Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-04-14 · Administracinė byla Nr. eI2-1040-821/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
eI2-1040-821/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02957-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Iveta Pelienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Mediatorių veiklos vertinimo komisija prie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. eI2-1040-821/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02957-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei,dalyvaujant pareiškėjai V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovei Mediatorių veiklos vertinimo komisijai prie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti 2021 m. rugsėjo 7 d. Mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimą Nr. (8.22) VD-23 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 19R-2023(AG-417/02-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas); 3) perduoti pareiškėjos 2021 m. kovo 12 d. skundą Mediatorių veiklos vertinimo komisijai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad 2021 m. kovo 10 d. su skundu-pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl šiurkštaus jos teisių pažeidimo, susijusio su, pareiškėjos nuomone, galimu dokumentų klastojimu, taip pat melagingos informacijos teikimu teisminei institucijai. To pagrindas – suklastota mediatoriaus G. B. pažyma apie mediacijos atlikimą. Jos skundas buvo perduotas nagrinėti Mediacijos veiklos vertinimo komisijai, kuri priėmė pareiškėjai nepalankų Sprendimą.

Paaiškina, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą vykdyti privalomąją mediacija šeimos ginče dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Mediatoriumi buvo paskirtas V. M., taikos sutarties sudaryti nepavyko, todėl Vilniaus reginio apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams buvo pateiktas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir pradėta nagrinėti civilinė byla. Į šią bylą buvo pateikta 2021 m. kovo 8 d. pažyma „Dėl mediacijos atlikimo“ (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad ginče tarp pareiškėjos ir jo sutuoktinio dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdytoje nuo 2021 m. vasario 7 d. iki 2021 m. kovo 8 d., nebuvo sudaryta taikos sutartis. Pažymą pasirašė mediatorius G. B..

Pareiškėja teigia, kad Pažymoje yra pateikiami melagingi duomenys, padaryta išvada visiškai neatitinka tikrovės ir mediacija nebuvo faktiškai atlikta. Jokio pranešimo dėl sutikimo vykdyti mediaciją nėra gavusi, todėl ir sutikimo negalėjo pareikšti, tačiau Komisija į šią aplinkybę neatsižvelgė. Teigia, kad suklastota Pažyma sukelia neigiamas pasekmes tiek pareiškėjai, tiek jos nepilnamečiui vaikui, pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei sudaroma galimybė jos sutuoktiniui piktnaudžiaut procesinėmis teisėmis civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Komisija į šias aplinkybes neatsižvelgė. Ginčijamas Sprendimas paremtas nepagrįstais duomenimis.

Pareiškėja pažymi, kad Komisijos Sprendime nėra nurodoma komisijos sudėtis, nenurodyta kokie asmenys dalyvavo nagrinėjant bylą. Taip pat pateikiama melaginga informacija, jog mediacija vyko elektroniniu susirašinėjimu, trumposiomis žinutėmis bei telefoniniais skambučiais. Teigia, kad mediatorius G. B. (toliau – Mediatorius) į pareiškėją kreipėsi apsimesdamas Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoju ir siuntė projekto dalyvio apklausos anketą, kuri nėra susijusi su mediacija. Telefonu su mediatoriumi nekalbėjo, jai apie mediaciją nebuvo pranešta. Mediatorius buvo apklaustas pareiškėjai nedalyvaujant. Pareiškėjos nuomone, jai nebuvo užtikrinta jos procesinė teisė užduoti klausimus ir dalyvauti lygiomis teisėmis procese.

Pareiškėja mano, kad ginčijamame Sprendime pernelyg didelis dėmesys sutelktas į trumpąsias žinutes, tačiau visiškai nesiaiškintas jų turinys ir susirašinėjimo aplinkybės. Pažymi, kad Mediatorius į ją kreipėsi apsimesdamas Vaiko teisių apsaugos darbuotoju, siuntė anketą dėl pozityvios tėvystės įgūdžių ir apie mediaciją nekalbėjo, tačiau Komisija šį faktą ignoravo.

Pareiškėja nurodo, kad LAGK visiškai neatsižvelgė į jos skunde išdėstytus motyvus ir skundo netenkino. Mano, jog LAGK sprendime nepagrįstai nenagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl galimų pasekmių civilinėje byloje, pažeidė teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių bei gero viešojo administravimo principus. LAGK neįvertino Mediatoriaus veiklos šeimos santykių byloje, neatsižvelgė į skunde nurodytus argumentus ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus.

Atsiliepimas

Atsakovė Komisija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka.

Nurodo, kad išnagrinėjusi 2021 m. kovo 12 d. gautą skundą, kuriame teigiama, jog Mediatoriaus išduota Pažyma yra klastota, Mediatoriaus veiklos pažeidimų nenustatė.

Pažymi, kad siekiant išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, Komisija paprašė Mediatorių pateikti paaiškinimus. Mediatorius 2021 m. kovo 31 d. pateiktame rašte nurodė, kad mediacija buvo atliekama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos projekto, kuriame jis dirba, ribose. Taip pat paaiškino, kad su ginčo šalimis dėl mediacijos santuokos nutraukimo klausimais bendravo nuotoliniu būdu, t. y. telefonu, elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis. Pareiškėja mediacijos pradžioje kontaktavo su Mediatoriumi, o vėliau jo bandymus susisiekti ignoravo, atsižvelgiant į tai buvo išduota Pažyma, kurioje nurodyta, kad mediacijos metu nepavyko sudaryti taikos sutarties.

Pažymi, kad 2021 m. balandžio 23 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo kviečiami dalyvauti tiek pareiškėja, tiek Mediatorius, tačiau dalyvavo tik pareiškėja. Posėdyje pareiškėja pateikė paaiškinimus, pripažino gavusi Mediatoriaus siųstas žinutes, kontaktavimą su Mediatoriumi, tačiau neigė vykus mediaciją dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Komisijos nariai, atsižvelgę į pareiškėjos paaiškinimus, padarė posėdžio pertrauką ir pakartotinai į posėdį pakvietė Mediatorių. Komisijoje 2021 m. balandžio 30 d. vykusiame posėdyje Mediatorius dalyvavo ir pateikė paaiškinimus dėl vykdytos mediacijos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi ginčui reikšmingas aplinkybes, ginčo šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, Komisija nusprendė, kad turimų duomenų, konstatuoti mediatorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimui konstatuoti ir esant pakankamai duomenų, kad mediacija buvo inicijuota ir Mediatorius ją bandė vykdyti, tačiau dėl šalių nebendradarbiavimo mediacija neįvyko, nusprendė, jog Mediatorius, vykdydamas privalomą ikiteisminę mediaciją, nepažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Akcentuoja, kad teisės aktai nereglamentuoja Komisijos sprendimo turinio, o pagal Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus Komisijos sprendimą pasirašo tik Komisijos pirmininkas, Sprendime nėra įvardijama visa Komisijos sudėtis, tačiau Komisijos posėdyje ir priimant sprendimą dalyvavę Komisijos nariai yra nurodomi Komisijos posėdžio protokole.

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė, prašė jį tenkinti akcentuodama skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad 2021 m. vasario 22 d. jai paskambo vyras vardu G., pavardės neprisimena, pristatė Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovu, kažką pasakė apie mediaciją, teigė, kad atsiųs užpildytą anketą. Pareiškėja tuo metu dirbo, todėl skambinusį asmenį blogai girdėjo. 2021 m. kovo 1 d. gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad negali tęsti mediacijos, nes negavo užpildytos anketos. Pareiškėja pamanė, kad tai jos vyro, su kuriuo santykiai yra konfliktiški, apgaulė. 2021 m. kovo 3 d. apie 15.25 val. pareiškėja gavo anketą ir susisiekė su savo atstovais. 2021 m. kovo 4 d. vėl gavo žinutę, kad trūksta užpildytos anketos, o 2021 m. kovo 8 d. gavo Pažymą, jog mediacijos metu taikos sutarties sudaryti nepavyko. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad anketą gavo, tačiau jos užpildyti nespėjo, nes tam jai buvo suteiktos tik 3 darbo dienos. Taip pat paaiškino, kad civilinėje byloje prašė skirti mediaciją, tačiau jos vyras nurodė, jog ginčo spręsti mediacijos būdu nenori.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Mediatorius, vykdydamas privalomą ikiteisminę mediaciją tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio, nepažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bei LAGK sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamos ir LAGK bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja su 2021 m. kovo 10 d. skundu-pareiškimu (skunde neteisingai nurodyta data „2020 m. kovo 10 d.“), adresuotu Lietuvos mediatorių rūmams, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Teisingumo ministerijai, kreipėsi prašydama pagal kompetenciją imtis neatidėliotinų veiksmų dėl skunde nurodytų motyvų. Skunde teigė, kad Mediatoriaus parengtoje Pažymoje pateikti duomenys dėl nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 8 d. vykdytos mediacijos neatitinka tikrovės. Teigė, kad nėra gavusi pranešimo apie gautą kitos šalies prašymą dėl mediacijos skyrimo ir sutikimo vykdyti mediaciją. Taip pat nurodė, jog turi pagrindo manyti, kad jos sutuoktinio iniciatyva buvo imtasi neteisėtų veiksmų, šiurkščiai pažeidžiant procedūrinius normatyvus ir suklastojant juridinę reikšmę turintį dokumentą, siekiant pabloginti pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Pateiktu skundu pareiškėja siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimą bei drausminę (etikos pažeidimų) bylą Mediatoriui (LAGK b. l. 44-45).

Komisija, išklausiusi ginčo šalių paaiškinimus bei įvertinusi pateiktus duomenis, ginčijamu Sprendimu pareiškėjos skundo netenkino (LAGK b. l. 4-5). Komisija, ginčijamame Sprendime nurodė, jog pareiškėja apie mediaciją žinojo, tai patvirtinta Mediatoriaus paaiškinimai ir pateiktos SMS žinutės, siųstos pareiškėjai. Pareiškėja taip pat neginčijo fakto, kad su Mediatoriumi elektroninio ryšio priemonėmis bendravo, SMS žinutes gavo. Atsižvelgdama į tai, Komisija, padarė išvadą, kad Mediatorius pradėjo vykdyti privalomos mediacijos procesą, tačiau ji nevyko, todėl išrašė Pažymą apie mediacijos pabaigą bei nusprendė, jog Mediatorius nepažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, padavė skundą LAGK, kuriame, patikslinusi reikalavimus, prašė panaikinti Komisijos Sprendimą ir perduoti jos skundą nagrinėti iš naujo (LAGK b. l. 31, 32-35). Pareiškėjos skundas, pašalinus trūkumus, priimtas 2021 m. liepos 8 d. Pareiškėja skundą iš esmės grindė tuo, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo jos skundą, ignoravo faktą, jog mediacija akivaizdžiai neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, jai nebuvo pranešta apie mediacijos vykdymą. Iš Mediatoriaus siųsto laiško ir SMS žinučių matyti, kad jis apsimetė kitos institucijos darbuotoju. Taip pat išdėstė argumentus dėl pareiškėjos nuomone, netinkamos skundo nagrinėjimo procedūros ir Sprendimo neatitikties, nenurodant posėdyje dalyvavusių asmenų.

LAKG pareiškėjos skundo netenkino (LAGK b. l. 66-73). Sprendime nurodė, kad Komisija pareiškėjai motyvuotai atsakė į jos skundą, sudarė galimybes dalyvauti teismo posėdyje ir būti išklausytai, todėl vien tai, kad atsakymas jos netenkina, nesudaro pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti. LAKG taip pat padarė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl ji neturi teisės į reikalavimo panaikinti Sprendimą patenkinimą.

Ginčo teisiniams santykiams aktualus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 29 d.) ir Mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1R-289 (toliau – Nuostatai).

Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių narių vykdomą neteisminę mediaciją, yra profesinė veikla (Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, bei privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalys). Dėl mediatorių, kurie pažeidė šio įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, veiklos asmenys gali teikti skundus (pranešimus) mediatorių veiklos vertinimo komisijai (Mediacijos įstatymo 28 straipsnis). Pagal Mediacijos 29 straipsnio 2 dalį, Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad mediatorius pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus: pareikšti įspėjimą; pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Visuomenės informavimo tikslais šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos; išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantis asmuo, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pažeidė jam taikomus laikiną mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus: pareikšti įspėjimą; pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje ir Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Visuomenės informavimo tikslais šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos; uždrausti laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančiam asmeniui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Sis draudimas galioja trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos (Mediacijos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1-3 punktai). Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyti mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010, 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-254-261/2022 ir kt.).

Realizuojant asmens teisę skųsti administravimo subjekto veiksmus, panašaus pobūdžio ginčo bylose, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo pateikęs prašymą iškelti drausmės bylą iš esmės tokio prašymo nagrinėjimo rezultato skųsti teismui negali. Pripažįstama, kad asmuo savo teisę realizuoja kreipdamasis į kompetentingą subjektą su pranešimu (skundu) ir gaudamas į jį atsakymą, tačiau subjektinės teisės reikalauti, kad asmeniui būtų taikoma drausminė ar tarnybinė atsakomybė, neturi. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2019, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-254-261/2022). Sprendimo teisme patikra, kuriuo atsisakoma iškelti drausmės bylą pagal gautą skundą/prašymą, atliekama tik dėl administracinės procedūros teisėtumo, atsižvelgiant į ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies bendruosius reikalavimus bei tikrinant akto atitiktį Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja Komisijoje išnagrinėtu skundu siekė, kad Mediatoriui būtų iškelta drausmės byla dėl etikos pažeidimų, siejamų su mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų galimais pažeidimais ir Pažymos klastojimu. Komisija, ginčijamu Sprendimu nustatė, kad Mediatorius nepažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. nenustatė drausmės bylos iškėlimo pagrindų, todėl atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio byloje, darytina išvada, jog pareiškėja negali skųsti ginčijamo Sprendimo rezultato. Ginčijamame Komisijos Sprendime nėra valinio pobūdžio sprendimų, kurie paleistų pareiškėjos teises ir interesus. Pareiškėja argumentai, jog į civilinę bylą pateikta Pažyma pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus iškeltoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nes ji yra diskredituojama prieš teismą, o už neargumentuotą atsisakymą pasinaudoti privalomąja mediacija gali būti nukrypstama nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pabadžius ginčą išspręsti mediacijos būdu taikomos žyminio mokesčio lengvatos, nepagrįsti. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos civilinėje byloje ginčo šalims suteiktos teisės ir jų įgyvendinimo sąlygos, nesudaro pagrindo pareiškėjos reikalavimo teisės skųsti Sprendimo rezultatą vertinti kitaip. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad LAGK pagrįstai nenagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl galimų pasekmių civilinėje byloje ir pareiškėjos teisėtų lūkesčių bei skunde minimų principų nepažeidė.

Teismas papildomai pažymi, kad Pažymoje nėra nurodyta, jog pareiškėja nepagrįstai atsisakė dalyvauti mediacijoje, taigi net ir skunde nurodytos civilinio pobūdžio procesinės pasekmės dėl galimybės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei žyminio mokesčio lengvatų netaikymo, pareiškėjai Mediatoriaus išduotos Pažymos pagrindu nekyla. Be to, ginčo šalys, esant abiejų pageidavimui (sutikimui), teismine mediacija gali pasinaudoti ir civilinės bylos nagrinėjimo metu (Civilinio proceso kodekso 231¹ straipsnio 1 dalis), o bylą baigti taikos sutartimi – gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Vertinant ginčijamo Sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms, nustatyta, kad Komisija priėmė ir išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos persiųstą pareiškėjos skundą dėl galimų Mediatoriaus etikos pažeidimų. Komisija, priėmusi pareiškėjos Skundą, dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Mediatorių, kilus papildomiems klausimams kvietė jį dalyvauti posėdyje. Sprendimas priimtas įvertinus tiek pareiškėjos, tiek Mediatoriaus paaiškinimus ir byloje pateiktus duomenis. Sprendimas yra motyvuotas, juo atsakyta į esminius skundo argumentus. Komisija, nagrinėdama skundą nustatė, jog apie inicijuotą mediaciją pareiškėja žinojo, pareiškėja neneigė, jog su Mediatoriumi yra kalbėjusi telefonu, gavusi iš jo SMS žinutes ir el. paštu siųstus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jame pateikti pakankami motyvai, todėl jis atitinka VAĮ nuostatas.

Teismas taip pat pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad mediacija buvo inicijuota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) įgyvendinamame projekte „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“ (projektas 08.4.1-ESFA-V-416-19-0001). Pagal Administracijos viešai skelbiamą informaciją (www.vrsa.lt), projekto „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“ tikslas - sudaryti sąlygas Vilniaus rajono šeimoms gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, padedant šeimai įveikti įvairias iškilusias krizes. Tikslinė grupė, kuri naudojasi projekto metu sukurtais rezultatais, yra šeimos (asmenys), kurios susidūrė su krizinėmis situacijomis dėl skyrybų, problemų vaikų auklėjime, smurto šeimoje ir kt. Siekiant projekto tikslo ir rezultato yra vykdomos veiklos: paslaugų šeimai organizavimas ir koordinavimas, pozityvios tėvystės mokymai, psichosocialinė pagalba, šeimos įgūdžių ugdymas ir sociokultūrinės paslaugos, mediacijos, vaikų priežiūros paslaugos. Visos kompleksinės paslaugos teikiamos nemokamai, o norint jomis pasinaudoti, įskaitant ir mediaciją, – asmuo su prašymu turi kreiptis į savivaldybę ir/ar projekte dalyvaujančius partnerius, kurių kontaktai nurodyti savivaldybės tinklalapyje. Taigi, projekto pagrindu mediacijos paslaugų teikimo inicijavimo procedūra kiek kitokia, nei kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Pareiškėja nurodė, kad anksčiau mediacijos paslaugas ginče dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo jai teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas mediatorius, todėl su pareiškėja susisiekus ir prisistačius projekte „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“ dirbančiam (paslaugas teikiančiam) Mediatoriui, pareiškėja neteisingai suprato, jog jai skambina Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad su ja 2021 m. vasario 22 d. telefonu susisiekęs ir prisistatęs asmuo kalbėjo ir apie mediaciją, tačiau ji blogai skambinusį girdėjo, todėl ne viską suprato. 2021 m. kovo 1 d. gautą SMS žinutę, kuria Mediatorius informavo, jog negali tęsti mediacijos, nes negavo užpildytos anketos, palaikė savo sutuoktinio apgaule. Pareiškėja teismo posėdyje taip pat nurodė, kad 2021 m. kovo 3-4 d. gavo jai siųstą anketą ir SMS žinutę, jog trūksta užpildytos anketos, tačiau jos iki Pažymos išdavimo neužpildė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog ta aplinkybė, kad pareiškėja neteisingai suprato apie inicijuojamą mediaciją įgyvendinant „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“ projektą, kuriame šeimoms, susidūrusioms su problemomis, teikiamos įvairios paslaugos, negali būti vertinamas kaip jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, jog Mediatorius apsimetė kitos institucijos darbuotoju ir/ar siekė pareiškėją suklaidinti. Teismas pažymi, jog pareiškėja taip pat nebuvo pakankamai iniciatyvi ir su jai skambinusiu asmeniu pakartotinai nesusiekė, nors teismo posėdyje teigė, kad telefoninio pokalbio metu pašnekovą blogai girdėjo dėl aplinkos triukšmo ir ne viską suprato, į SMS žinutes dėl anketos užpildymo nesureagavo, Mediatoriui užpildytos anketos nepateikė.

Komisijos darbo organizavimas ir sprendimų priėmimo klausimai reglamentuojami Nuostatų III skyriuje. Nuostatų 12-13 punktuose įtvirtinta, kad Komisijos veiklos formos – posėdžiai, kuriuos šaukia Komisijos pirmininkas. Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti mediatorius, kurio veikla vertinama, subjektas, pateikęs Komisijai Mediacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą, o prireikus Komisija į posėdį gali pakviesti ir kitų asmenų (Nuostatų 16 punktas). Komisijos posėdis laikomas teisėtu kai jame dalyvavo ne mažiau kaip pusė Komisijos narių (Nuostatų 20 punktas). Komisijos sprendimai priimami dalyvaujančių Komisijos balsų dauguma (Nuostatų 21 punktas). Komisijos sprendimus dėl mediatoriaus veiklos vertinimo pasirašo Komisijos pirmininkas (Nuostatų 7.4. papunktis).

Teismas vertindamas pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl skundo Komisijoje nagrinėjimo procedūrinių pažeidimų, pažymi, kad pareiškėja dalyvavo 2021 m. balandžio 26 d. vykusiame Komisijos posėdyje ir pateikė paaiškinimus. Komisija, išklausiusi paaiškinimus, nustatė, kad sprendimo priėmimui tikslinga iš Mediatoriaus paprašyti pateikti papildomą informaciją ir atsižvelgdama į tai, padarė posėdžio pertrauką bei nusprendė posėdį tęsti 2021 m. balandžio 30 d. ir kviesti jame dalyvauti Mediatorių, o jam negalint atvykti – kreiptis dėl papildomos informacijos raštu. Kaip jau minėta, pareiškėjas 2021 m. balandžio 26 d. Komisijos posėdyje dalyvavo, todėl kita posėdžio data jai turėjo būti žinoma. Byloje nėra duomenų, jog Komisija pareiškėjai būtų neleidusi dalyvauti po pertraukos vykusiame posėdyje. Teismas taip pat pažymi, jog pagal Nuostatus nei mediatoriaus, kurio veikla vertinama, nei skundą padavusio asmens, dalyvavimas Komisijos posėdyje nėra būtinas, todėl ta aplinkybė, jog Mediatorius paaiškinimus davė pareiškėjai nedalyvaujant, negali būti laikoma skundo nagrinėjimo procedūros pažeidimu. Nuostatuose taip pat nėra įtvirtina, jog Komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys turėtų teisę vienas kitam užduoti klausimus. Ginčijamas Sprendimas pasirašytas Komisijos pirmininko, kaip ir įtvirtinta Nuostatų 7.4. papunktyje, o posėdyje dalyvavę Komisijos nariai yra nurodyti Komisijos protokoluose. Pažymėtina, kad posėdžiuose dalyvavo Komisijos narių dauguma, todėl posėdžiai buvo teisėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, daro išvada, kad nagrinėdama pareiškėjos skundą Komisija procedūrinių pažeidimų nepadarė, t. y. skundas išnagrinėtas ir Sprendimas priimtas nepažeidžiant Nuostatuose įtvirtintos tvarkos.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus pareiškėjos skundą aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą Komisijos ir LAGK Sprendimus byloje nenustatyta, todėl šie skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš pirmojo, todėl netenkinus jo, pastarasis taip pat netenkinamas, ir pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos skundas netenkintas, todėl proceso išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė