Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-734-478/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-28Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-28
Bylos Nr.
1S-734-478/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27790-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Kęstutis Dargužis, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis
E. V.
Advokatai
Laima Razvickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-734-478/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27790-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,kaltinamojo E. V. gynėjai advokatei Laimai Razvickienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. V. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. V. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), t. y. tuo, kad panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, o būtent: 2017 m. birželio 5 d., apie 15.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. V. metu, tyčia, sėdėjusią ant kėdės nukentėjusiąją I. V. sugriebęs už plaukų, nutempė nuo kėdės, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2017 m. birželio 5 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. V. metu, tyčia, gulėjusią lovoje nukentėjusiąją I. V. paėmęs už plaukų, ją tampė, po to, suėmęs rankomis už jos rankų, ištempė iš lovos ant grindų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.E. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka, buvo laikinai sulaikytas 2017 m. birželio 5 d., 23.40 val., paleistas iš laikino sulaikymo 2017 m. birželio 7 d., 9.50 val. (b. l. 26). Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjos 2017 m. birželio 7 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, E. V. įpareigotas nebendrauti ir neieškoti I. V., nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28).2017 m. rugpjūčio 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam E. V. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą dviejų mėnesių laikotarpiui. Suėmimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.Skunde kaltinamasis E. V. prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir vietoj suėmimo taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ar periodišką registravimąsi policijos įstaigoje. Kaltinamasis nurodo, kad dėl savo įvykdytų poelgių labai gailisi. Jo namai šiuo metu yra likę be jokios priežiūros, nes jo žmona yra uždaryta į psichiatrinę ligoninę dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Kaltinamojo E. V. skundas tenkinamas.Išnagrinėjus kaltinamojo skundą bei susipažinus su teismui pateikta medžiaga, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinamajam E. V. taikytą švelnesnę kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti į pačią griežčiausią – suėmimą, netinkamai vertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes, reikšmingas keičiant švelnesnę kardomąją priemonę griežtesne, netinkamai taikė BPK nuostatas, dėl to Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis keičiama.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos kaltinamajam (įtariamajam, nuteistajam), siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Vienas iš tikslų, įtvirtintų minėtoje teisės normoje, yra siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami suėmimo pagrindai: pavojus, kad kaltinamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionaliniai teismai. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens kons­ti­tucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis) ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomosios priemonės griežtumas nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo. Skundą nagrinėjantis teismas nustatė, kad apylinkės teismas griežčiausios kardomosios priemonės skyrimą kaltinamajam motyvavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo buvimu bei bylos nagrinėjimo trukdymu, nes E. V. į 2017 m. rugpjūčio 1 d. vykusį teisiamąjį posėdį atvyko būdamas neblaivus. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad E. V. kaltinamas padaręs dvi nesunkias tyčines smurtines nusikalstamas veikas, anksčiau jis yra ne kartą teistas, taip pat ir dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Vis dėlto, to nepakanka konstatuoti faktui, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji byla buvo iš esmės pradėta nagrinėti nuo 2017 m. birželio 7 d. Nuo šio laikotarpio įvyko trys teisiamieji posėdžiai ir į visus juos E. V. savanoriškai atvyko. Vykdant ikiteisminį tyrimą kaltinamasis nuo pareigūnų bei prokuroro taip pat nesislapstė, davė parodymus bei pirminius paaiškinimus. Pateiktos bylos medžiagoje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėtų ryšių užsienyje ir planuotų ten vykti. Nors E. V. nėra dirbantis asmuo (b. l. 23), tačiau jis registruotas darbo biržoje (b. l. 22), vadinasi, siekia pozityvaus užimtumo Lietuvos Respublikoje. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas nepasitvirtino.Trukdymą procesui pirmosios instancijos teismas traktavo kaip kaltinamojo pasirodymą teisiamajame posėdyje esant neblaiviam. Sutiktina, jog bylos nagrinėti kaltinamajam sunkiai orientuojantis aplinkoje (nustatytas 3,63 promilių girtumas) neįmanoma, tačiau ši aplinkybė nesudaro BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimo. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamasis trukdys procesui, egzistavimą.Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės (BPK 259 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjimo teisme dalyviai ar nedalyvaujantys byloje asmenys, kurie nepaklūsta teismui arba teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui juos nušalinti nuo bylos nagrinėjimo arba pašalinti iš posėdžių salės, arba nors ir paklūsta, tačiau tai daro triukšmaudami ar rodydami kitokią nepagarbą teismui, gali būti tuoj pat nubausti bauda arba areštu remiantis BPK 163 straipsniu (BPK 259 straipsnio 4 dalis). Atvykimas į teisiamąjį posėdį esant neblaiviam rodo nepagarbą teismui ir neabejotinai trukdo nagrinėti bylą, todėl, vadovaujantis BPK 163 straipsnio 1 dalimi, E. V. galėjo būti skiriamas areštas. Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai taikė pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kuri iš esmės yra išimtinė kardomoji priemonė, skiriama tuomet, kai tų pačių tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Vis dėlto, skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad E. V. pažeidė jam taikomą kardomąją priemonę bei kartu nustatytus įpareigojimus, t. y. atvyko pas nukentėjusiąją į namus ir galimai vėl smurtavo jos atžvilgiu, dėl ko pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Kaltinamojo charakteristika (anksčiau teistas vienuolika kartų, teistumas neišnykęs, galimai smurtavo prieš savo artimą šeimos narį) rodo, jog E. V. linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų, savo elgesio kritiškai nevertina ir neteisėtų poelgių nekeičia. Todėl tikslinga kaltinamajam palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir papildomai skirti naują kardomąją priemonę, kuri labiau varžytų E. V. elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje kelis kartus per savaitę pakaktų baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad E. V. pažeidė taikomos kardomosios priemonės sąlygas, tačiau piktybiškai teismo nevengė, nė vieno suėmimo skyrimo pagrindų nenustatyta, todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė jam skirta nesant tam įstatyminio pagrindo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam ir švelnesnes kardomąsias priemones, todėl skundžiama nutartis keičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 130 straipsniu, 135 straipsniu, 136 straipsniu,

nutaria:

E. V. skundą tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį pakeisti: E. V. paskirtą suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti nukentėjusiosios I. V., nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), bei įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje (tris kartus per savaitę – kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, atvykstant į Kauno apskrities policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą nuo 9.00 val. iki 10.00 val.).

Išaiškinti E. V., kad jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ar teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Įspėti E. V., kad neatvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ar teismą nurodytu laiku be svarbios priežasties bei pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Kaltinamąjį E. V. iš suėmimo nedelsiant paleisti į laisvę.

Nutartį išsiųsti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui ir Kauno tardymo izoliatoriui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisJūratė JakubonienėArūnas Paštuolis