- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 1-4-880/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Advokatai
- Valdas Bivainis
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, registruotas Utenos Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. K. kaltinamas tuo, kad 2009 m. spalio 14 d., apie 10.20 val., vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas apie 90-100 km/h greičiu automagistralės Vilnius-Panevėžys pirmąja eismo juosta Panevėžio m. kryptimi, 51 kilometre, Širvintų r., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui), 15 punkto (draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę), 19 punkto (vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui), 133 punkto (pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 235 punkto (eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus) ir 236 punkto (Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms) reikalavimus, važiavo techniškai netvarkingu automobiliu (ant kurio galinės ašies sumontuotos skirtingos padangos, kurių protektorius ženkliai nudilęs), pagal esamą transporto priemonės techninę būklę, kelio, meteorologines sąlygas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesiėmė būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui užtikrinti, prarado stabilų judesį judėjimo kryptimi, įslydo į antrą eismo juostą, užtvėrė kelią antra eismo juosta judėjusiam automobiliui „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. V., ir su juo susidūrė. Šio kelių eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviai M. K. ir A. B.. M. K. padarytas odos nubrozdinimas ir kraujosruva dešinėje krūtinės ląstos pusėje su dešinės pusės 8, 9, 10 šonkaulių lūžiais bei oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, dėl ko jo sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, o A. B. padarytas odos nubrozdinimas su muštine žaizda kairėje blauzdoje, kuri komplikavosi minkštųjų audinių flegmona, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.
L. K. dėl eismo įvykio kilimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009 m. spalio 14 d., po 10 val., jis kartu su sūnumi M. K. ir A. B. savo automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo automagistrale Vilnius-Panevėžys Panevėžio kryptimi apie 100 km/h greičiu. Automobilį vairavo jis. Jo sūnus M. K. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o A. B. – ant galinės. Visi buvo prisisegę saugos diržais. Kaltinamasis nurodė, kad važiavo pirmąja eismo juosta (arčiau dešiniojo kelio krašto), įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, įjungtu priekinio lango valytuvu. Tuo metu oro sąlygos buvo labai blogos: šlapdriba, didelis šoninis vėjas. Kelio danga - asfaltas, buvo šlapias, vietomis padengtas sniego koše. Eismas buvo neintensyvus. Likus apie 300-400 metrų iki viaduko, L. K. per šoninį kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matė iš paskos pirmąją eismo juosta atvažiuojantį lengvąjį tamsios spalvos automobilį. Tuo metu tarp automobilių buvo maždaug 200 metrų atstumas. Kaltinamasis matė, kad tas automobilis sparčiai artėjo. Kokiu greičiu tas automobilis važiavo, L. K. nežino. Kaltinamasis teigia, kad jis, matydamas, jog šis automobilis sparčiai artėja link jo automobilio ir jokio posūkio nerodo, svarstė ar jis aplenks jo automobilį ar važiuos tiesiai. Nežiūrint to, L. K. važiavimo krypties nekeitė, tai yra nepervažinėjo į antrą eismo juostą. Kaltinamasis teigia, kad į artėjantį automobilį jis pasižiūrėjo trumpai ir daugiau į tai, kas vyksta už jo automobilio, nežiūrėjo. Baigiant pravažiuoti viaduką visai netikėtai L. K. pajuto stiprų smūgį į vairuojamo automobilio priekinį kairįjį sparną ir ratą ir pamatė, kad į jo automobilį dešinio šono priekine dalimi atsitrenkė juodos spalvos automobilis. Kada tas automobilis priartėjo prie L. K. automobilio, kada jis persirikiavo į antrąją eismo juostą, L. K. nematė. Po smūgio L. K. vairuojamas automobilis tapo nevaldomu – jis staigiai metėsi į dešinę pusę ir pradėjo slysti priekiu pirmyn, nučiuožė iki kelio krašto, numušė kelio ženklą, paskui nučiuožė nuo šlaito, apsivertė ir dešiniuoju šonu pradėjo čiuožti į priekį, kliudė tinklinės tvoros stovus ir sustojo. Kaltinamasis L. K. mano, kad jo važiavimo greitis buvo saugus, automobilį jis vairavo saugiai, važiavo savo eismo juosta tiesiai į priekį, važiavimo krypties nekeitė, tai yra nepervažinėjo į antrąją eismo juostą ir jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams nekėlė. L. K. mano, kad dėl šio kelių eismo įvykio kaltas yra automobilio BMW vairuotojas, nes jis persirikiuodamas į antrąją eismo juostą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į pirmąją eismo juostą ir todėl įvyko šis kelių eismo įvykis. Kaltinamasis parodė, kad jo automobilio priekinės padangos yra naujos, o galinės skirtingos, tačiau protektorius normalus ir jo automobilio nemėtė, nes yra priekis varomas, be to automobilis buvo pakrautas, todėl stabilus.
Kaltinamojo L. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką grindžiama liudytojo R. V., nukentėjusiojo M. K. parodymais, specialisto išvada, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir apžiūros protokolu. Tačiau bylos įrodymų visuma objektyviai, pilnutinai ir pakankamai pagrįstai nepatvirtina apžiūros protokolu kaltės padarius inkriminuojamą nusikaltimą.
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2009 m. spalio 14 d., po 10 val., jis važiavo automobiliu „VW Multivan“, vairuojamu L. K., automagistrale Vilnius-Panevėžys Panevėžio kryptimi. Automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo M. K., o jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės už M. K.. L. K. vairuojamas automobilis automagistrale važiavo apie 100 km/h greičiu pirmosios eismo juostos viduriu, įjungtomis artimosiomis šviesomis. Oro sąlygos buvo labai blogos: šlapdriba, didelis šoninis užsukančiais sūkuriais vėjas. Kelio danga buvo šlapia, padengta vietomis sniego koše. Antroji kelio juosta buvo smarkiai stipriai padengta sniego koše, o pirmoji eismo juosta buvo nuvažinėta. Automagistralėje Panevėžio kryptimi eismas buvo neintensyvus. Ar iš paskos jų automobilio važiavo koks automobilis, A. B. nematė, nes pakeliui jis mobilaus ryšio telefonu rašė SMS žinutes. Kažkuriuo momentu A. B. pajuto kažkokį stiprų smūgį. Nuo to smūgio jų automobilį sumėtė ir automobilis tapo nevaldomas. Koks automobilis trenkėsi į jų automobilį, A. B. nematė. Po smūgio kaltinamojo vairuojamas automobilis staigiai metėsi į dešinę pusę ir pradėjo dešiniuoju šonu slysti į priekį paskui automobilis į kažką trenkėsi ir čiuoždamas į priekį, vieną ar du kartus apsivertė nuo šlaito ir sustojo ant dešiniojo šono, atsisukęs priekiu į automagistralę. A. B. parodė, kad eismo įvykis įvyko pirmojoje eismo juostoje, kuria važiavo L. K., kuris važiavo tiesiai ir jokių manevrų nedarė, važiavimo krypties nekeitė (b.l. 122 -123 ).
Nukentėjusysis M. K. paaiškino, kad 2009 m. spalio 14 d., apie 10 val., jis važiavo automobiliu „VW Multivan“, vairuojamu tėvo L. K., automagistrale Vilnius-Panevėžys Panevėžio kryptimi. Jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, A. B. – už jo. L. K. vairuojamas automobilis automagistrale važiavo apie 80 km/h greičiu pirma eismo juosta. Oro sąlygos – šlapdriba, kelio danga buvo šlapia. Bevažiuojant M. K. matė kaip tėvo vairuojamą automobilį iš kairės pusės lenkė automobilis BMW X5 ir šiam automobiliui grįžtant į pirmą eismo juostą, jis galiniu dešiniu sparnu susidūrė su tėvo vairuojamu automobiliu.
Nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. V. K. leidusi šiuo automobiliu naudotis R. V. (b.l. 114-115).
Liudytojas R. V. parodė, kad 2009 m. spalio 14 d., po 10 val., jis automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo automagistrale Vilnius-Panevėžys Panevėžio kryptimi. Automobiliu važiavo vienas, prisisegęs saugos diržu, įjungtomis artimosiomis šviesomis. Oro sąlygos buvo labai blogos: šlapdriba, didelis šoninis vėjas. Kelio danga buvo šlapia, vietomis padengta sniego koše. Važiuodamas Širvintų rajonu, prieš viaduką (apie 200-300 metrų atstumu iki viaduko), jis persirikiavo į antrąją eismo juostą, nes priekyje pirmąja eismo juosta, už kokių 300 metrų, važiavo automobilis „VW Multivan“ raudonos spalvos. Automobilis važiavo pirmos eismo juostos viduriu išvažinėtomis vėžėmis apie 90-100 km/h greičiu. Jis važiavo antrosios eismo juostos viduriu apie l00 km/h greičiu. Kai jau buvo beveik pravažiavęs viaduką ir kai prisiartino prie pirmąja eismo juosta važiavusio automobilio „VW Multivan“, pastebėjo, kad tarpas tarp automobilių staigiai susiaurėjo. Kadangi kairėje jo eismo juostos pusėje buvo metaliniai kelio atitvarai, R. V., supratęs, kad neturi kur pasitraukti, jokio manevro nedarė ir bandydamas išvengti susidūrimo, nukėlė koją nuo greičio pedalo. Iš karto po kelių sekundžių pajuto stiprų smūgį į vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį kampą. Susidūrimas įvyko antrojoje eismo juostoje. Dėl kokių priežasčių į jo eismo juostą staigiai įvažiavo automobilis „VW Multivan“, R. V. nežino. Jis galvoja, kad galbūt tam turėjo įtakos stiprus šoninis vėjo gūsis arba šio automobilio vairuotojas norėjo persirikiuoti į antrąją eismo juostą, bet prieš tai neįsitikino šio manevro saugumu.
Apžiūros metu užfiksuoti šie automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: galinės durys (bagažinės) išlūžusios, sulankstytos, visas automobilio kėbulas pakrypęs į dešinę pusę; nėra priekinio ir galinio bamperių, sulankstytas variklio dangtis (kairysis priekinis kampas virš žibinto); sulankstytas stogas (priekis, kairioji pusė ties viduriniu langu, galiniai kairysis ir dešinysis kampai, ties priekinėmis keleivio durimis), iš radiatoriaus grotelių styro du laidai (halogeninių žibintų). Sulankstyta: kairės pusės priekinis sparnas ir kairės pusės priekinės durys, virš priekinio kairės pusės rato ir apačioje priekinių durų esanti automobilio dalis, slenkstis po kairės pusės priekinėmis durimis; sulankstyta dešinės pusės: galinis sparnas, priekinis sparnas, priekinės keleivio durys; nubrūžintas dešinysis šonas; nubrūžintos kairės pusės priekinės durys ir priekinis sparnas (nubrūžinimas prasideda ant durų 40 cm atstumu nuo durų kairiojo krašto, esančiu ties sparnu, 75 cm aukštyje, ir tęsiasi link automobilio priekio, ant automobilio durų kairiojo krašto, esančiu ties sparnu, nubrūžinimas yra ir 82 cm aukštyje ir tęsiasi link automobilio priekio, jo ilgis 75 cm). Šie nubrūžinimai vietomis yra juodos spalvos. Kairės pusės priekinis ratas išsimontavęs, be oro, diskas sulankstytas; dešinės pusės priekinis ir kairės pusės galinis ratai be oro; už diskų prilindę žemių ir žolės. Galinių padangų protektoriaus raštas skiriasi, abiejų padangų protektoriaus raštas stipriai nudilęs (b.l. 97-107).
Apžiūros metu užfiksuoti šie automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: sudaužytas dešinės pusės priekinis žibintas, nulaužta priekinio dešinės pusės sparno priekinė dalis ir po dešiniuoju sparnu virš rato esanti plastmasinė apdaila, sparnas ir rato diskas nubrūžinti ir ištepti raudonos spalvos dažais, sulaužytos priekinio bamperio dešinėje pusėje esančios grotelės. Automobilio kairės pusės galinis ratas išlūžęs, dešinės pusės priekinio rato diskas įtrūkęs (b.l. 81 -84).
2009 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 4091/09 (01) konstatuota, kad A. B. nustatytas odos nubrozdinimas su muštine žaizda kairėje blauzdoje, kuri komplikavosi minkštųjų audinių flegmona. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 47-48).
2009 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 4828/09 (01) nurodoma, kad M. K. nustatytas odos nubrozdinimas ir kraujosruva dešinėje krūtinės ląstos pusėje su dešinės pusės 8, 9, 10 šonkaulių lūžiais bei oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 53-55).
2010 gruodžio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės akto Nr. 11-1784 (10) išvadoje nurodoma, kad automobilių „BMW X5“ ir „VW Multivan“ susidūrimas įvyko ne vienam iš vairuotojų rikiuojantis į kitą eismo juostą, o vienam iš automobilių, tikėtina techniškai netvarkingam automobiliui „VW Multivan“ ant šlapios ir, tikėtina, vietomis šlapio sniego juostomis, padengtos važiuojamosios dalies netekus stabilaus judesio važiavimo kryptimi. Tikėtina, kad šio eismo įvykio pagrindine sąlyga buvo tai, kad automobilis „VW Multivan“, ant kurio galinės ašies buvo sumontuotos skirtingos padangos, kurių protektorius buvo ženkliai nudilęs, vairuotojui L. K., važiuojant jo nurodytu 90-100 km/h greičiu, eismo įvykio metu buvusiomis kelio ir meteorologinėmis sąlygomis prarado stabilų judesį judėjimo kryptimi ir užtvėrė kelią antra eismo juosta judėjusiam automobiliui „BMW X5“, vairuojamam R. V.. Vairuotojas L. K. priklausomai nuo kelio ir meteorologinių sąlygų bei automobilio techninės būklės, pasirinkdamas tokį judėjimo greitį, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti automobilį bei kontroliuoti jo judėjimą konkrečioje kelio eismo situacijoje, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio.
2011 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. MV 2011-24 teigiama, kad techniniu požiūriu teigtina, kad susidūrimas įvyko automobiliui „VW Multivan“ važiuojant tiesiai pirma eismo juosta, o automobiliui „BMW X5“ – judant šoninio slydimo režimu iš antrosios eismo juostos į pirmą bei pasisukus priekiu į dešinę – toks režimas paaiškinamas šio automobilio stabilumo praradimu. Tuo atžvilgiu automobilio „VW Multivan“ vairuotojo parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo techniniu požiūriu yra tikėtini, o „BMW X5“ vairuotojo parodymai – neįtikėtini.
2009 m. spalio 14 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose fiksuoti duomenys apie transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, apie rastus pėdsakus ir tyrimus svarbius objektus (b.l. 3-23).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktoje pažymoje rašoma, kad artimiausios įvykio vietai Ukmergės meteorologijos stoties duomenimis 2009 m. spalio 14 d. beveik visą dieną, nuo 9 val. 16 min., krito šlapias sniegas, pūtė šiaurės krypties 8-18 m/s greičio vėjas (b.l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad kaltinamasis L. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl jis turi būti išteisintas.
Pagal LR BK 281 straipsnį atsakomybė kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismo manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai kilo L. K. pažeidus bendrojo pobūdžio KET 9, 15, 19, 133, 235 ir 236 punktų reikalavimus. Siekiant nustatyti ar L. K. padarė nusikaltimą, būtina nustatyti eismo įvykio mechanizmą.
Byloje yra pateiktos specialisto ir eksperto išvados, kurios nurodo visiškai skirtingas eismo įvykio aplinkybes, t.y. 2010 gruodžio 29 d. ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad automobilių „BMW X5“ ir „VW Multivan“ susidūrimas įvyko tikėtina techniškai netvarkingam automobiliui „VW Multivan“ ant šlapios ir, tikėtina, vietomis šlapio sniego juostomis padengtos važiuojamosios dalies netekus stabilaus judesio važiavimo kryptimi, o 2011 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje – kad techniniu požiūriu teigtina, jog susidūrimas įvyko automobiliui „VW Multivan“ važiuojant tiesiai pirma eismo juosta, o automobiliui „BMW X5“ – judant šoninio slydimo režimu iš antrosios eismo juostos į pirmą bei pasisukus priekiu į dešinę – toks režimas paaiškinamas šio automobilio stabilumo praradimu.
Teismas minėtus įrodymus vertina kartu su liudytojo, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymais. Apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiųjų M. K., A. B. parodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko pirmojoje eismo juostoje, o ne antrojoje kaip tai teigia liudytojas R. V.. Kad eismo įvykis įvyko pirmojoje eismo juostoje nurodoma ir 2011 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. MV 2011-24. Tai, teismo manymu, patvirtina, jog eismo įvykis įvyko pirmojoje eismo juostoje. Ekspertizės išvadą, kad automobilis „VW Multivan“ prarado stabilų judesį važiavimo kryptimi paneigia nukentėjusiųjų M. K., A. B. parodymai, jog automobilis „VW Multivan“ važiavo stabiliai, jokių manevrų ar važiavimo krypties iki susidūrimo nekeitė. Tą patį patvirtino ir kaltinamasis, kuris nurodė, kad priekinės jo padangos buvo naujos, o galinės nors ir skirtingos tačiau nebuvo visai nusidėvėję.
Teismo posėdžio metu, ekspertas V. Š. parodė, kad eismo įvykį galėjo sukelti skirtingos padangos ant galinės ašies, kurių protektorius buvo ženkliai nudilęs. Tačiau teismo vertinimu ši išvada nėra tinkamai pagrįsta objektyviais duomenimis, nes V. Š. vertindamas padangų protektoriaus nusidėvėjimą rėmėsi tik padangų nuotrauka, t.y. neišmatavo padangų protektoriaus gylio, kuris galėjo atitikti jam keliamus reikalavimus. Ekspertas taip pat nepateikė jokių skaičiavimų, kurie rodytų, kad skirtingo rašto padangos galėjo įtakoti automobilio „VW Multivan“ stabilaus judesio netekimą. Byloje apklaustas specialistas V. M., turintis eksperto kvalifikaciją, nurodė, kad skirtingo padangų protektoriaus ant galinės ašies buvimas galėjo turėti tik visiškai minimalią įtaką automobilio stabilumui ir tai gali būti jaučiama labiau darant staigų posūkį ant blogos dangos. Nagrinėjamu atveju automobilis „VW Multivan“ važiavo tiesiai, jo varomoji yra priekinė ašis, ant jos uždėtos naujos padangos, automobilis buvo pakrautas, todėl darytina išvada, kad skirtingo protektoriaus padangos negalėjo įtakoti eismo įvykio susidarymo. Taigi, nors L. K. ir pažeidė KET reikalavimus dėl padangų protektoriaus vienodumo, tačiau tarp šio pažeidimo ir eismo įvykio nėra priežastinio ryšio.
Atmestina ir galimybė, jog automobilis „VW Multivan“ bandė persirikiuoti į antrą, nes tiek liudytojo, tiek nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymais nustatyta, kad priekyje jokių automobilių nebuvo, pirmosios eismo juostos danga buvo daug geresnė nei antrosios, todėl kaltinamajam nebuvo jokios priežasties persirikiuoti į antrąją eismo juostą.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į eismo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus, byloje surinktus įrodymus, labiau tikėtina, jog eismo įvykis kilo dėl automobilio „BMW X5“ vairuotojo kaltės, kaip tai teigiama 2011 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje. Šią išvadą teismas daro remdamasis tuo, kad eismo sąlygos pirmojoje ir antrojoje eismo juostose labai skyrėsi, t.y. pirmojoje eismo juostoje sniegas buvo išvažinėtas, o antroji buvo padengta sniegu. Todėl tikėtina, jog automobilis BMW X5“, važiavęs pirmąja eismo juosta ir aplenkęs automobilį „VW Multivan“ sniegu padengtoje kelio juostoje prarado stabilumą ir persirikiuodamas į pirmąją eismo juostą kliudė automobilį „VW Multivan“. Tokia išvada atitinka ir nukentėjusiųjų M. K., A. B., kaltinamojo parodymus ir 2011 m. kovo 14 d. specialisto išvadą. Nukentėjusiųjų parodymais abejoti nėra pagrindo, nes nukentėjusieji buvo apklausti eismo įvykio dieną (M. K. Ukmergėje ligoninėje, o A. B. – Širvintose) ir jų parodymai sutampa ir yra nuoseklūs.
Nors byloje keliamos abejonės dėl 2011 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje padarytų išvadų, kompiuterinio eismo įvykio modeliavimo, t.y. ar jis gali būti pagrįstas nenustačius susidūrimo vietos, specialisto išvadoje nurodoma susidūrimo vieta yra labai tikėtina, nes kaip jau minėta, byloje apklaustų asmenų tiek R. V., tiek kaltinamojo ir nukentėjusiojo M. K. parodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko pravažiavus viaduką, ties metaliniais atitvarais, t.y. toje vietoje kur sumodeliavo specialistas.
Įvertinant išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, būtinų objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių, todėl jis išteisintinas (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
L. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Daiktinius įrodymus: automobilį „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. vairuotojo pažymėjimą, automobilio „BMW X5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, draudimo sutarties liudijimą LT/AYA 7242561 grąžinti R. V., o automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – L. K..
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.