Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui B. I. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė IPF Digital Lietuva (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, bylos nagrinėjimo teisme metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, dalyvavo 2016-05-05 parengiamajame teismo posėdyje, nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus, nurodė, jog įsiskolinimas trečiajam asmeniui yra jos asmeninė prievolė, atsakovui nieko nėra žinoma apie šią prievolę. Informavo, kad nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 65-66). Atsižvelgiant į tai, vertinant aplinkybę, kad ieškovės interesus teisme atstovauja advokatas, byla teismo posėdyje išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant.

Atsakovui B. I. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo) išnaudojus kitus įstatyme numatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus, įteikti viešo paskelbimo būdu įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 22-23, 25, 26, 32-33, 38, 39, 42, 43, 48, 71-73). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 48, 75), nedalyvavo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė IPF Digital Lietuva (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta (b. l. 62, 69), byla teismo posėdyje išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kas šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apsaktityta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokoje šalys vaikų nesusilaukė (prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-7473-752/2015 esantis santuokos liudijimo originalas, b. l. 8). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-7473-752/2015 b. l. 9-11). S. G., atlikinėdama laisvės atėmimo bausmę, nepalaiko socialinių ryšių su B. I. (b. l. 54-56). Ieškovė nurodė, kad turi kreditorių – uždarąją akcinę bendrovę IPF Digital Lietuva (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“), kreditorinis įsipareigojimas – 579,24 Eur, duomenų apie prievolės kilmę ir dydį byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Vienas iš šių atvejų – kito sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog tikėjosi sukurti darnius šeiminius santykius, tačiau nepavyko, teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė įstatyme nustatytas savo, kaip sutuoktinio, pareigas, ieškovei atliekant laisvės atėmimo bausmę, visiškai nebendrauja su ieškove, jos nepalaiko, ieškovei nėra žinoma atsakovo buvimo vieta. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai, išnaudojus kitus įstatyme numatytus procesnių dokumentų įteikimo būdus, atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Ieškovė teigė, jog atsakovas nebuvo lojalus, nevykdė savo, kaip sutuoktinio pareigų, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes. Ieškovė pateikė Panevėžio pataisos namų 2016-04-13, 2016-04-18 raštų kopijas, iš kurių turinio matyti, jog laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose metu ieškovė nepalaiko socialinių ryšių su atsakovu (b. l. 54-56), tačiau, teismo vertinimu, socialinių ryšių tarp sutuoktinių nebuvimas neįrodo atsakovo kaltės dėl šalių santuokos iširimo. Tuo tarpu byloje esančiais, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis santuokos metu ieškovė Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta kalta ir nuteista už tyčinį nusikaltimą, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo teisme metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos dėl santuokos iširimo, abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo ir yra visos sąlygos jai nutraukti, kadangi sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, ieškovė taikytis su atsakovu nesutinka (atsakovas savo nuomonės šiuo klausimu nereiškė, buvo procese neaktyvus) ir nebegalima tikėtis, kad santuoka bus išsaugota (CK 3.52 straipsnis, 3.53 straipsnio 2 dalis), todėl, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra sudaryta ne civilinė, o bažnytinė santuoka, santuoka tarp šalių ne nutrauktina, o panaikintinas santuokos apskaitos įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo, vaikų neturi, išlaikymo ieškovė priteisti neprašo, todėl šie klausimai byloje nespręstini.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui nereiškiant nuomonės dėl ieškovės reikalavimo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „G.“, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė „G.“.

Ieškovė nurodė, kad turi kreditorių – uždarąją akcinę bendrovę IPF Digital Lietuva (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“), kreditorinis įsipareigojimas – 579,24 Eur, prašo minėtą įsipareigojimą po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmenine prievole. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė IPF Digital Lietuva (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“) savo pozicijos dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, taip pat dėl reikalavimo po santuokos nutraukimo pripažinti šią prievolę asmenine ieškovės prievole, nereiškė, todėl laikytina, kad byloje nėra ginčo dėl prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo. Nutraukus šalių santuoką prievolė kreditoriui UAB IPF Digital Lietuva pripažintina asmenine ieškovės prievole.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje pateikta 2016-11-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. G. valstybė patyrė 220,12 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 110,06 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškinys turėjo būti apmokėtas 41 Eur žyminiu mokesčiu, ieškovė 2014 m. gruodžio 23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-4977-5774 (pratęstu 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-P-4977-5505) yra 100 procentu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (50 procentų), iš atsakovo valstybei priteistinas 20,50 Eur žyminis mokestis. Valstybė šioje byloje patyrė 8,70 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurių dalis - (4,35 Eur, t. y. 50 procentų), ieškinį tenkinant iš dalies, priteistinos valstybei iš atsakovo, todėl valstybei iš atsakovo iš viso priteistinos 24,85 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant B. I., gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo S. G. palikti pavardę „G.“, B. I. palikti pavardę „I.“.

Kreditorinį įsipareigojimą uždarajai akcinei bendrovei IPF Digital Lietuva (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“), juridinio asmens kodas 300622891, buveinė Švitrigailos g. 11, Vilnius 03228, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš B. I., gimusio (duomenys neskelbtini) valstybei 110,06 (vienas šimtas dešimt eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš B. I., gimusio (duomenys neskelbtini) valstybei 24,85 Eur (dvidešimt keturi eurai 85 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.