- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- AN2-459-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00105-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- L. B.
- Kategorijos
- 9.36Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 209 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinį skundą, dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, priimto L. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. B. 2019 m. gegužės 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5 dalyje padarymą t. y. už tai, kad L. B. 2019 m. balandžio 19 d. 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), jai priklausančio namo kambaryje, laikė 440 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių muitinė vertė, vadovaujantis Statistikos departamento prie LRV informacija, muitinės laboratorijos išvadomis, PREMI DB duomenimis ir remiantis VMI AIS sistemos 2019 m. kovo 29 d. išrašu, yra 1430 Eur, 1 pakelį cigarečių „Korona Super Slims“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių muitinė vertė, vadovaujantis Statistikos departamento prie LRV informacija, muitinės laboratorijos išvadomis, PREMI DB duomenimis ir remiantis VMI AIS sistemos 2019 m. kovo 29 d. išrašu, yra 3,25 Eur, (bendra cigarečių vertė – 1433,25 Eur t. y. 28,665 BBND), kurios buvo rastos ir paimtos 2019 m. balandžio 19 d. poėmio metu L. B. priklausančiame namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu L. B. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje ir nubausta 3795 eurų dydžio bauda. Apylinkės teismas sprendė, kad bylos rašytinė medžiaga, poėmio vaizdo įrašas ir teismo posėdžių metu liudytojų duoti parodymai patvirtina, kad L. B. 2019 m. balandžio 19 d. 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), jai priklausančio namo kambaryje, laikė cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra cigarečių vertė – 1433,25 Eur, bei konstatavo, jog L. B. padarytas administracinis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį, kadangi neteisėtais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikos teritorijoje laikyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir L. B. administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors policijos pareigūnai po atlikto poėmio kreipėsi į teismą ir Marijampolės apylinkės teismas 2019-04-23 nutartimi patvirtino atlikto poėmio teisėtumą, tačiau administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, akivaizdžiai paneigiančios pačio veiksmo atlikimo, o tuo pačiu ir minėtos nutarties, teisėtumą. Bylos medžiagoje esančio 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymo atlikti poėmį grafoje – asmuo pas kurį nutarta daryti poėmį – įrašyta „L. B., (duomenys neskelbtini)“. Apeliantės manymu, kadangi kitokių duomenų patvarkyme nenurodyta, todėl yra akivaizdu, kad poėmio atlikimo vieta sutampa su jos gyvenamąja vieta, t. y. (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog byloje esančiame poėmio protokole, nurodyta poėmio atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini), o grafoje – asmuo pas kurį atliktas poėmis – įrašyta „L. B.. (duomenys neskelbtini)“, bei pažymima, kad teismas, tvirtindamas atlikto poėmio teisėtumą, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad minėtuose dokumentuose yra nurodyti skirtingi adresai. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nurodo mananti, kad teismas minėta nutartimi pripažino, jog pareigūnai turėjo teisę atlikti poėmį, tačiau tai privalėjo daryti tiksliai pagal patvarkyme nurodytą vietą.
3.2. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, kad ANK 600 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog poėmis daromas Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 147 straipsnyje numatyta, kad poėmis yra galimas tais atvejais kuomet reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir yra tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi. Apeliantės manymu toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad poėmio atveju pareigūnas patvarkyme privalo tiksliai nurodyti kur tie daiktai yra, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo, jokio tikslumo aptariamame patvarkyme nėra, netgi priešingai – jame nurodytas L. B. gyvenamosios vietos adresas, o poėmis atliktas kitoje vietoje.
3.3. Taip pat apeliaciniame skunde atkreiptinas dėmesys, kad nors byloje ir nurodyta, jog atliekant poėmį buvo filmuojama, tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus poėmio metu nufilmuotą vaizdo įrašą, paaiškėjo, kad jis yra be pradžios bei yra sumontuotas (kadangi buvo filmuotas dalimis). Be to, matyti, kad buvo paskelbtas ne visas patvarkymas, o kaip pareigūnas V. S., skaitydamas O. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), patvarkymą, padaro pauzę ir neperskaito grafoje „Asmuo pas kurį nutarta daryti poėmį“, esančios informacijos, nes minėtoje grafoje aiškiai nurodyta (duomenys neskelbtini), t. y. pareigūnas pamatęs ir supratęs, kad patvarkyme nurodytas kitas adresas, toliau tęsė veiksmus, kurių teisėtumas nuo to momento yra abejotinas.
3.4. Be kita ko, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors aptariamo poėmio metu dalyvavo, o vėliau ir buvo apklausta Z. O. J., kuri gyvena patalpose, kuriose buvo atliktas poėmis, tačiau pareigūnai netikrino jos duomenų, t. y. nereikalavo pateikti asmens dokumento. Pažymima, kad tokia pati situacija susiklostė ir teismo posėdžio metu, t. y. nors Z. O. J. ir buvo apklausta liudytoja teisme, tačiau prieš tai nebuvo patikrinta jos asmenybė, nes kaip ji pati nurodė, ji neturi jokio asmens dokumento, kadangi tokius dokumentus atidavė savo dukrai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliantė mano, kad šios liudytojos parodymais nebuvo galima remtis, priimant skundžiamą nutartį. Apeliantės manymu, minėtos liudytojos parodymai turėjo būti vertinami kaip nepatikimi dar ir todėl, jog jos apklausos metu akivaizdžiai matėsi, kad ji nelabai supranta jai užduodamus klausimų ir negali rišliai į juos atsakyti (dėl garbaus amžiaus ar dėl ligos).
3.5. Taipogi apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas, aptariamą poėmį vykdęs policijos pareigūnas V. S. nurodė, kad jis tiksliai nežinojo kur yra daiktai, tačiau vis tiek atliko poėmį. Liudytoja V. taip pat nurodė, kad „nežinojome kur reikėjo surasti“, „nedarėme skirtumo ar krata ar poėmis, suderinome su viršininku“, „darytas poėmis“, o liudytojas G. B. parodė, kad „apieškojome visas vietas ir radome“, žiūrėjome spinteles, šaldytuvą, virtuvėje“, „tikslios vietos nežinojome“. Apeliantės manymu šie liudytojų parodymai įrodo, kad sodyboje buvo atlikta krata, kuriai nebuvo išduotas patvarkymas ir apie kurią nebuvo pranešta teisėjui, todėl įrodymai gauti atlikus aptariamą neteisėtą veiksmą, negali būti laikomi įrodymais šioje byloje.
3.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti ir M. D. bei A. B., kurie nurodė, kad ankstesnių apklausų metu buvo neblaivūs ir neprisimena, be to pažymėjo, pasirašę protokolus jų net neskaitę. Be to, teismo posėdžio metu M. D. nurodė, kad L. B. jam niekad nesiūlė uždarbio ne pinigais bei nurodė „nežiūrėjęs“ ką rašė pareigūnas, nes pareigūnai pasakė, kad „taip turi būti“. Analogiškas aplinkybes apklausos metu nurodė ir liudytoja A. B. bei parodė, jog pareigūnai suprato, kad ji yra „išgėrusi“, tačiau jie sakė, kad „kadangi rado cigaretes, tai taip ir yra“. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog A. B. konkrečiai negalėjo nurodyti, kas jai suteikė informaciją, kad L. B. darbuotojams duoda kontrabandinių cigarečių. Apeliantės manymu, dėl nurodytų aplinkybių apylinkės teismas negalėjo remtis šių liudytojų parodymais priimdamas skundžiamą nutarimą. Be to, pažymima, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo nauja aplinkybė, t. y. policijos pareigūnai pavežė liudytoją D. nusipirkti alkoholinių gėrimų. Ir nors teismo posėdžio metu abu pareigūnai vengė tiksliai prisiminti šias aplinkybes, tačiau paties pavežėjimo fakto neneigė, tik skirtingai nurodė su juo susijusias aplinkybes – pareigūnas A. M. nurodė, kad pavežė po apklausos D. iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, o pareigūnas M. nurodė, kad parvežė iš parduotuvės dar iki apklausos. Apeliantės manymu, šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad minėtas liudytojas buvo veikiamas, suteikiant jam tam tikrą paslaugą ir todėl jo parodymai negali būti laikomi patikimais. Ir nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybių apie darytą poveikį liudytojams nenustatė, tačiau negalima su tuo sutikti, nes teismas net nebandė to padaryti, gavęs duomenų apie policijos atliekamus liudytojų pavežėjimus, šių aplinkybių toliau netikrino (nekvietė papildomai liudytojų ir kt).
3.7. Apeliantės nuomone aplinkybę, jog tyrimą atlikęs policijos pareigūnas D. M. galimai piktnaudžiavo savo pareiginiais įgaliojimais (dėl ko ji kreipėsi į prokuratūrą, tačiau jos skundas buvo atmestas) ir yra suinteresuotas, kad ji būtų nubausta, patvirtina tai, jog buvo bandoma pažeisti jos procesines teises (t. y. buvo bandyta ją apklausti liudytoja, nors parodymus duoti buvo tik jos teisė, o ne pareiga, be to ji buvo nepagrįstai sulaikyta, nors tam nebuvo pagrindo ir būtinumo, turint duomenų, apie jos turimą nedarbingumą). Be to, apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, jog liudytoju apklausiamas jos sutuoktinis Z. B. nurodė, kad bendraujant su pareigūnu buvo pasakyta, kad jei sutiksiu su viskuo, tai bus gerai – bus tik bauda, kas jos manymu tik dar kartą patvirtina, kad policijos pareigūnai atlikdami tyrimo veiksmus buvo šališki bei turėjo išankstinį nusistatymą.
3.8. Be kita ko, apeliaciniame skunde ginčijama ir skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog patalpa, kurioje buvo rastos kontrabandinės cigaretės naudojosi tik L. B.. Ir nors apylinkės teismas minėtą išvadą pagrindė liudytojos J. parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad aptariamoje sodyboje lankosi J. dukra, anūkė ir dar nežinia kas, nes patalpa yra rakinama tik iš koridoriaus, o raktai kabo virtuvėje, kuria naudojasi J., be to patekimas į aptariamą patalpą pastūmus J. lovą taip pat gana lengvas. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad cigaretės buvo rastos spintoje, todėl net ir patekus į patalpą būtina viską tikrinti, kad jas pamatytum.
3.9. Taip pat apeliaciniame skunde ginčijama ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos medžiaga patvirtina, jog L. B. laikė kontrabandines cigaretes. Pažymima, kad su šia išvada negalima sutikti, kadangi ji paremta tik vien aplinkybe, t. y. tik tuo, kad kontrabandinės cigaretės buvo rastos apeliantei priklausančioje patalpoje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad aptariama sodyba yra jos jungtinė nuosavybė su sutuoktiniu, kurios visos patalpos yra perduotos naudotis pagal sutartį J.. Institucija surašiusi protokolą net netyrė versijos, kad cigaretės gali priklausyti kitiems asmenims. Juo labiau, kad pareigūnai nurodė, kad informaciją apie cigaretes turėjo jau kovo 13 dieną, tačiau per tą laiką neatliko patikrinimo nei apeliantės fermoje po darbo, jei jau žinojo, kad ji atsiskaito cigaretėmis su darbuotojais, nei stabdė kada nors vykstant į fermą, nei atliko kokius kitus operatyvinius veiksmus, kad rastų cigaretes su apeliante (jas vežant, nešant, perkant ar perduodant).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog L. B. apeliaciniame skunde ginčijama jo kaltė dėl jai inkriminuoto ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo, bei nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.
7. Bendrosios įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų nagrinėjant L. B. administracinio nusižengimo bylą buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aprašė visus teismo posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, pateikė jų teisinį vertinimą nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Be to, minėtoje nutartyje argumentuotai nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas dėl ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių egzistavimo L. B. veiksmuose. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad priimdamas skundžiamą nutartį apylinkė teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nepašalino aptariamoje byloje egzistuojančių abejonių ir prielaidų.
9. Nors, kaip jau minėta anksčiau, L. B. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, ji įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta teisminio nagrinėjimo metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog L. B. jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose laikė akcizais apmokestinamas prekes ir tokiu būdu padarė ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be kita ko, vadovavosi ir liudytojų M. D. bei A. B. rašytiniais paaiškinimais, kuriuos jie pateikė tyrimą atlikusiems policijos pareigūnams. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas minėtais paaiškinimais vadovavosi nepagrįstai, kadangi tiek M. D., tiek A. B. juos davė būdami apsvaigę nuo alkoholio, o M. D. policijos pareigūnai dar ir suteikė tam tikrą paslaugą (t. y. nuvežė jį į parduotuvę), dėl ko jis buvo priverstas pateikti pareigūnų keliamą versiją patvirtinančius parodymus, tačiau aukštesnysis teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma pažymėtina, nors jog minėti liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu iš tiesų nurodė, kad pateikdami policijos pareigūnams paaiškinimus, jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad ši aplinkybė sukliudė jiems duoti objektyvius ir teisingus parodymus. Be to, apylinkės teismo posėdžio metu balsu perskaičius aptariamų liudytojų rašytinius paaiškinimus (kuriuose jie savo parašais patvirtino, kad paaiškinimai surašyti pagal jų žodžius), tiek M. D., tiek A. B. juos patvirtino. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo abejoti minėtų liudytojų pateiktų rašytinių paaiškinimų patikimumu ir konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad galimas nurodytų liudytojų neblaivumas nulėmė neteisingų paaiškinimų pateikimą policijos pareigūnams. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai (surašę minėtų asmenų parodymus) D. M. ir A. M. nurodė, kad apklausiant nurodytus liudytojus jiems nekilo jokių abejonių dėl jų neblaivumo (t. y. jie jų neužtiko vartojančių alkoholinius gėrimus, jie patys nenurodė vartoję alkoholinius gėrimus, o M. D. apklausiant tarnybiniame automobilyje nuo jo alkoholio kvapas nesklido, jis kalbėjo rišliai) ir sprendžiama, kad net tuo atveju, jei byloje būtų surinkta duomenų objektyviai patvirtinančių, jog M. D. ir A. B. apklausiami policijos pareigūnų iš tiesų buvo neblaivūs, tai vien tik ši aplinkybė nesudarytų pakankamo pagrindo pripažinti minėtų liudytojų pateiktų rašytinių paaiškinimų nepatikimais.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, liudytojo M. D. rašytinių paaiškinimų pripažinimui nepatikimais pagrindo nesuteikia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog minėtas liudytojas buvo priverstas duoti atitinkamus parodymus, kadangi policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu jį nuvežė į parduotuvę. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtą aplinkybę teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodęs policijos pareigūnas A. M., parodė, kad, M. D. pateikus rašytinius paaiškinimus, M. D. jo prašymu buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) kaimą, bet ne į parduotuvę. Policijos pareigūnas D. M. taip pat nurodė nevežęs M. D. į parduotuvę bei pažymėjo tiksliai neatsimenantis aptariamų aplinkybių ir galintis klysti dėl to, jog niekur nevežė M. D.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog liudytojas M. D. jo pavežimo fakto teismo posėdyje vykusios apklausos metu nei patvirtino, nei paneigė (t. y. apie jį net neužsiminė). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog bylos medžiagoje nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų apie aptariamą aplinkybę, ir pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog M. D. po apklausos (ar dar iki jos pradžios) policijos pareigūnų buvo nuvežtas į parduotuvę, tai nesuteiktų pakankamo pagrindo išvadai, jog tokiais veiksmais (nuvežimu į parduotuvę) liudytojui buvo daromas spaudimas duoti tam tikrus parodymus.
11. Pažymėtina ir tai, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūno D. M., kuris šioje administracinio nusižengimo byloje atliko daugelį proceso veiksmų, nešališkumu. Nors minėtame skunde ir teigiama, kad šis policijos pareigūnas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir tai įrodo aplinkybė, jog jis netinkamai atlikdamas tam tikrus procesinius veiksmus galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikiama jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad minėtas pareigūnas netinkamai atliko tam tikrus tyrimo veiksmus ir tai padarė turėdamas konkrečių faktinių aplinkybių ar konkrečios situacijos nulemtą išankstinį nusistatymą ar nusiteikimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. Netgi priešingai, pačiame apeliaciniame skunde užsimenama apie tai, jog L. B. dėl galimai netinkamo policijos pareigūno D. M. pareigų atlikimo kreipėsi į prokuratūrą, tačiau jos skundas buvo atmestas. Aptariamų duomenų nėra ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.
12. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo abejoti ir liudytojos Z. O. J. parodymų patikimumu. Nors skunde ir pažymima, kad viso administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo tinkamai patikrinta šios liudytojos tapatybė, kadangi kaip ji pati nurodė, visus jos tapatybę patvirtinančius dokumentus ji yra atidavusi savo dukrai ir todėl niekam negali jų pateikti, tačiau pažymėtina, kad minėta aplinkybė nėra patvirtinta administracinio nusižengimo bylos duomenimis. Be to, pažymėtina ir tai, jog 2019 m. rugpjūčio 21 d. apylinkės teismo posėdžio garso įraše nėra užfiksuota apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kurią minėto posėdžio metu neva tai nurodė Z. O. J., todėl aukštesnysis teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako. Vis dėlto šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog tiek L. B., tiek jos sutuoktinis Z. B. apklausiami teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodė prieš porą metų (duomenys neskelbtini) kaime įsigiję sodybą, kurioje šiuo metu pagal panaudos sutartį gyvena Z. O. J.. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, yra akivaizdu, jog jie pažįsta šį asmenį, nuolatos su ja matosi, lankydamiesi jiems nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, aptariamiems liudytojams neturėtų kilti jokių abejonių dėl Z. O. J. tapatybės.
13. Be kita ko apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta Z. O. J. nelabai suprato jai užduodamus klausimu ir negalėjo rišliai į juos atsakyti (galbūt dėl garbaus amžiaus ar dėl ligos) bei teigiama, kad dėl šios priežasties apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, negalėjo vadovautis jos parodymais. Vis dėlto, su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima, kadangi 2019 m. rugpjūčio 21 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog nors minėta liudytoja ir nesugebėjo atsakyti į daugelį jai pateiktų klausimų, tačiau ji patvirtino bylos medžiagoje esančius jos rašytinius paaiškinimus, kurie logiški, nuoseklūs ir neprieštaraujantys šioje byloje surinktų įrodymų visumai, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus, kvestionuojant Z. O. J. gebėjimus objektyviai įvertinti ją supančią aplinką ir joje vykstančius įvykius.
14. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde ginčijamas ir administracinio nusižengimo tyrimo metu atlikto poėmio teisėtumas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad 2019 m. balandžio 19 d. poėmio L. ir Z. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), teisėtumas buvo patvirtintas Marijampolės apylinkės teismo teisėjos L. A. 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, sprendžiama, kad nėra jokio pagrindo abejoti poėmio teisėtumu, todėl aukštesnysis teismas dėl apeliaicnio skundo argumentų, susijusių su poėmiu, plačiau nepasisako.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde visiškai neapgrįstai kvestionuojamas ir aukščiau minėto poėmio metu padaryto vaizdo įrašo patikimumas, teigiant, jog jis buvo sumontuotas. Pažymėtina, kad peržiūrėjus aptariamą vaizdo įrašą matyti, jog jame užfiksuoti įvykiai vyksta nuosekliai, juose nėra nelogiškų pertraukų, o vaizdas nei vienu momentu netikėtai nenutrūksta, todėl šiuo atveju neegzistuoja joks pagrįstas pagrindas abejoti šio vaizdo įrašo autentiškumu, o tuo pačiu ir patikimumu.
16. L. B. apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad patalpa, kurioje buvo rastos kontrabandinės cigaretės naudojosi tik L. B., teigiant, kad į aptariamą patalpą galėjo patekti ir Z. O. J., bei pas ją besisvečiuojantys asmenys. Tačiau aukštesniajam teismui, dėl šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, teisingumo nekyla jokių abejonių. Pažymėtina, kad patalpa, kurioje buvo rastos akcizais apmokestinamos prekės, turi du įėjimus, iš kurių vienas yra rakinamas ant durų pakabinama spyna, o kitas – užstumtas lova, kurioje miega Z. O. J.. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aukščiau minėtame vaizdo įraše yra užfiksuota, jog policijos pareigūnams paklausus Z. O. J. ar pro duris, esančias už jos lovos, galima patekti į L. B. naudojamą kambarį, ji atsakė, kad galima tik tuo atveju, jei kambario durys nėra „užkabintos“. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, Z. O. J. (o tuo pačiu ir ją aplankantys asmenys) kaip nurodė teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei policijos pareigūnams pateiktame rašytiniame paaiškinime, neturėjo galimybių patekti į patalpą, kurioje buvo rastos akcizais apmokestinamos prekės, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutarimas yra laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą ir L. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.