Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. V. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausios prokurorės Sandros Povilonienės 2017 m. sausio 4 d. nutarimo, kuriuo atmestas jo skundas dėl šios prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės 2016m. lapkričio 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ir Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl L. V. mirties priežasties nustatymo.

2.Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė S.Bieliauskaitė 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 straipsniu, ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.Nesutikdamas su prokurorės 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu, Pareiškėjas jį apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė S.Povilonienė 2017 m. sausio 4 d. nutarimu Pareiškėjo skundo netenkino.

4.Aukštesniojo prokuroro nutarimą Pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.

5.Apeliacinės instancijos teismui Pareiškėjas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį, prašo ją bei prokurorų nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikinti ir tęsti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) tikrajai L. V. mirties priežasčiai nustatyti.

6.3.Panevėžio apylinkės teismas neįvertino, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nebuvo išnaudotos visos galimos procesinės priemonės reikšmingoms aplinkybėms išaiškinti, tai yra nebuvo rengiamos liudytojų akistatos pašalinti jų parodymų prieštaringumui, tiesioginiams įvykio liudytojams nebuvo užduoti klausimai , kodėl iš karto po įvykio jie nesikreipė pagalbos į Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojus, kai ši įstaiga visai šalia įvykio vietos ar neiškvietė kitos pagalbos, nebuvo apklausti liudytojams narkotikų testus atlikę specialistai apie galimybę kiekvieno iš liudytojų organizme rasti narkotinių medžiagų pėdsakų (visi tiesioginiai įvykio liudytojai pripažino vartoję tą pačią narkotinę medžiagą kaip ir L. V.. nebuvo paimti, apžiūrėti ir ištirti liudytojų V. T. ir N. S. mobilieji telefonai, nustatyti ar jie iki apžiūros buvo patyrę sąlyti su upės vandeniu.

6.4. Priešingai, nei nurodo Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartyje , liudytojai apie tas pačias 2016-04-16 įvykio aplinkybes buvo apklausti po du kartus, vieną kartą atliekant ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo sūnaus L. V. dingimo be žinios ir šios apklauso buvo prijungtos prie ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) Teismas galėjo sugretinti jų parodymus, patvirtinti jų nenuoseklumą ir prieštaringumą.

6.5. Panevėžio apylinkės teismas nutartyje dėl liudytojų parodymų patikrinimo taikant kompleksinį psichofiziologinį tyrimą prioritetą suteikia nepilnamečių interesams tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę ir faktą, kad 2016-04-16 įvykio metu su pareiškėjo žuvusiu sūnumi L. V. buvę asmenys yra nepilnamečiai.

6.6. Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartyje akcentuoja, kad po įvykio praėjo devyni mėnesiai ir daugumą tyrimų siekiant ištaisyti pareiškėjo skunduose nurodytas ikiteisminio tyrimo klaidas yra nebetikslinga atlikti. Tačiau to reikalauja viešas ir jo pareiškėjo interesas išaiškinti tikrąsias L. V. žūties aplinkybes ir atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn.

6.7. Panevėžio apylinės teismas nurodė, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis, tačiau pareiškėjas nurodo tik tris būdus kaip būtų galima pašalinti kilusias pagrįstas abejones, tai yra paskirti ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini) vadovauti kitą prokurorą, antra poligrafu patikrinti liudytojų D. Z., V. T., N. S. ir R. B. parodymus ir trečia, pakartotinai atlikti L. V. kūno tyrimą . Šie būdai galimi įgyvendinti atnaujinus ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

8.Skundas atmetamas.

9.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokurorų nutarimus, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys rodo, kad buvo imtasi pakankamų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir vien tai, kad prokurorų ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai netenkina Pareiškėjo interesų, nesudaro pagrindo abejoti jų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu. Tiriant baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, sprendimo motyvai yra aiškūs ir visiškai įtikinami, o Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai prokurorų sprendimų pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

9.1.Pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes, jo manymu prokuroras netinkamai tyrė bylą, neatliko visų procesinių veiksmų.

9.2.Iš skundo turinio matyti, kad Pareiškėjas iš esmės nesutinka su prokuroro priimtu sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, t. y. nesutinka su prokuroro atliktu byloje surinktų duomenų vertinimu, nurodo, kad byla ištirta neišsamiai, neatlikti visi procesiniai veiksmai, kurie padėtų nustatyti byloje tiesą.

9.3. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui (BPK 218 ir 220 straipsniai), o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka, arba prokuroras nustato kitus BPK 212 straipsnyje numatytus pagrindus, ikiteisminį tyrimą nutraukti. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis).

9.4.Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos (duomenys neskelbtini) matyti, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus 2-ajame poskyryje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl L. V. mirties aplinkybių nustatymo. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas prokurorės S. Bieliauskaitės 2016-11-18 nutarimu, motyvuojant, kad nėra kategoriškų, neginčijamų ir neabejotinų duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika.

9.5. Panevėžio apylinkės teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, padarė išvadas, jog ikiteisminis tyrimas byloje atliktas išsamiai, būtini procesiniai veiksmai atlikti, prokurorų nutarimuose motyvuotai įvertintos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų įvertinimui. Tokią išvadą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu byloje esantys duomenys tiesioginių įvykio liudytojų apklausos, L. V. kūno tyrimą atlikusio N. R. apklausos, atlikti net keli specialisto tyrimai, susiję su mirusiojo kūno apžiūra, specialisto tyrimai, siekiant nustatyti narkotinių medžiagų pėdsakus liudytojų organizme ir ant daiktų, rastų įvykio vietoje.

9.6. Pareiškėjas skunde nurodo argumentą, jog nesutinka su specialisto išvada, nes specialistas N. R., atlikdamas tyrimą nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Tačiau teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo argumentu, nėra pagrindo abejoti pirminės specialisto išvados patikimumu, kadangi buvo atliktas papildomas specialisto tyrimas, kurio rezultatai užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2016-10-27 išvadoje (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytos ir tikslios objektyvios priežastys, lėmusios vieno iš trijų paviršinų odos pažeidimų nustatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomo specialisto tyrimo, vertinant ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotą reikšmingą tyrimo medžiagą bei mirusiojo kūno nuotraukas, pakako, tam galėtų būti padarytos kategoriškos ir aiškios išvados dėl mirusiojo sužalojimų atsiradimo mechanizmo ir galimos jų priežastys, pažymint , kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi kito asmens smūgiavimui ar kitokiam traumavimui. Esant visiems šiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo abejoti abejose šiose specialisto išvadose įtvirtintais duomenimis ir jų atliktais tyrimais, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą atlikti pakartotinį specialisto tyrimą, siekiant ištirti L. V. kūną.

9.7.Pareiškėjas kritikuoja Panevėžio apylinkės teismo išvadas dėl nepilnamečių liudytojų apklausos poligrafu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvadomis, nes liudytojai nepilnamečiai, ikiteisminio tyrimo metu apklausti po daugiau nei vieną kartą, todėl jų papildomos apklausos pažeistų jų apklausų ypatumus, numatytus BPK įstatyme. Tyrimas poligrafu yra kompleksinis psichofiziologinis, skirtas asmens teiginių teisingumui įvertinti, naudojant poligrafą. Baudžiamojo proceso įstatymas tokios apklausos nenumato, todėl kyla abejonių ar tokių priemonių taikymas prieš nepilnamečius liudytojus nepažeistų jų interesų, įvertinus šio įstatymo apibrėžtą asmenų, tirtinų poligrafu, ratą bei BPK numatytus griežtus reikalavimus, keliamus nepilnamečių liudytojų apklausai. Netgi tokio procesinio veiksmo atlikimo rezultatai negalėtų būti naudojami kaip įrodomoji priemonė, patvirtinanti ar paneigianti asmenų kaltę, padarius nusikalstamas veikas, o tokia aplinkybė galėtų tik netiesiogiai patvirtinti, kad liudytojų parodymai yra teisingi ar ne. Todėl tokie duomenys neduotų pagrindo manyti, kad minėti liudytojai, jų veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su L. V. mirtimi.

9.8. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad nebuvo padarytos akistatos liudytojų parodymų prieštaringumui pašalinti, tiesioginiams įvykio liudytojams nebuvo užduoti klausimai, kodėl jie iš karto po įvykio nesikreipė pagalbos į Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojus ar neiškvietė kitos pagalbos, aptartas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje ir motyvuotai nurodyta, kad šios aplinkybės nustatymas pats savaime nebus pakankamas pagrindas patvirtinti įvykio metu buvusių asmenų kaltę, padarius nusikalstamą veiką prieš L. V.. Pažymėtina, kad įvykio liudytojai yra nepilnamečiai asmenys, kurie, jų pačių parodymais buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, bijojo atsakomybės už narkotinių medžiagų vartojimą, todėl pagrįstai manytina, kad tokioje stresinėje situacijoje jie galėjo neadekvačiai reaguoti ir elgtis.

9.9. Pareiškėjo argumentai, jog nepilnai ištirtos aplinkybės, nes nebuvo paimti liudytojų V. T. ir N. S. mobilieji telefonai, nustatyti ar jie iki apžiūros buvo patyrę sąlytį su upės vandeniu, nebuvo apklausti liudytojams narkotikų testus atlikę specialistai apie galimybę kiekvieno iš liudytojų organizme rastų narkotinių medžiagų pėdsakų, ar visi naudojo tą pačią narkotinę medžiagą, taip pat ikiteisminio tyrimo metu neišsiaiškinta aplinkybių dėl liudytojo N. S. mobiliojo ryšio telefono pasikeitimo. Tačiau šių prašomų veiksmų atlikimas praėjus beveik metams po įvykio nebūtų rezultatyvūs ir neduotų pagrindo teigti, jog tiesioginiai įvykio liudytojai suinteresuoti nuslėpti tikrąsias L. V. mirties aplinkybes.

9.10. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinę prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių sprendimų argumentais dėl ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) nutraukimo, jie nurodyti procesiniuose dokumentuose, todėl išsamiai apygardos teismo nekartojami. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir priimtų procesinių dokumentų matyti, jog D. V. skunde visos išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai bei visapusiškai ištirtos, tačiau nenustatyti duomenys, jog atlikus L. V. mirties aplinkybių tyrimą, yra nustatyta nusikalstamos veikos požymių.

9.11. Galiausiai atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Šiame ikiteisminiame tyrime atlikti visi objektyviai galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai (apklausos, objektų apžiūra ir tyrimas, išreikalauti bylai reikšmingi dokumentai). Tačiau, atlikus išsamų ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad šiuo metu byloje nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tikėtinos nusikalstamos veikos požymių buvimą dėl L. V. mirties fakto. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausios prokurorės 2017 m. sausio 4 d. nutarimas yra priimti neperžengiant baudžiamojo proceso įstatymo numatytų prokurorų kompetencijos ribų, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, nutarimo išvados yra motyvuotos, išsamios ir pagrįstos, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-02-08 pagrįstai atmetė D. V. skundą dėl šių nutarimų panaikinimo.

9.12. Nagrinėjamu atveju išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo metu, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo vertinimu, su kuriuo sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, nebuvo surinkti duomenys, leidžiantys prokurorui padaryti neabejotiną išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu tiriant L. V. mirties priežastis nenustatyta, jog yra padaryta nusikalstama veika. Vien ta aplinkybė, jog prokurorai bei ikiteisminio tyrimo teisėjas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo Pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti, jog jie subjektyviąja ar objektyviąja prasme buvo šališki atlikdami ikiteisminį tyrimą ar nagrinėdami Pareiškėjo skundus.

9.13.Remdamasis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2017-02-08 nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.