Kauno apygardos teismo nutartis

Laikinai atliekantis Kauno apygardos teismo pirmininko funkcijas Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. Š., išnagrinėjęs kaltinamojo R. A. ir jo gynėjo advokato V. S. prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamosios bylos, kurioje R. K. ir R. A. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam tos pačios pakopos apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2019 m. gegužės 2 d. buvo gauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje R. K. ir R. A. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjai I. L. ir 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi perduota nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. birželio 20 d. 2019 m. liepos 22 d. teisiamojo posėdžio metu į bylą pateiktas kaltinamojo R. A. ir jo gynėjo advokato V. S. pareiškimas dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalimi grindžiamas prašymas dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam Kauno apygardos teismo procesinės kontrolės teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Tenkinant kaltinamojo R. A. gynėjo advokato V. S. prašymą, pareiškimas dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam Kauno apygardos teismo procesinės kontrolės teritorijoje esančiam apylinkės teismui žodine (protokoline) teismo nutartimi prijungtas prie bylos ir nutarta jį spręsti kitame teismo posėdyje (b. l. 58-60, t. 3).

Pareiškimas dėl nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo kitam Kauno apygardos teismo procesinės kontrolės teritorijoje esančiam apylinkės teismui iš esmės grindžiami argumentais, kad dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų baudžiamojoje byloje atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja I. B., kuri giminystės ryšiais yra susijusi su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėju R. Š., t. y. šie asmenys yra dukra ir tėvas. Teisėjas R. Š. anksčiau yra ėjęs Alytaus apylinkės teismo pirmininko bei teismo pirmininko pavaduotojo pareigas, todėl tarp jo ir bet kurio šią baudžiamąją bylą galinčio nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjo esama kolegiškų ryšių. Pareiškime nurodoma, kad iš viešai prieinamų šaltinių pareiškėjams žinoma, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjo pareigas R. Š. eina nuo 2019 metų balandžio mėnesio, o šiame teisme dirba nuo 1995 metų kovo mėnesio. Nuo 1998 m. kovo mėnesio iki 2008 metų kovo mėnesio teisėjas R. Š. buvo šio teismo pirmininkas, nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2013 metų kovo mėnesio – teismo pirmininko pavaduotojas, o bylą nagrinėjanti teisėja I. L., anksčiau teisme ėjusi teisėjo padėjėjos pareigas, R. Š. buvo tiesiogiai pavaldi kaip teismo pirmininkui, vėliau – kaip teismo pirmininko pavaduotojui. Šiuo metu teisėja I. L. su teisėju R. Š. yra susijusi kolegiškais ryšiais kaip su tame pačiame teisme dirbančiu teisėju (b. l. 55-56, t. 3). 2019 m. liepos 26 d. teismo posėdyje palaikydamas pareiškimą dėl nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas V. S. nurodė, kad nušalinimas reiškiamas baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjai I. L. ir visiems Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose dirbantiems teisėjams ir šis pareiškimas grindžiamas tuo, kad teisėjas R. Š. šiuo metu yra Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas, o anksčiau yra ėjęs šio teismo pirmininko ir teismo pirmininko pavaduotojo pareigas, todėl galimas šališkumas neleidžiantis nagrinėti bylos nei teisėjai I. L., nei bet kuriam kitam Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjui. Palaikydamas prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo kitam Kauno apygardos teismo procesinės kontrolės teritorijoje esančiam apylinkės teismui, kaltinamojo gynėjas nurodė, kad ir kituose Alytaus apylinkės teismo rūmuose dirbantys teisėjai su teisėju R. Š. yra susiję tampresniais ryšiais nei kitų Kauno apygardos teismo procesinės kontrolės teritorijoje esančių teismų teisėjai. Be to, gynėjui esą žinoma, kad ir baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja I. L. yra dirbusi ne tik Alytaus apylinkės teismo Alytaus, bet ir kituose šio apylinkės teismo rūmuose. Dėl šių priežasčių net ir tuo atveju, jei byla būtų nagrinėjama kituose Alytaus apylinkės teismo rūmuose, situacija nepasikeistų, t. y. proceso dalyvių abejonės dėl teismo nešališkumo nebūtų pašalintos (b. l. 70-75, t. 3). Be to, nukentėjusiojo V. B. brolis dirba tame pačiame ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusiame ikiteisminio tyrimo įstaigos skyriuje.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L. 2019 m. liepos 26 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškimo dėl nušalinimo, t. y. nenusišalinti nuo tolesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o prašymą dėl bylos perdavimo Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui tenkino, kadangi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktą šio klausimo sprendimas nepriklauso apylinkės teismo teisėjo kompetencijai (b. l. 76-79, t. 3).

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje reglamentuota baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie teismai, pirmininkas ar šio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas (BPK 229 straipsnio 2 dalis).

Laikinai atliekantis Kauno apygardos teismo pirmininko funkcijas Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir BPK įvirtintus teisinius pagrindus, kada tokia byla privalo būti perduota kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis).

BPK 58 straipsnyje numatyti nušalinimo pagrindai, pagal kuriuos teisėjas (-ai) negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai teisėjas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad tik tais atvejais, kuomet teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba teisėju, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Laikinai atliekantis Kauno apygardos teismo pirmininko funkcijas Civilinių bylų skyriaus pirmininkas konstatuoja, kad prašymas dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo iš Alytaus apylinkės teismo į kitą Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esantį apylinkės teismą yra grindžiamas aplinkybėmis, kad kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje yra atlikusi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja I. B., kuri yra R. Š. – šiuo metu einančio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjo pareigas, o praeityje buvusio šio teismo pirmininku bei teismo pirmininko pavaduotoju – dukra.

Pažymėtina, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėja Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L., bet ne teisėjas R. Š., kurio dukra, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnė atliko atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl įstatyminio imperatyvaus draudimo šios sudėties teismui nagrinėti bylą nėra (BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad nėra pagrindo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nurodyta ir pačios bylą nagrinėjančios Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjos I. L. 2019 m. liepos 26 d. nutartyje, kuria ji nutarė nenusišalinti nuo tolesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Kaltinamojo R. A. ir jo gynėjo advokato V. S. prašyme dėl bylos perdavimo kitam Kauno apygardos teismo procesinės kontrolės teritorijoje esančiam apylinkės teismui nurodytos kitos aplinkybės nėra pakankamos, kad keltų pagrįstų abejonių baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjos ir kitų Alytaus apylinkės teismo teisėjų nešališkumu bei nesudaro pagrindo perduoti baudžiamąją bylą BPK 229 straipsnyje numatytais pagrindais kitam apylinkės teismui. Pažymėtina, kad tyrėja I. B. ikiteisminiame tyrime atliko tik pavienius veiksmus – tyrėja užpildė pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą blanką, nukentėjusiajam įteikė pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pateikė užklausas dėl duomenų pateikimo, tačiau tai savaime nėra aplinkybės, kurios keltų abejones bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu ar grėsmę teisingumo interesams bylą nagrinėjant Alytaus apylinkės teisme. Tai, kad teisėjas R. Š. su Alytaus apylinkės teisme dirbančiais teisėjais turi kolegiškus ryšius, nes yra šio teismo teisėjas, praeityje buvo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, o bylą nagrinėjanti teisėja I. L. dirbo teisėjo padėjėja, nėra pagrindas sąžiningai šaliai abejoti šio teismo ir bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. Pažymėtina, kad nei teisėjas R. Š., nei kiti teismo teisėjai negali daryto jokios įtakos baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjai. Teisėjos nešališkumo ir nepriklausomumo prezumpcija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje, atskleidžiančiame teisėjų nepriklausomumo principo nuostatas, kuriose imperatyviai numatyta, jog teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų, teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Pažymėtina, kad tai, jog nukentėjusiojo V. B. brolis dirba tame pačiame ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusiame ikiteisminio tyrimo įstaigos skyriuje, visiškai neturi jokios įtakos teismo nešališkumui ir negali pažeisti teisingumo interesų baudžiamąją bylą nagrinėjant Alytaus apylinkės teisme teisėjai I. L..

Nustatytų aplinkybių ir padarytų teisinių išvadų visuma nesudaro pagrindo baudžiamąją bylą perduoti iš Alytaus apylinkės teismo kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui (BPK 229 straipsnis).

Laikinai atliekantis Kauno apygardos teismo pirmininko funkcijas Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti kaltinamojo R. A. ir jo gynėjo advokato V. S. prašymo dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. 1-01-61517-2018-4), kurioje R. K. ir R. A. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi grąžinti į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Laikinai atliekantis Kauno apygardos teismo pirmininko funkcijas

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. Š.