Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2017 m. lapkričio 17 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 111 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija), 284 straipsnio 1 dalį ( 2000 m. BK redakcija), bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu, laisvės atėmimo bausme 4 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 16 d. Bausmės pabaiga ­ – 2020 m. vasario 16 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 19 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dienai).Komisija 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Skundžiama nutartimi Marijampolės apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Komisijos sprendimas teisingas ir pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog jau pasiekti bausmės tikslai ir kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. K. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir priimti kitą nutartį – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog jis atitinka pilnai tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus: yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, neturi drausminių nuobaudų, skatintas, dalyvavo visuose reabilitacijos rengimo kursuose, yra įgijęs specialybę. Mano, kad teismas neturėtų vertinti jo prieš 25 metus buvusio elgesio, kai jis dar buvo jaunas ir darė klaidų, o turi būti vertinamas jo elgesys pataisos namuose. Teigia, kad iki bausmės atlikimo jis visą laiką dirbo, padėjo savo šeimai, ką darys ir išėjęs į laisvę. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi nepilnametę dukrą, kuria, būdamas laisvėje rūpintųsi ir jai padėtų. Nuteistojo vertinimu, objektyviai įvertinos šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius ir sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą.Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog R. K. koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis mokėsi profesinėje mokykloje, įgijo specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, t. y. vykdo sudarytą pataisos planą. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausminėmis nuobaudomis nėra baustas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys šiuo metu neleidžia spręsti apie sėkmingą probaciją. Psichologinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad jis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Jis dėl savo problemų linkęs kaltinti kitus. Savo elgesį pateisina, lygindamas jį su kitų nusikaltimais, kartais praranda savitvardą. Grupėje stengiasi išlaikyti savo statusą rūpinasi tuo. Linkęs vengti atsakomybės kaip visuomenės narys. Tik iš dalies vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą (programą ). Nors R. K. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau tai vertina kaip neturėjimą kito pasirinkimo toje situacijoje, jam rūpi išlaikyti statusą draugų grupėje, save kompanijose su panašiomis vertybėmis vertina labai gerai, nors suvokia, kad tai nėra plačiai priimtinas požiūris, kaltės nepripažįsta, apskritai yra linkęs pateisinti savo elgesį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visas šias mąstymo problemas bei deramo elgesio įgūdžių stoką tikslinga ir toliau lavinti pataisos įstaigoje dalyvaujant įvairiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis nėra itin aktyvus socialinės reabilitacijos programų dalyvis. Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: impulsyvus nemąstant apie pasekmes sprendimų priėmimas, stresinėse situacijoje savitvardos praradimas. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam nustatyta vidutinė, t. y. 76 balų nusikalstamo elgesio rizika. Pagal pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ji yra sumažėjusi nuo 95 balų, tačiau statiniai, t.y. nekintantys balai yra tik 25, o kiti 51 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis tinkamu elgesiu ir nuostatomis gali mažinti.Nuteistasis skunde teigia, kad nepagrįstai buvo vertintas jo elgesys, kai būdamas nepilnametis jis pažeidė taikyto lygtinio paleidimo sąlygas. Kolegija pažymi, kad nors šios aplinkybės iš tiesų buvo fiksuotos pakankamai seniai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K. bausmę atlieka už 2002 m. padarytas nusikalstamas veikas, todėl teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu prieš jų padarymą, įstatymo nuostatų nepažeidė. Kaip jau minėta, dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Taigi, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu įvertinti ne tik jo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju teismas apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė ir vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės. Įvertinusi pateiktą medžiagą, kolegija mano, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybes taip pat neduoda pagrindo nesutikti su Komisijos išvada. R. K. teigia, kad būdamas laisvėje jis dirbo, ir išėjęs į laisvę toliau dirbs, padės nepilnametei dukrai, tačiau tokie teiginiai kelia abejonių. Pagal socialinio tyrimo išvadą, jo darbinės nuostatos nėra nuoseklios: jis teigia, kad pataisos namuose neatsisakytų dirbti, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą, tai, kad jis nori dirbti tik jam patinkantį darbą, nuteistasis patvirtino ir skunde apygardos teismui, duomenų, kad išėjęs į laisvę jis jau turėtų darbo pasiūlymų nėra, jis teigia, kad registruotųsi darbo biržoje ir dirbtų pasiūlytą darbą. Taigi, tokios nenuoseklios R. K. nuostatos į darbą pataisos namuose neduoda pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę jis stengsis kuo greičiau pradėti dirbti ir pragyventi iš legalių pajamų, sėkmingai dengs priteistus ieškinius. Lygtinį paleidimą jis argumentuoja ir nepilnametės dukros priežiūra ir finansiniu padėjimu jai, tačiau medžiagos duomenys patvirtina, kad jo buvusi žmona su dukra gyvena Prancūzijoje, be to, ir pats nuteistasis pripažino, kad su dukra ryšių nepalaiko ir finansiškai jos neremia, ryšį palaiko tik su broliu, o išėjęs į laisvę gyventų pas motiną. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo R. K. skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų švelninimui. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo R. K. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.