Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Valentina Paliulionienė Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-528-350/2014

2014 m. gruodžio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. skundžiamu 2014-10-23 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus nubaustas subendrinta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2014-08-26 1.35 val. (duomenys neskelbtini), B., vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz 311“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o policijos pareigūnui pareikalavus atsisakė tikrintis blaivumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumento, privalomojo civilinio draudimo, techninės apžiūros lapo.

Be to, jis 2014-08-26 d. 1.35 val. ties namu (duomenys neskelbtini), B., garsiai šaukdamas, įžeidinėjo policijos pareigūnus, sakydamas, kad jie yra „žąsinai“, „glušai“, „debilai“, „asilai“, tokiu elgesiu įžeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Be to, jam surašiusių protokolą pareigūnų neįžeidinėjo, to daryti nenorėjo. Neneigia, kad bendravo emocingai, nes buvo nepagrįstai kaltinamas, galėjo pavartoti frazę „asile, tu asilas esi“, bet tai sakė dėl išgyvenamų neigiamų emocijų, pareigūnų įžeisti ar pažeminti jų garbę ir orumą nenorėjo, be to pašaliniai asmenys šių žodžių negirdėjo, kitų keiksmažodžių nevartojo, kaltės ir tyčios tokiuose jo veiksmuose nėra.

Mano, kad skundžiamas nutarimas nemotyvuotas, nenurodyta, kodėl teismas vadovavosi pareigūnų, o ne jo ar V. S., V. S. parodymais, todėl laikomas neteisėtu ir nepagrįstu, nesivadovauta nekaltumo prezumpcijos principu.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija jam inkriminuotų pažeidimų padarymo faktą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl šio pažeidimo. Apeliantas nurodo, kad girtumą tikrintis atsisakė todėl, kad automobilio nevairavo, prieš bendraujant su pareigūnais jį vairavo V. S., bei teigia, kad pareigūnų 2014-08-26 neįžeidinėjo.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems <...> neblaivumo patikrinimo vengimą <...> taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Šis pažeidimas yra tyčinis - asmuo tyčia atsisako pasitikrinti, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šio įstatymo 13 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai šių institucijų įgalioti pareigūnai sustabdo. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo.

Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 punktas. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (LVAT nutartis byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis byloje Nr. N63-1992/2010).

Policijos pareigūnai, dalyvavę įvykyje ir surašę pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2014-08-26 jiems patruliuojant B. mieste, apie 1.35 val. B. gatvėje jie pastebėjo važiuojantį baltos spalvos automobilį, kuris staiga nusuko į Š. gatvę. Pasiviję jį ir priartėję iš galo stabdė įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais, automobilis prie (duomenys neskelbtini) namo sustojo. Priėjus prie vairuotojo durelių salone už vairo matė vieną asmenį, kaip vėliau paaiškėjo A. V., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paprašytas automobilio dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo, juos pateikti jis atsisakė, elgėsi agresyviai, nuvestas į tarnybinį automobilį tikrintis girtumą kategoriškai atsisakė, pareigūnus ir vėliau atvykusius kolegas įžeidinėjo vadindamas „asilais“, „žąsinais“, „debilais“, kitais necenzūriniais žodžiais, prašomus dokumentus pateikti atsisakė.

Visiškai tokias pat aplinkybes policijos pareigūnai patvirtino ir apklausiami pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad nuo momento, kada pastebėjo važiuojantį automobilį iki jo sustabdymo, iš jų akiračio jis dingęs nebuvo, priėjus prie sustojusio automobilio jame už vairo sėdėjo A. V., o jo nurodoma draugė V. S. buvo priėjusi prie jų tik pildant administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Tokius pareigūnų parodymus visiškai patvirtina byloje esantis garso įrašas, darytas pareigūnams forminant minėtus pažeidimus ir kuris visiškai neatitinka apelianto skunde nurodomų aplinkybių.

Minimame įraše aiškiai girdėti, kad viso bendravimo metu A. V. elgėsi iššaukiančiai, agresyviai, aplinkybes dėl vairavimo ir sustabdymo aiškino prieštaringai. Pradžioje jis neigė vairavęs automobilį ir aiškino, kad atvykus pareigūnams vaikščiojo kieme, į tarnybinį automobilį jis buvo „atitemptas“ iš kiemo, vėliau teigė, kad pareigūnų stabdomas nebuvo, kelis kartus pakartojo, kad būtų sustojęs, jei būtų matęs įjungtus švyturėlius, neneigė, kad matė iš paskos artėjančio automobilio žibintus, aiškino, kad pareigūnų prašomi automobilio dokumentai ir jo vairuotojo pažymėjimas namuose, pareigūnus vadino „žąsinais“, „asilais“ „glušais“ ir kitais necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais pats patvirtindamas, kad už įžeidimą sumokės tokią baudą, kokia bus skirta teismo.

Šie duomenys patvirtina, kad A. V. neatliko veiksmų, kuriuos reikalavo atlikti policijos pareigūnai, nors objektyvios galimybės atlikti A. V. neblaivumo patikrinimą buvo, o jis išreiškė savo valią neblaivumo patikrinimo vietoje nesitikrinti. Tokiu būdu darytina išvada, kad A. V. suprato savo veiksmų seką ir tyčiniais veiksmais siekė išvengti neblaivumo patikrinimo bijodamas, kad bus nustatytas girtumas, viršijantis leistiną normą, kuriai esant leidžiama vairuoti, taip siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė policijos< ...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Aukščiau paminėti duomenys – policijos pareigūnų parodymai, byloje esantis garso įrašas neginčytinai patvirtina, kad A. V. pareigūnus vadino ne tik „ asilais“, kaip jis teigia skunde, tačiau ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, rusiškais keiksmažodžiais, kelis kartus įspėtas apie gręsiančią atsakomybę už pareigūnų įžeidimą savo veiksmų nenutraukė, todėl pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį jis taip pat nubaustas pagrįstai.

Iš byloje esančio garso įrašo aiškiai girdėti, kad pareigūnai A. V. net keletą kartų įspėjo, kad jų pokalbis įrašinėjamas, tokiu būdu jo skunde nurodomi teiginiai, kad apie tarnybiniame automobilyje daromą garso įrašą jis nežinojo, deklaratyvūs ir atmestini.

Apelianto skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūnų parodymais ir tokio sprendimo neargumentavo, mano, kad teismas turėjo remtis jo parodymais, kuriuos, jo manymu, patvirtina draugės V. S. ir kaimyno V. S. parodymai, nepagrįsti.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, kad vertinti, ar tyrimo metu nebuvo padarytas pažeidimas, t.y. ar bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka gali tik teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės ir tik teismas turi išimtinę teisę nuspręsti, ar kaltinimas asmeniui yra pagrįstas ir, priklausomai nuo to priimti atitinkamą sprendimą. Tokiu būdu įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.

Skundą nagrinėjantis teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, apklausęs visus proceso dalyvius įvertino tiek pareigūnų, tiek skunde minimų liudytojų parodymus, bei byloje surinktų duomenų visetą ir pagrįstai A. V. pripažino kaltu padarius administracinius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. Byloje pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad apeliantas vairavo automobilį neblaivus, pareigūnams pareikalavus atsisakė tikrintis blaivumą, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumento, privalomojo civilinio draudimo, techninės apžiūros lapo, bei vadindamas juos „asilais“ „glušais“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, įžeidė jų garbę ir orumą, tokiu būdu teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-23 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.