Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. J. (B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 1 d., ir nubausta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Ji taip pat pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubausta dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 1 d., 4 d., nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir B. J. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 1 d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi paskirta bausme ir B. J. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J. nuteista už tai, kad veikdama apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. ji 2012 m. lapkričio 18 d., apie 22.00 val., atvykusi pas J. Z. į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai pranešė, kad jos dukra V. Z. yra suimta ir laikoma Marijampolės pataisos namuose ir jai padėti reikalingi pinigai. Po to, apieškojusi buto kambarius, iš spintos pasiėmė J. Z. priklausančius 3000,00 litų ir V. Z. priklausančius kailinius 4000,00 litų vertės, sakydama, kad V. Z. šiuos kailinius jai pardavė, ir iš buto pasišalino.

Taip pat nuteista už tai, kad ji 2012 m. lapkričio 18 d., apie 22.00 val., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemo pagrobė V. Ū. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant, kad B. J. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Vertinant apeliacinį skundą nurodytu aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nuteistosios kaltė padarius jai inkriminuotas, Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, juos palyginus tarpusavyje, o ne vadovaujantis išimtinai vienu kuriuo nors įrodymu. Ar duomenys patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, galima spręsti ne tik juos išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, bet ir sprendžiant proceso dalyvių prašymus atlikti vieną ar kitą veiksmą. Jeigu prašymai atmetami tinkamai motyvuota teismo nutartimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatuoja baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-393/2005). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, B. J. prašymai, pateikti pirmosios instancijos teismui, buvo išspręsti protokolinėmis nutartimis, vien tai, kad ne visi jie buvo tenkinti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas baudžiamasis įstatymas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. J., 2012 m. lapkričio 18 d., apie 22.00 val., atvykusi pas J. Z. į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai pranešė, kad jos dukra V. Z. yra suimta ir laikoma Marijampolės pataisos namuose ir jai padėti reikalingi pinigai. Po to, apieškojusi buto kambarius, iš spintos pasiėmė 3000,00 litų, priklausančių J. Z., ir kailinius 4000,00 litų vertės, priklausančius V. Z., sakydama, kad V. Z. šiuos kailinius jai pardavė, po to iš buto pasišalino. Teisėjų kolegijai nuosprendyje išdėstytos išvados abejonių nekelia, nes apeliantės kaltę patvirtinantys įrodymai buvo ištirti pirmosios instancijos teismo posėdyje, patikrinti ir tinkamai įvertinti. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištirtų bei tinkamai įvertintų bylos įrodymų pagrindu padarė teisingą išvadą, jog B. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju, apgaulė reiškėsi tuo, jog atvykusi pas J. Z. į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai pareiškė, kad nukentėjusiosios dukra V. Z. yra suimta ir laikoma Marijampolės pataisos namuose ir jai padėti reikalingi pinigai. Iš teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusiosios J. Z. parodymų matyti, jog atvykusi į jos butą, B. J. ją apgavo pasakiusi, kad jos dukra V. Z. yra sulaikyta pataisos namuose, kai bandė perduoti narkotikus vyrui, ir iš bute esančios spintos pasiėmė 3000,00 Lt bei dukters kailinius. Melagingai nurodė, kad pinigai reikalingi dukters gelbėjimui, o kailinius dukra jai perleido. Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina kitos nukentėjusiosios V. Z. parodymai, kur ji nurodė, jog jai sugrįžus į namus, mama – J. Z., papasakojo, kad buvo atvykusi kažkokia jos draugė, kuri pasakė, kad ji yra sulaikyta ir jos gelbėjimui iš spintos pasiėmė 3000,00 Lt bei jos kailinius. Mamai apibūdinus draugės išvaizdą, suprato, kad pinigus ir kailinius galėjo paimti B. J.. Parodžius jos nuotrauką, mama patvirtino, kad tai būtent ši moteris apgaulės būdu iš buto paėmė pinigus ir kailinius. Iki šio įvykio nuteistoji lankėsi jos bute (nakvojo) ir žinojo apie kailinius bei spintoje laikomus pinigus. Akcentuotina, jog liudytoja N. J., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog susipyko su V. Z. ir jos nebebendrauja, be to, teigė turinti problemų su atmintimi. Todėl jos parodymai, kad ji nerodė telefone turėtų B. J. nuotraukų J. Z., kelia pagrįstas abejones. Netiesioginiai liudytojo Ž. S. parodymai, taip pat laikytini įrodymais, kadangi jie patvirtina, kad po nusikalstamos veikos nukentėjusioji J. Z. buvo susinervinusi. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji, iš anksto žinodama, jog nukentėjusioji V. Z. yra laisvėje ir jokia finansinė pagalba jai nereikalinga, kad kailinių jai niekas neperleido, tyčia suklaidino nukentėjusiąją J. Z., kuri paveikta apgaulės, leido apieškoti buto kambarius ir iš spintos pasiimti ten buvusius ir jai priklausiusius 3000,00 litų, bei 4000,00 litų vertės kailinius, priklausiusius V. Z.. Tai, kad galimai nukentėjusioji V. Z. su nuteistąja bendravo ir po nusikalstamų veikų padarymo, jokios įtakos B. J. veiksmų kvalifikavimui neturi. Nors apeliantė teigia, kad jos buvimo minėtame bute nepatvirtina DNR tyrimai ar pirštų antspaudai, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais, prie kurių priskirtini ir nukentėjusiųjų parodymai. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, taigi, abejoti jų patikimumu kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistosios iškeltos versijos, jog nukentėjusioji V. Z., sukurstyta jos buvusio vyro, apkalbėjo ją iš keršto, nepagrįsta faktiniais duomenimis. Nukentėjusioji nurodė, tik kad nuteistosios vyras, po nusikalstamų veikų padarymo, patarė jai kreiptis į teisėsaugos institucijas, o tai nelaikytina kurstymu apkalbėti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas V. Ū. vardu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas patvirtino, kad leidimo juo naudotis B. J. nedavė, o automobilį buvo palikęs V. Z. žinioje. Akcentuotina, jog minėto liudytojo parodymai buvo pagarsinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jais nuosprendyje pagrįstai remtasi kaip apeliantės kaltės įrodymais. Nuteistosios prašymu iškviesta ir apklausta liudytoja A. R. nurodė, kad jų šeimai priklausė automobilis „Renault Megane“, kurį 2012 metais ji pardavė. Automobilio pirkti buvo atvažiavę vyras ir dvi moterys. Negali pasakyti, kokie dokumentai buvo pildomi, kas juos pasirašė. Nepamena, už kiek pardavė automobilį bei jį įsigijusio asmens pavardės. Jos nuomone, nuteistosios tuo metu nebuvo. Po kurio laiko ji nuėjo į VĮ „Regitra“, norėdama įsitikinti ar automobilis tikrai jai nebepriklauso. Jai buvo pasakyta, kad dokumentai pilnai nesutvarkyti, nes reikalingas dabartinio automobilio savininko parašas. Paskambinus jai paliktu telefono numeriu ir paaiškinus, kad automobilio pardavimas nesutvarkytas iki galo, pas ją atvažiavo vyras, kuris buvo ir pirmą kartą, ir galutinai sutvarkė dokumentus dėl automobilio pardavimo. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad apeliacinio skundo teiginys, jog minėtas automobilis priklauso apeliantei, yra nepagrįstas, kadangi iš rašytinių baudžiamosios bylos įrodymų bei liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymo metu automobilio „Renault Megane“ savininkas buvo V. Ū.. Abi nukentėjusiosios patvirtino, kad automobilis ir jo rakteliai dingo po 2012 m. lapkričio 18 d. vykusio nuteistosios apsilankymo J. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena ir V. Z.. Į policijos pareigūnus nukentėjusioji J. Z. kreipėsi 2012 m. lapkričio 19 d. (t. 1, b. l. 7). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu B. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d. už tai, kad ji 2012 m. lapkričio 19 d., 06.10 val., t. y. netrukus po nusikalstamų veikų padarymo, Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, jai nustatytas vidutinis (1,57 (± 5 %) promilės) neblaivumo laipsnis, be to, nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus (t. 1, b. l. 119). Kolegija sprendžia, kad surinktų įrodymų visuma yra visiškai įrodyta, jog B. J. 2012 m. lapkričio 18 d., apie 22.00 val., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemo pagrobė V. Ū. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas nuteistosios veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Pastebėtina, kad nuosprendyje bendrinant nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi B. J. paskirtas bausmes padaryta techninė klaida ir nenurodytas konkretus Lietuvos Respublikos BK straipsnis, o tik atitinkamos straipsnio dalys. Iš nurodytų straipsnio dalių bei iš pačios faktinės situacijos matyti, jog galutinė bausmė B. J. skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, t. y. šio straipsnio 1 d., 4 d., 9 d. Nepaisant to, padaryta techninė klaida nuosprendžio rezoliucinėje dalyje skiriant nuteistajai galutinę subendrintą bausmę nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu. Šią techninę rašybos klaidą gali ištaisyti nuosprendį priėmęs teismas Lietuvos Respublikos BPK 361 str., 362 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios B. J. (B.) apeliacinį skundą atmesti.