todėl nuteistasis yra laikomas asmeniu, neturinčiu drausminių nuobaudų.

1.5. Tiek teismas, tiek Komisija suabsoliutino nuteistojo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies. Nuteistasis pripažįsta, kad praeityje buvo pasirinkęs netinkamą problemos sprendimo būdą, nes neįvertino visų savo veiksmų pasekmių, tačiau šiuo metu gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Pabrėžtina, kad per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistasis turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis taip pat savarankiškai parengė kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo pasiūlymo planą. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo laikotarpiu narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartoja. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip juos įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Nuteistojo nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad S. V. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, kurioje yra pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo, šiuo atveju, siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2024 metais.

Iš asmens bylos duomenų matyti, kad S. V. baigė 9 klases (duomenys neskelbtini) mokykloje, vėliau įstojo į (duomenys neskelbtini) mokytis statybininko profesijos, tačiau jos neįgijo, nes mokslus metė. Vėliau tęsė mokslus (duomenys neskelbtini) rajone veikiančioje vakarinėje mokykloje, kurioje įgijo vidurinį išsilavinimą ir įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą, kuriame įgijo andragogo specialybę. Sodros duomenimis, nuteistasis turi sukaupęs 9 metus oficialios darbo patirties. Marijampolės pataisos namuose vykdė individualią veiklą – teikė vertėjo paslaugas, verčiant iš rusų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuo 2020 m. gruodžio mėnesio dirbo nevyriausybinėje organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju pilnu etatu. S. V. nepateikė pataisos namų direktoriaus raštiško leidimo dirbti minėtoje organizacijoje. Dirbti pataisos namuose kitokio pobūdžio darbo nesiprašė, anot nuteistojo, pataisos įstaigos administracija jam taip pat nesiūlė dirbti kokių nors darbų. Nuteistasis taip pat 2022 metais (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją. 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu S. V. leista užsiimti individualia veikla – socialiniu darbu (6 t. 2 d., b. l. 135–136). Nuo 2023 m. liepos 17 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu S. V. vykdoma individuali veikla – socialinis darbas, kuri prilyginta darbinei veiklai. Nuo 2024 m. gegužės 13 d. pradėjo įsitraukti į nemokamų darbų atlikimą. Jis sutvarkė 1-ojo korpuso, ketvirto aukšto bendro naudojimo daiktų sandėlį, išplovė grindis ir sienas, nuo batų dėžių, palangių ištraukė nuorūkas, sukabino drabužius bei išmetė nereikalingus daiktus. 2024 m. liepos 17 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1874 nurodyta, kad S. V. teikia prioritetą darbui pagal verslo liudijimą turint patentą. Jis iki nuteisimo yra dirbęs, tačiau ne visada oficialų darbą, be to, nors nuteistasis, kaip jis pats nurodo, turėjo užimtumą, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų vykdymo. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad šiuo metu nuteistojo užimtumas nėra pakankamas, jis turi didelių finansinių sunkumų, susijusių su skolomis ir priteistais ieškiniais, kuriuos iki šiol dengia, todėl, manytina, kad dabartinė nuteistojo materialinė padėtis gali apsunkinti jo tolesnį integracijos procesą. Be kita ko, šiuo metu S. V. tik formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

2024 m. liepos 17 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1874 taip pat pažymėta, kad S. V. gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais: savęs realizavimu organizuoto susivienijimo veikloje, sąmoningu nusikaltimų vykdymu, vadovavimu kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, nuteistojo agresijos panaudojimo atvejai, savitvardos sunkumai, impulsyvumas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis šiuo metu palaiko socialinius ryšius su vaikais iš pirmos santuokos bei motina, susiskambindamas telefonu ir susitikdamas pasimatymų metu. Nuteistojo teigimu, tarpusavio santykiai su artimaisiais ir šeimos nariais yra geri, sulaukia jų palaikymo bei paramos, vis tik šios aplinkybės egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, todėl manytina, kad santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad šiuo metu yra pastebima teigiama nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą, t. y. jis jaučiasi pakankamai pasitikintis savo jėgomis ir galintis išspręsti įvairius sunkumus, ateičiai išsikelia tikslus, kurie yra susiję su savęs realizavimu darbinėje veikloje ir rūpinimuisi savo artimaisiais.

Skunde nesutinkama su Komisijos ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos ir nurodoma, kad nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant, realizuoja save darbinėje veikloje. Apygardos teismas šiame kontekste pažymi, kad vien tai, jog priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino S. V. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją. Nors skunde nurodytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, dalyvavo individualios socialinės reabilitacijos programose, demonstravo tam tikras pastangas laikytis taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, S. V. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienais metais nuteistasis, todėl visgi tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad savo elgesiu jis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad S. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo 6 kartus skatintas, tačiau 11 kartų baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą nuobauda paskirta 2023 m. kovo 1 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu už tai, kad S. V. kartu su kitais nuteistaisiais pradėjo reikšti didelį nepasitenkinimą dėl atliekamų kratų dažnumo (5 t. 2 d., b. l. 124). Nors nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja ir pastaruoju metu nuteistasis pasižymi labiau disciplinuotu elgesiu bei konfliktinių situacijų toliau inicijuoti nėra linkęs, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis buvo skatintas paskutinį kartą tik 2020 m. kovo 3 d., t. y. taip pat gan seniai, todėl tai tik parodo, kad S. V. bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

Priešingai nei nurodo nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti ne tik į formaliuosius kriterijus, numatytus BVK 82 straipsnio 1 dalyje, ir į tai, jog nėra nustatytų aplinkybių, nurodytų BVK 83 straipsnyje, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, tačiau taip pat už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės. Pažymėtina, kad tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 23 metų amžiaus, tokio paties amžiaus buvo nuteisiamas pirmą kartą (už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą). Minėta, kad S. V. kriminalinę patirtį sudaro 6 teistumai, t. y. jis praeityje teistas 6 kartus Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje (Vokietijoje už vagystę bendrininkų grupėje), jo veikose daugiausia dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka pirmą kartą. Pažymėtina, kad S. V. už nusikalstamas veikas anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau S. V. nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, taip pat buvo nubaustas už teismo sprendimo nevykdymą. Šios taikomos priemonės neturėjo teigiamo poveikio S. V. elgesiui ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Visoms S. V. nusikalstamoms veikoms yra būdinga panaši veiklos motyvacija, susijusi su neteisėtu turtinės naudos gavimu nusikalstamais būdais, padaryti nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat matyti, kad šiuo metu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos Nr. 1-317-1055/2024 ir 1-56-383/2024, kuriose S. V. yra kaltinamasis. Remiantis įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (4 t. 1 d., b. l. 168). Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad jo padaryta pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kaip bandoma pateikti skunde.

Kaip ir socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos Nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymi. Nuteistasis iš tikrųjų išsprendė gyvenamosios vietos klausimą (gyventų motinos gyvenamojoje vietoje ir pateikė tai patvirtinančius duomenis), taip pat patvirtino savo įdarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, kėlė savo profesines kompetencijas, dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, tačiau probleminė sritis, susijusi su apsunkinta finansine padėtimi dėl turimų įsiskolinimų, gyvenimo stiliaus ypatumais, kurie neskatina nuoseklaus prosocialaus elgesio, agresyvumu, nepakankamais problemų identifikavimo gebėjimais ir sprendimo įgūdžiais, nepakankamu gebėjimu įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, išlieka aktuali bei reikalaujanti nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Be to, išlieka ambivalentiškos nuostatos asmenybės korekcijos priemonių taikymo, jų sampratos bei įsitraukimo į jas atžvilgiu. Iš Komisijos Nutarimo matyti, kad nors buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2025 m. sausio mėnesį (4 t., 1 d., b. l. 169–171).

Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Tačiau pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus S. V. nusikalstamo elgesio rizikos nežymią kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. V. gynėjo advokato padėjėjo Eriko Čerškaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.