Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento atstovams G. G.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. ir jos atstovei advokatei D. I. Vinklerytei,

teismo posėdyje ,žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atstovės advokatės D. I. Vinkelrytės skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento direktoriaus G. G. 2021-10-13 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-Mari-ANR_N-82-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento direktorius G. G. 2021-10-13 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-Mari-ANR_N-82-2021 skirti nuobaudą A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 str. 1 d., 346 str. 1, 16 ir 18 d., 343 str. 1 d. už tai, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 str., 4 str. 2 d. 2 p.,4 str. 2 d. 11 p., 4 str. 2 d. 14 p., 4 str. 2 d. 15 p., 4 str. 2 d. 16 p., 4 str. 2 d. 24 p.,4 str. 2 d. 18 p., 7 str. 2 d., 10 str. l d., 10 str. 2d., 20str. 4 d., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ- 508 “Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 p.,7 p. 7.2, 7.3., 7.4., 7.5., 7.6 papunkčius, 18 p., 19 p., 32p., 29 p., 23.2., 34 p.,30 p., 39 p., 43 p., 44 p., 47 p., 48 p.,50 p., 53 p.,57 p., 58 p., 62p., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 19 p., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. BĮ- 463 "Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“4.1. p. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis A. K. skirta subendrinta 2050 Eur bauda ir konfiskuoti 37 gyvūnai augintiniai.

Institucija nutarime nurodo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas (toliau - Marijampolės departamentas), gavęs 2021-09-16 Pranešimą apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. PGG-1066 (toliau - Pranešimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinio nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 590 straipsnio 2 dalimi, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, dėl galimo ANK 127 straipsnio 1 dalies, 346 straipsnio 1 dalies, 346 straipsnio 16 dalies, nurodytų administracinių nusižengimų, susijusių su vertimosi gyvūnų augintinių veisimo verslo tikslais veikla neturint tam teisės aktuose nustatytų leidimų, gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimu ir žiauriu elgesiu su gyvūnais. Atliekant ANK 593 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus, Marijampolės departamento vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius R. B. ir vyriausioji veterinarijos gydytoja - inspektorė I. B., dalyvaujant Marijampolės savivaldybės administracijos aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiajai specialistei V. S., atliko ir planinį patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), gyvūnų augintinių laikymo vieta (duomenys neskelbtini), kur, pagal Pranešimo duomenis, laikomi ir veisiami gyvūnai augintiniai (šunys) (toliau - Patikrinimas). Pagal Marijampolės departamento direktoriaus 2021-09-20 pavedimą 41PP-1331 Patikrinimo metu Marijampolės departamento pareigūnai, vadovaudamasi ANK 594 straipsnio 1 dalimi, tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus užfiksavo VMVT Marijampolės departamento 2021-09-20 Gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo akte Nr. 41GGP-88 (toliau - Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu dalyvavo ir informaciją pareigūnams suteikė A. K., kuri pareigūnams prisistatė esanti, patikrinimo vietoje , laikomų gyvūnų augintinių savininkė. 2021-09-20 Patikrinimo metu nustatyta, kad Patikrinimo vietoje iš viso laikoma 24 šunys ir 17 kačių. Šunys laikomi 3 skirtingose vietose (gyvenamose patalpose, 1 šuo lauke voljere ir 4 šunys ūkiniame pastate-garaže). Lauke voljere laikomas 1 belgų aviganis apie 10 m. amžiaus, kuris neveisiamas ( veisėjos teigimu), jis skirtas apsaugai. Katės laikomos su jaunikliais 2 patalpose (gyvenamosiose patalpose ir gyvenamo namo rūsyje). Šunys: 3 Bišonų veislės mišrūnai ( 1 patinas ir 2 patelės) be mikroschemų, 9 Prancūzų buldogų mišrūnai, (6 suaugę šunys ( 4 patelės ir 2 patinai, vieno patino mikroschemos Nr. 953010000585655) ir 3 jauni prancūzų buldogų mišrūnų šuniukai (2 patelės ir 1 patinėlis utie 4 mėn. amžiaus), 9 taksų mišrūnai (7 patelės ir 2 patinai, mikroschemų Nr. 972270000300336, Nr. 972270000301209, Nr. 941000015360854, Nr. 900141000147759, Nr.900141000147764,3 šunys be mikroschemų: 1 jorkšyro teijero mišrūne kalė, 1 toiteijero mišrūne kalė, 1 belgų aviganis. Katės: 8 suaugę orientalų mišrūnai, mikroschemų Nr. 643099000314500, Nr. 643178021062585, Nr. 956000010237856, Nr. 9900000055790, Nr. 990000002672378, Nr. 990000002672391, Nr. 990000002672392, Nr. 990000002672393 ir 1 jauniklis patinėlis, bengalų mišrūnų 9 katės ( tik 2 iš jų su mikroschemomis Nr. 982000364397650, Nr. 956000005811372). Atsižvelgiant į tai, kad suaugę tos pačios veislės, išvaizdos šunys laikomi kartu mažuose narvuose, gyvūnai laikomi skirtingų lyčių, nekastruoti ir patikrinimo metu rastos šunų ir kačių vados su jaunikliais, akivaizdu, kad gyvūnų laikytojas užsiima gyvūnų augintinių versliniu veisimu ir turi pareigą laikytis ne tik Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) nuostatų dėl tinkami gyvūnų laikymo, ženklinimo ir registravimo bei priežiūros, bet ir specialiajame teisės akte nustatytų reikalavimų asmenims užsiimantiems gyvūnų augintinių veisimu t. y. Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau - Veisėjų reikalavimai). Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnų laikytojas gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose laikė ir veisė didelį kiekį nekastruotų ir pagal lytis neatskirtų šunų ir kačių, juos veisė (rastos 2 augintinių vados: viena prancūzų buldogų ir 1 kačių orientalų) t. y. vykdė verslinį gyvūnų augintinių veisimo veiklą neturėdamas tam teisės aktuose nustatytų leidimų, ir tokiu būdu nesilaikė Veisėjų reikalavimų 4 ir 8 punktuose nustatytų prievolių t. y. gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį, o kadangi gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose – gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms. Patikrinimo vietoje įrengtos 3 skirtingos vietos šunų ir 2 skirtingos vietos kačių laikymui, lauko voljeras, gyvenamoji patalpa ir jos rūsys bei keletas aptvarų

ūkiniame pastate - garaže. Ūkiniame pastate - garaže, gyvenamose patalpose ir gyvenamo namo rūsyje įrengtų aptvarų būklė ir priežiūra leidžia daryti išvadą, kad šunims laikyti skirtas vietas gyvūnų laikytojas įrengęs jau senai (sienose išdaužytos ertmės, keletas gardų, grindyse išgraužos, ištrypimai). Tokie gyvūnų laikytojo veiksniai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas atliko parengiamuosius darbus gyvūnų veisimo veiklai vykdyti ir darbų rezultatą faktiškai naudojo laikyti veisiamiems šunims. Skirtingų lyčių šunys tačiau tos pačios veislės šunys laikyti poromis ar grupėje ir tai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas tikslingai siekė dauginti tam tikros veislės išvaizdos šunis tarpusavyje ir gauti tokios pat išvaizdos šunų veislės palikuonis, bei iš esmės nesiekė išvengti neplanuoto šunų dauginimosi. Be to, patikrinimo metu rastus šunis apžiūrėjus privačiam veterinarijos gydytojui, nustatyta, kad prancūzų buldogų mišrūne patelė, mėlyna, be mikroschemos turi Cezario pjūvio randus su vis dar neišimtu siūlu, pilvo srityje likusius po ankstesnių šuniukų atsivedimo atvejų, patalpose bėgiojo 3 prancūzų buldogų šuniukai, todėl darytina išvada, kad laikomiems šunims buvo sudarytos sąlygos tikslingai daugintis. Patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tęstiniu laikotarpiu vykdyta verslinio šunų veisimo veiklą dideliu mastu, veikta organizuotai ir pasiruošus, tačiau, neturint šiai veiklai vykdyti būtinų leidimų t. y. nebuvo registravęs savo, kaip gyvūnų augintinių veisėjo veiklos VMVT ir taip pat neturėjo suteikto veterinarinio patvirtinimo numerio patalpoms, kuriose vykdė verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą, todėl padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, už kurį, pagal ANK 127 straipsnio 4 dalį yra privaloma skirti pagamintos produkcijos ir įrankių konfiskavimą. Dauguma gyvūnų (21 vnt. iš 36 vnt., nes 1 šuo laikomas ne veisimui) nesuženklinti ir neregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Tokiais veiksmais gyvūnų augintinių veisėja šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą gyvūnų laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną augintinį, kuris naudojamas versliniam gyvūnų augintinių veisimui ir yra atvestas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, privalomai paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2021m. rugsėjo 1 d. ir už tokius veiksmus gyvūnų laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Nėra užkrečiamųjų ligų atsekamumo neaišku ar gyvūnai vakcinuoti privalomai nuo pasiutligės, gyvūnų laikytojas nepateikė dokumentų patvirtinančių vyresnių kaip 4 mėn. šunų ir kačių vakcinavimą nuo pasiutligės ir tokiais veiksmais gyvūnų laikytojas pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 4 dalies reikalavimą ir pasiutligės kontrolės reikalavimų, patvirtintų VMVT direktoriaus įsakymo 2007 m. gegužės 11d. 4 punkto reikalavimą. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytojai kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis: gyvenamų patalpų antro aukšto viename kambaryje kabo voratinkliai, guli sulūžusi, apgraužta, išdraskyta lovos dalis, dėl numestos sulūžusios

lovos dalies išleidžiant gyvūnus į lauką ir gyvūnams laipiojant ant jos gyvūnas gali susižeisti, patirti traumą. Gyvenamose patalpose patikrinimo metu buvo jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas). Patikrinimo vietoje pareigūnai net neilgai buvę (įėję iš karto į patalpas) pajuto, kad amoniako kvapas graužia akis, sunku kvėpuoti, graužia gerklę, nėra jokios ventiliacijos. Atsižvelgiant į tai, kad šunų uoslė yra daug kartų jautresnė nei žmogaus ir, į šunų laikymo laikotarpį, tokios šunų laikymo sąlygos pareigūnų įvertintos kaip akivaizdžiai netinkamos šunų laikymui net trumpu laikotarpiu, o nuolatinis šunų ir kačių laikymas tokiomis sąlygomis laikytinos tiesiogiai kenksmingos ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimo. Tokiais veiksmais šunų laikytojas pažeidžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia ir šiuo atveju tokie laikytojo veiksmai atitinka Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus - gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas, užtraukiančius administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį. Patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad visiems veisėjos laikomiems šunims skirtas laikymo įrangos plotas laikymo vietoje yra per mažas. Visuose šunų aptvaruose, kurių plotas yra nuo 1,14 iki 3,1 m2, laikoma nuo 1 iki 5vnt. gyvūnus augintinius (šunis). Prancūzų buldogų veislės šunų svorio ribos amžiaus ribose nuo 4 mėn. iki suaugusio šuns svyruoja nuo ~5kg iki —15 kg. Pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos grindų ploto normas šunims (skaičiuotos reikšmės gyvenamose patalpose šunims nuo 11 kg iki 20 kg) privalomas vienam gyvūnui augintiniui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 15 m2, (skaičiuotos reikšmės nuolat laikomiems laikymo įrangoje ar verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos patalpoje šunims nuo 11 kg iki 20 kg), privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m2 o kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 m2 plotas. Apibendrinant, darytina išvada, kad laikant 2 suaugusius prancūzų veislės mišrūnų šunis ir taksų veislės mišrūnų šunis, jiems privalo būti skiriamas ne mažesnis kaip 6 m2 grindų plotas laikymo vietoje ūkiniame pastate-garaže, o gyvenamose patalpose privalo būti skiriamas ne mažesnis kaip 15 m2 grindų plotas vienam šuniui, kurio svoris iki 20 kg. Ūkiniame pastate -garaže rasti aptvarai apie l,5 m2 ploto ir juose laikomi mažų veislių šunys (po 2 vnt. Prancūzų buldogų mišrūnų (patinas ir patelė) ir taksų mišrūnų suaugę ( patinas ir patelė) šunys (suaugusio šuns svorio ribos 8-14 kg). Pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos grindų ploto normas šunims (skaičiuotos reikšmės šunims iki 10 kg ir iki 20 kg) privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m2, o kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 m2 plotas ). Aptvarai suręsti naudojant vielinės (segmentinės) tvoros lakštus, iš kurių padaryti vientisi aptvarai be vartelių/durelių. Aptvarai įrengti taip, kad nepasikelia nuo pagrindo ir yra apie 1,0 m aukščio, todėl yra sunkiai pasiekiama paimti ir iškelti šunis rankomis iš aptvaro, todėl darytina išvada, kad šunys nėra dažnai išleidžiami pasivaikščioti į lauką, jų judėjimo laisvė nuolatos ribojama, nors veisėja tvirtina priešingai. Patalpoje ant sienų apie metro dydžio voratinkliai, patalpa daug laiko netvarkyta ir nevalyta, daug dulkių. Kačių, laikomų gyvenamo namo rūsyje transportavimo metaliniuose groteliniuose garduose plotas nuo 0,44 iki 0,76m2. Katėms gyvenamose patalpose privalo būti skiriamas ne mažesnis kaip 6 m2 grindų plotas vienai katei iki 5,5 kg svorio, laikant (gyvenamo namo rūsyje ar įrangoje) ne mažiau kaip 4 m2 grindų plotas. Gyvūnų laikytojas suteikdamas gyvūnams per mažai ploto laikymo vietoje ir taip labai ribodamas gyvūnų laisvę ir judėjimą ilgu laikotarpiu, tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Be to tokiais veiksmais gyvūnų laikytojas pažeidė Veisėjų reikalavimų 22 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti“, nes visose patalpose aptvaruose laikomiems šunims nėra įrengta jokių tinkamų

poilsio vietų (gultų). Ūkiniame pastate-garaže šunų laikymo vietose padėta labai seni mediniai -medžio plokštės gulteliai, paaukštinimai apie 5-7 cm aukščio ir 0,175m2 ploto, neaišku kada tie paaukštinimai buvo valyti, dezinfekuoti, nes yra sutepti šlapimo, išmatų, todėl gyvūnai gali gulėti tik ant išmatomis ir šlapimu padengtų betoninių grindų dangos bei paaukštinimų. Ūkiniame pastate baisi betvarkė, mėtosi pašaliniai daiktai, yra keletas tuščių metalinių sieto gardų, gardai surūdiję, apkibę voratinkliais, sienos nukabinėtos voratinkliais apie 0,5- 2m dydžio, neaišku kada buvo patalpa valyta, dezinfekuota, girdymo ir šėrimo indelių nėra. Gyvenamose patalpose, rūsyje laikomiems gyvūnams nėra įrengta gultų ir kitų etologinius poreikius tenkinančios įrangos. Garaže - ūkiniame pastate grindys betoninės nenusausintos, įmirkę šlapimu ir išmatomis, ant kurių gyvūnai priversti gulėti, tupėti, stovėti. Veisėjų reikalavimų 23 punktas nustato pareigą gyvūnų laikytojui užtikrinti, kad “gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta (gultai, nameliai, lizdai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų aptvarų plotas nesiekia minimalių ploto normų, bei į tai, kad gyvūnų tuštinimosi vieta ar potenciali šėrimo ir girdymo vieta dėl per mažo ploto negali atitikti reikalavimo “būti nuošaliau”, ir į tai, kad dalyje aptvaruose nebuvo įrengta jokių poilsio vietų ir šunys bei katės buvo priversti stovėti, tupėti ir gulėti ant pagrindo, kuris padengtas šlapimo ir išmatų ne pilnai išvalytu, dezinfekuotu pagrindu laikytina, kad gyvūnai negali minimaliai patogiai ilsėtis ir dėl to jaučia nepatogumą, tai toks gyvūnų laikymas laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu ir pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą, kaip “poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius” ir pažeidžia Veisėjų reikalavimų 23 punkte nustatytas pareigas 23.2 p. “gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei”. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalis. Pareigūnai patikrinimo metu apžiūrėję laikomus gyvūnus nustatė, kad 2 gyvūnai yra su vizualiai aiškiai matomais, klinikiniais sveikatos sutrikdymo požymiais (t. y. odos ir ausų pažeidimais), kuriuos privalo pastebėti vidutinis rūpestingas gyvūnų laikytojas, net neturintis specialiųjų žinių apie gyvūnų sveikatą, tačiau tinkamai kasdien besirūpinantis savo laikomais gyvūnais. Veisėjos teigimu ji pati gydė ausis prancūzų buldogui ir į veterinarijos specialistus nesikreipė, atitinkamai ir gydymo dokumentų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygos, kurios atitinka ir žiauraus elgesio su gyvūnais veiksmus ir tai, kad gyvūnai yra su sveikatos sutrikdymo požymiais ir kyla pagrįstų įtarimų, kad gyvūnų sveikatos būklė yra bloga, tačiau jos nėra techninės galimybės įvertinti patikrinimo metu ir patikrinimo vietoje, laikantis Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytų procedūrai gyvūnai buvo paimti laikinam laikymui (2021-09-20 “ Paimtų laikinajai globai gyvūnų paėmimo perdavimo aktas”, viso 7 lapai). Laikinam laikymui paimtus gyvūnus apžiūrėjęs veterinarijos paslaugų teikėjo UAB Dalmantinas privatus veterinarijos gydytojas D. A. 2021-09-21 Gyvūnų sveikatos patikrinimo akte konstatavo gyvūnų sveikatos būklės duomenis: Katė, mikroschemos Nr. 99000000557940 orientalų veislės mišrūne, juoda su ausų erkėm (ausų išorinėse landose matomos tamsios išskyros, būdingos ausų erkučių sukeliamiems simptomams, paraudę, purto galvą, kasosi ausis), peraugusiais nagais ( nėra galimybės pasigaląsti nagus, tenkinti etologinius poreikius), katinas Nr. 643178021062585 orientalų veislės mišrūnas, pilkas su dešinės akies išskyromis ( tirštomis nubėgusiomis per snukutį), ausų erkutėmis, kurios sukėlusios aukščiau nurodytus simptomus, katė Nr. 990000002672393 orientalų, juoda/balta abipusis trečio voko išvirtimas, katės Nr. 990000002672391 orientalų, juoda/balta, kairės akies konjuktyvitas, rinitas (dešinės pusės nosies pūlingos išskyros, ausų išskyros (otitas/ausų erkės), katinas orientalas, juoda/balta spalva be mikroschemos su liežuvio opa, kyla įtarimas dėl kaliciviruso nešvarios ausys, įtariama ausų erkučių sukelti simptomai, katės Nr. 956000010237856 orientalų veislės mišrūne, juoda/balta dantų apnašos, gingivitas, dešinės ausies otitas, katinas Nr. 953010000584831 bengalų, nekastruotas, dėmėtai rainas kairės pusės akies išskyros, kairės ausies sustorėjęs ausies kaušelis patinęs, deformuotas, dešinės pusės kaklo alopecija (išretėję plaukai, šašeliai, išsikasęs galine koja, galima priežastis ectoparazitai/alergija) katinai Nr. 982000364397650 ir Nr. 956000005811372 bengalų, nekastruoti, dėmėtai raini su ausų erkėmis, katė bengalų, dėmėtai raina be mikroschemos su ausų erkėmis, kaitės akies išskyros (konjuktyvitas). Šunys, mikroschemų Nr. 972273000288175 patelė, prancūzų buldogų veislės mišrūne, ruda su kairės ausies kanalo hiperplazija (sustorėjimas), otitas, lichenifikacija (sausa stora, su paryškintu odos piešiniu oda), dešinės akies konjuktyvitas, šuo patelė, prancūzų buldogų veislės mišrūne, tigrinė be mikroschemos dešinės akies viršutinio voko meibijoninės liaukos augliukas (apie 2mm diametro), kairės akies konjuktyvitas, šuo patelė maltos bišonų mišrūne baltos spalvos be mikroschemos dešinės pusės prie kirkšnies esančios pieno liaukų guzas (auglys), dešinės pusės viršaus dantenų epulis (burnos ertmėje, dantenų srityje ląstelių darinys), nešvarios ausys, labai blogi dantys (5/5), dėl galimai netinkamai sukramtomo maisto gyvūnui kyla diskomfortas ėdant, galimas virškinimo organų pažeidimai, šuo patelė maltos bišonų mišrūne balta be mikroschemos dešinės akies trečio voko liaukos prolapsas, labai blogi dantys (4/5), susivėlę į kaltūnus plaukai (snukis/kojos), dėl ko gali įtakoti bakterinį užterštumą bei sukelti odos pažeidimus, susivėlę kaltūnai riboja judėjimo laisvę, kalė, maltos bišonų veislės mišrūne, balta be mikročipo, kairės akies trečio voko liaukos prolapsas, labai blogi dantys (4/5), plaukai kaltūnais ant kojų, prancūzų buldogų veislės kalė, mėlyna, mišrūne be mikročipo abejų ausų hiperplazija, chroniška lichenifikacija, visiška abipusė ausų kanalų stenozė (vaizdas kaip auglių), dėl nesuteiktos laiku veterinarinės pagalbos, cezario randas (darytina išvada dėl vykdyto veisimo su matomu vis dar išlindusiu siūlu ( darytina išvada dėl vykdyto veisimo) patelė, Nr. 941000015360854 taksų veislės mišrūne, ruda labai blogi dantys (4/5), peraugę nagai (2/5), patelė, be mikročipo taksų veislės mišrūne, juoda - ruda blogi dantys (3/5), patelė, taksų veislės mišrūne, ruda/juoda Nr. 97227000301209 labai blogi dantys (4/5), patelė, taksų veislės mišrūne, juoda/ruda Nr. 972270000300336 labai blogi dantys (4/5). Kalė prancūzų buldogų veislės mišrūne, be mikročipo tigrinė su dešinės akies viršutinio voko meibijoninės liaukos augliuku (apie 2mm diametro), Patelė, maltos bišonų veislės mišrūne, be mikroschemos balta, dešinės akies trečio voko liaukos prolapsas, kalė, maltos bišonų veislės mišrūne, be mikroschemos balta, kairės akies trečio voko liaukos prolapsas. Apibendrintai konstatuota, kad daugumai laikytų šunų ir kačių nustatyti akių uždegimo požymiai, viso 9 gyvūnams (akių sudirgimas (pasireiškęs junginės paraudimu ir paburidmu), daugeliui gyvūnų augintinių pastebėtos išskyros iš akių, akių uždegimai, trečio voko pakitimai). Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų laikymo patalpose dėl netinkamai atlikto valymo, plovimo dėl išmatų ir šlapimo likučių susidarė didelis kiekis agresyviai veikiančių amoniako garų, yra pagrindas konstatuoti, kad tokios šunų ir kačių laiktffno sąlygos tiesiogiai kenkė gyvūnų sveikatai ir pasireiškė minėtais šunų akių pažeidimais. Be to, 12 atvejų (šunims ir katėms) nustatyti ausų pažeidimų požymių, ausų kanalai paraudę, paburkę, ausų erkės, jaučiamas nemalonus kvapas. UAB Dalmantinas privatus veterinarijos gydytojas D. A. 2021-09-21 Gyvūnų sveikatos patikrinimo akte konstatavo keletui šunų diagnozuotus ūmius ausų uždegimus, ausys skausmingos, išorinės ausies zonoje (ausies kaušelyje) matomos tamsios spalvos sekretas, ausys nevalytos. Tokia gyvūnų ausų pažeidimai sukelia gyvūnams skausmą ir nepatogumo jausmą dėl nuolatinio ausų dirginimo (niežėjimo), dėl to gyvūnai priversti kasytis ausis ir taip palaipsniui sukelia papildomus mechaninius ausų odos pažeidimus, galinčius komplikuotis papildomais uždegimais dėl antrinių infekcijų. Todėl tokių ausų pažeidimų atvejais būtina nedelsiant taikyti gydymą veterinariniais vaistais. Patikrinimo metu nustatyti gyvūnų akių ir ausų pažeidimai yra akivaizdūs ir lengvai pastebimi net ir ne veterinarijos gydytojui. Gyvūnų laikytojas tinkamai prižiūrintis savo gyvūnus augintinius kasdien negalėjo nepastebėti tokius laikomų gyvūnų augintinių akių sveikatos pažeidimo požymių. Tyrimo metu surinkti įrodymai apie šunų ir kačių sveikatos būklę leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gyvūnų laikytojas ilgu laikotarpiu netinkamai rūpinosi savo laikomais šunimis ir katėmis, dėl gyvūno laikytojo neveikimo šunų ir kačių laikymo sąlygos buvo kenkiančios gyvūnų sveikatai ir dėl to atsirado aukščiau nurodyti įvairaus masto šunų ir kačių sveikatos surikdymo požymiai, kurie kėlė šunims ir katėms nuolatinį nepatogumą. Atsižvelgiant į tai, užtenka informacijos konstatuoti, kad gyvūno laikytojas, net neturintis specialiųjų veterinarijos mokslo srities žinių, turintis pareigą tinkamai rūpintis savo gyvūnais, įskaitant rūpinimąsi jų sveikata, buvo abejingas šunų ir kačių sveikatos būklei ir nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į veterinarijos gydytoją, siekiant išsiaiškinti sveikatos sutrikimų rimtumo ir nesiėmė veiksmų gydyti gyvūnus, todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus (Veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina). Tokie gyvūno laikyto veiksmai laikytini neveikimu, dėl veterinarijos pagalbos gyvūnams suteikimo, ir negali būti objektyviai pateisinami. Todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas pagrįstai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, nes akivaizdžios akių ir ausų patologijos jau yra sukėlusios tam tikro lygio akies ir ausų f-jų sumažėjimą ir dėl negydymo kelia grėsmę gyvūnui būti suluošintam dėl negrįžtamai pažeistos klausos ir (ar) s regėjimo funkcijos. Gauta informacija iš privataus veterinarijos gydytojo, kad 3 laikinam laikymui paimti gyvūnai (katinas, orientalų mišrūnų veislės, baltas/juodas, apie 3 mėn. amžiaus, be mikroschemos, katė, orientalų mišrūnų veislės, amžius nežinomas, mikroschemos Nr. 990000002672393) gaišo 2021m. spalio 4 dieną. Atlikus gyvūnų skrodimą nenustatyta patologinių - morfologinių pakitimų, gaišimo priežastis neaiški. Katė, orientalų mišrūnų veislės, ‘ amžins nežinomas, baltos /juodos spalvos mikroschemos Nr.956000010237856 gaišo 2021m. spalio 11 dieną dėl galvos smegenų dangalų abipusės hiperemijos.

Pareiškėjos atstovė advokatė nesutikdama su priimtu nutarimu pateikė skundą ir prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad 2021-09-16 apie 14 val. 20 min. pareiškėja sulaukė telefoninio skambučio, kuriuo skambinęs vyras prisistatė policijos pareigūnu D. D.. Jis teigė, jog gautas pranešimas apie pas pareiškėją netinkamai laikomus gyvūnus, todėl pranešė, kad atvyksta patikrinti pranešimo. Atvykęs policininku prisistatęs vyras pažymėjimo neparodė, domėjosi, ar pareiškėja viena namuose, kada iš mokyklos grįš vaikai. Po to jis pradėjo daryti pareiškėjos namuose, garaže, kieme „kratą“, viską fotografuodamas. Baigęs fotografuoti pasakė, kad kritusių gyvūnų nėra, gyvūnai prižiūrimi tinkamai, ir išvažiavo. 2021-09-20 apie 10 val. vėl skambinta pareiškėjai tuo pačiu telefonu ir pareikalauta įsileisti patikrinimui. Šį kartą atvyko du policijos pareigūnai - vyras ir moteris. Neužilgo prie pareiškėjos namų privažiavo VšĮ „Mindraja“ direktorius D. B., Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyr. Specialistė V. D. ir VMVT atstovai R. B. bei I. B.. Jie parodė pareiškėjai dokumentą dėl planinio patikrinimo, tačiau antro šio dokumento egzemplioriaus pareiškėjai nedavė. Antrąkart buvo apžiūrėtas pareiškėjos namas, kiemas, garažas. R. B. be pareiškėjos sutikimo leido D. B. pasiimti pareiškėjos gyvūnus. Iš pradžių bandyta išsinešti gyvūnus be jokių jų paėmimo dokumentų, tačiau pareiškėjai užprotestavus, po kurio laiko buvo atvežti dokumentai - gyvūnų paėmimo-perdavimo aktai. Pareiškėjai pareikalavus taip pat buvo surašytas patikrinimo aktas. Gyvūnai iš pareiškėjos namų buvo išvežti prievarta, be savininkės sutikimo. Su gyvūnais buvo elgiamasi grubiai. Bengalų veislės katės buvo sukištos į ankštus boksus. Belgų aviganis, kuris gyveno kiemo voljere buvo galimai sužalotas naudojant kilpą ir tempiant jį į automobilį, kur buvo patalpintas į mažą, surūdijusį, nešvarų narvą. 2021-09-21 pareiškėja paskambino į VšĮ „Mindraja“ ir paprašė leisti jai atvažiuoti pas jos augintinius, pažiūrėti kaip jie jaučiasi, nes orientalų veislės katės yra labai lepios ir jautrios, joms reikalinga ypatinga priežiūra, reikalaujanti specialių žinių. Ypač pareiškėja pergyveno dėl orientalų veislės kačiuko ir jo mamos Afrodita Prop Pearls. Pareiškėjai buvo atsakyta, kad dabar išjos paimti gyvūnai jai nebepriklauso (nors dar netgi nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas), jie yra valstybės nuosavybė, todėl pareiškėja jų lankyti negalinti. VšĮ „Mindraja“ visiškai nebuvo įdomu, kokiu maistu maitintos ir turi būti maitinamos orientalų ir bengalų veislės katės. Šioms veislėms negalima staigiai pakeisti jų maitinimo raciono, nes tai gali būti joms pražūtinga. Viešoje erdvėje buvo paskleista melaginga informacija, neva pareiškėja laikė nelegalų veislyną, neva gyvūnai neva buvo sulysę, neėdę, blusėti. Tačiau netgi 2021-09-20 patikrinimo akte užfiksuota, kad pareiškėjos gyvūnai yra normalaus įmitimo, be išorinių ligų požymių. Jei tikrintojai būtų radę išsekusius, blusėtus gyvūnus, tai tikrai būtų užfiksuota patikrinimo akte. Be to, veislynas nebuvo nelegalus, pareiškėja buvo 2020-02-11 įregistravusi veislyną (duomenys neskelbtini). Buvo vedamas veisiamų kačių žurnalas, vedama pajamų ir išlaidų knyga, renkami čekiai, sąskaitos-faktūros. Pareiškėjos kačių veisimo programoje dalyvavo kilmingos orientalų ir bengalų veislių katės, įsigytos iš žymių veisėjų, gyvenančių Lietuvoje ir užsienyje. Veisiamos katės yra labai brangios, jų kaina svyruoja nuo 1000,-Eur iki 3000,-Eur. Šių kačių įsigijimui pareiškėja buvo paėmusi Swedbanke ir Šiaulių banke paskolas. Pareiškėjos katės dalyvaudavo kačių parodose, gauti geri įvertinimai iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Rusijos ir kt. šalių teisėjų. Keli katinai turėjo čempionų sertifikatus. Veislyne gimę kačiukai buvo : pardavinėjami su kilmės dokumentais, suženklinti, paskiepyti, surašant pirkimo-pardavimo sutartis, išrašant sąskaitas-faktūras. Gyvūnai buvo mylimi ir prižiūrimi. Todėl, kai patikrinimo akte bandoma teigti, kad pareiškėjos gyvūnais buvo nesirūpinama, jie buvo neprižiūrimi ir apleisti, akivaizdu, kad to būti negali. Pareiškėjai tapo žinoma, kad 2021-10-04 buvo numarintas orientalų veislės kačiukas ir orientalų veislės veislinė katė Drop Pearls Boska, o 2021-10-11 numarinta orientalų veislės veislinė katė blogomis sąlygomis, kad neišgyveno, nes, kaip minėta, šių veislių kačių priežiūrai reikalingos specialios žinios. Pareiškėjos atstovė atkreipia dėmesį, kad prieš aprašytąjį patikrinimą pareiškėja buvo tikrinta 2021-01-28, jokių veiklos trūkumų nebuvo nustatyta. Todėl visiškai neįmanoma situacija, kad pareiškėja per devynių mėnesių laikotarpį staigiai pradėjo visiškai nesirūpinti savo verslu. 2021-09-20 patikrinimo akte nurodoma, kad esamam gyvūnų skaičiui pareiškėjos gyv. namas yra per mažo ploto. Tačiau namas buvo tokio paties ploto ir per ankstesnį patikrinimą, kas nebuvo laikoma pažeidimu. Gyvūnai buvo laikomi pareiškėjos gyvenamosiose patalpose, kur nebuvo ir negalėjo būti antisanitarinių sąlygų, nes tose pačiose patalpose gyvena žmonės. Rūsyje gyvūnai nebuvo laikomi, ten jie buvo tik maitinami. Tikrinimas prasidėjo ryte, kai po nakties dar nebuvo pakeistas kačių kraikas, patalpos dar nebuvo išvėdintos, nebuvo pakeistas vanduo atsigėrimui. Ūkiniame pastate šunys nebuvo laikomi, pareiškėja juos ten uždarė tik atvykus į kiemą komisijai. Visi pareiškėjos šunys turėjo savo gultus, kurie ryte ruošiantis valyti patalpas buvo sukelti ant baldų. Beje, gyvūnams pareiškėjos namuose buvo leidžiama laisvai vaikščioti, gulėti ant minkštųjų baldų. Pareiškėjos šunys nebuvo naudojami komerciniam veisimui, dauguma jų buvo senjorai, gyveno pareiškėjos namuose prižiūrimi ir mylimi. Visų šių aplinkybių komisija net nesiaiškino ir surašė savo išvadas nieko pareiškėjos neklausdama. Teigiam, kad pareiškėja patikrinimo akto pastabose taip pat įrašė, kad neleidžia pasiimti gyvūnų, kol nėra gavusi kiekvieno paimamo gyvūno sveikatos aprašymo ir paaiškinimo, kokiu pagrindu tas gyvūnas išjos paimamas, kad su ja turi būti tariamasi dėl gyvūnų priežiūros specifikos, tačiau gyvūnai iš pareiškėjos namų buvo išvežti prievarta, prieš pareiškėjos valią, o atbuline data (2021-09-20) surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas pareiškėjai buvo įteiktas tik 2021-10-13, apie ką ji padarė įrašą prie savo parašo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad patikrinimo metu pirmiausiai atvyko policijos pareigūnai, vėliau atvyko D. B., K., dar vėliau atvyko R. B., I. B.. Pareiškėjos teigimu ji buvo nustebusi, kad atvyko jos patikrinti. Patikrinimo metu niekas nekreipė dėmesio, kad ji dabar gyvūnus maitina, vėdina patalpas. Pareiškėjos teigimu, iš karto buvo pradėta nešti gyvūnus. Perdavimo aktas 2021-09-20. Kažkada ji veisė šunis buldogus ir taksus, bet šiuo metu neveisė. Gyvūnai buvo seni. Jos į gyvūnų sveikatos apžiūrą niekas nekvietė. Labai bijo dėl mažo orentalo katino, nes jam negalima keisti maisto. Veislynas įregistruotas katėms 2020-02-20. 2020-09-09 įregistruotas kitų gyvūnų auginimas. Veisė apie 8-10 metus, šunys likę nuo ankstesnio veisimo. Perpjauti po cezario buldogų pilvai. Šunis turi tik savo reikmėms. Buldogė turėjo ausų problemų ir pareiškėja teigė, kad ją gydė. Katinai buvo visi sveiki. Veterinarijos gyvūnų daktaro akto nematė ir jos niekas nesupažindino su juo. Seni gyvūnai maitinami kitaip, maistas markinamas prie 30 min. Jos nuolatinė gyvenama vieta yra (duomenys neskelbtini). Jos vaikai būna ir bute ir name.

Institucijos atstovas G. G. prašė pareiškėjos atstovės skundą atmesti. Nurodė, kad pagal gautą pranešimą iš policijos komisariato buvo nuspręsta vykdyti patikrinimą. R. B. ir I. B. vyko į įvykį. Policijos pareigūnai nebuvo kompetentingi spręsti dėl gyvūnų sąlygų laikymo, todėl perdavė spręsti šį klausimą veterinarijos tarnybai. Pažeidėja buvo įregistravusi tik kačių veislyną, leidimo veisti šunis neturėjo. Pažeidėja nepateikė dokumentų dėl užkrečiamų ligų. Gavo išvadą, kad nugaišo 2 ar 3 katinai. Įvykio vietoje veterinaras neapžiūrėjo gyvūnų. Šunų veisimas vyko, nes buvo nustatyta, jog buvo atlikti cezario pjūviai kalėms. Apie kačių lepumą informacijos nėra. Pažeidėja duomenų apie kačių ir šunų skiepijimą tarnybai nepateikė. Apie antisanitarines sąlygas patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga.

Liudytojas R. B. prašė pareiškėjos atstovės skundą atmesti. Nurodė, kad yra veterinarijos tarnybos darbuotojas. Įvykio vietoje buvo rastas belgų aviganis pririštas aptvare. Aptvaras be grindų, o gyvūnas bėgioja apie savo išmatų krūvą. Ūkiniame pastate buvo rasti gardai su šunimis po du patinas ir patelė. Patikrinimo metu nerado maisto indų. Gyvūnai name buvo laikomi pirmame aukšte, po 5-6 šunis. Girdymo vietų gyvūnams nebuvo. Rasta paklota lova. Orentalai buvo laikomi transportavimo narvuose po 4 ar 5, atskirame narve buvo viena katė su kačiuku. Pažeidėjos sūnus buvo su dviem šuniukais. Kitame kambaryje rado šunis transportuojamuose garduose. Bengalai buvo rūsyje transportuojamuose narvuose, katinai jokio priešiškumo nereiškė, buvo flegmatiški. Galimai šeimininkė tame name negyvena, nes name labai stiprus amoniako kvapas.

Liudytojas D. B. nurodė jog dirba gyvūnų globos namuose „Mindraja“, jį į įvykio vietą kvietė veterinarijos tarnyba. Įvykio vietoje name buvo jaučiamas stiprus amoniako kvapas. Prancūzų buldogai ir taksai buvo gardeliuose iš tvoros. Viename garde buvo 6 taksai. Orentalų katės buvo 2. Rūsyje voljere buvo du katinai bengalai. Patalpoje buvo mažai dienos šviesos, ant grindų buvo numesta vatinė antklodė. Į įvykio vietą atvyko jis po pietų. Buvo atvykęs klientas pirkti buldogų veislės šuniukų. Vilkšunis buvo paimtas todėl, kad aplink jį buvo mėšlo krūva iki kelių. Pažeidėja pati nesakė kokius pašarus naudoja. Gyvūnus sekančią parą apžiūrėjo veterinarijos gydytojas. Įvykio vietoje buvo rasta ir mažų šuniukų ir senų šunų. Gyvūnams buvo nustatytos įvairios ligos, ausų uždegimai, erkės, akių ligos. Pažeidėja dėl vakcinacijos dokumentų nesuteikė.

Liudytoja V. S. nurodė kad į įvykio vietą atvyko kartu su D. B.. Name buvo baisus amoniako kvapas, net supykino, rūsyje buvo tamsu. Patalpos nežinia kada vėdintos. Bengalų veislės katinai buvo mažuose gardukuose, šunys po du poromis. Patalpos nevalytos, tamsios , apleistos.

Liudytojas D. A. nurodė, kad nuo 2004 m. yra veterinarijos gydytojas. Jis vienam iš rastų gyvūnų, taksų veislės kalei, yra daręs cezario pjūvio operaciją. Taip pat yra skiepijęs. Jis yra sudaręs sutartį su gyvūnų globos namais. Viena iš kritusių katinų buvo nustatyta infekcinė liga. Hiperemija galvos dangalų – virusinė infekcija. Mažai tikėtina, kad infekcija atsirado dėl blogų sąlygų, bet gali susidaryti po virusinės infekcijos. Buvo nustatyta bloga kailio higiena, dantų apnašos dėl mitybos. Buvo peraugę nagai, nes gyvūnas neturėjo gerų sąlygų daug judėti, arba juos buvo galima nukirpti. Išsekimo pobūdžio sutrikimai nebuvo nustatyti. Pažeidėja nebuvo kviestą į gyvūnų apžiūrą nes buvo karantino metas, todėl apžiūroje dalyvavo tik jis ir gyvūnų globos vadovas. Negali pasakyti, kad galėjo gyvūnai užsikrėsti laikino apgyvendinimo institucijoje, nes jų institucija turi savo priežiūros sąlygas. Mikroschemos išnykti negali, tačiau gali deaktyvuotis. Kritę katinaine buvo gydyti, dėl ko jie krito nežino. Pažeidėja gyvūnų paėmimo metu nepatiekė gyvūnų vakcinacijos dokumentų.

Liudytoja I. B. nurodė, kad yra veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytoja. Gavo pranešimą iš policijos komisariato, todėl vykdė patikrinimą. Kieme buvo moteris ir du policijos pareigūnai. Lauko voljiere buvo rastas belgų aviganis, aplink jį buvo duobės ir išmatos. Belgų aviganio voljeras buvo apie 6 m2, turėjo stogą. Garaže buvo rasti du taksai ir du buldogai. Tiek garaže -ūkiniame pastate , tiek name buvo stiprus amoniako kvapas. Buvos rasta orentalų katė, dvi buldogės. Aplinka buvo netvarkinga blogas kvapas, dulkės. Name lakstė prancūzų buldogė su šuniukais. Nebuvo dubenėlių, gultų. Kambaryje rado orentalų kates, kelios buvo palaidos. Kitos narveliuose. Rūsyje buvo belgų katės, išmatos, pašaro likučiai. Buvo rasti numesti pledai, medžiagų skiautės. Šeimininkė jokių dokumentų nepateikė.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 618 straipsnyje nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjos atstovė skundu prašo panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento direktoriaus G. G. 2021-10-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-Mari-ANR_N-82-2021 ir administracinio nusižengimo bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.

Nutarimu pareiškėja yra patraukta administracinėn atsakomybėn už penkis padarytus nusižengimus kurie yra numatyti ANK 127 str. 1 d., 346 str. 1, 16 ir 18 d., 343 str. 1 d., vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai paskirta subendrinta 2050 Eur dydžio bauda ir konfiskuoti 37 gyvūnai.

Pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ- 508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 punkte įtvirtinta, kad gyvūnų augintinių veisėjai, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, turi būti įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir turėti registracijos numerį, suteiktą vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Tvarkos aprašas), 29–35 punktų nuostatomis.

Bylos duomenimis, patikrinimo metu, buvo paimti 37 gyvūnai, iš kurių 16 kačių ir 21 šuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra įregistravęs augintinių veislyną (duomenys neskelbtini), veisėjos registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteiktas įregistravimo numeris (duomenys neskelbtini). Pačios pareiškėjos teigimu, veislynas yra skirtas katėms veisti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja turėjo leidimą šunims veisti. Pareiškėjos teigimu, ji šunų neveisė, juos augino kaip savo augintinius, ankščiau buvo įregistravusi ir šunų veislyną. Patikrinimo metu užfiksuoti duomenys paneigia pareiškėjos teiginius, kad ji neveisė šunų, nes buvo rasta prancūzų buldogo kalė su jaunikliais, kalei atlikta cezario pjūvio operacija, siūlai buvo dar neišimti. Apie šias aplinkybes, taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojas D. A., veterinarijos gydytojas, kuris gyvūnų globos namuose VšĮ „Mindraja“ apžiūrėjo paimtus gyvūnus.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ- 508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ nuostatas (7 p. 7.2, 7.3., 7.4., 7.5., 7.6 ), gyvūnų augintinių veisėjai turi: planuoti gyvūnų augintinių sukergimo / apsėklinimo laiką; užtikrinti, kad gyvūnų augintinių sukergimas / apsėklinimas nesukels jų sveikatai ir gerovei žalingų pasekmių; užtikrinti, kad gyvūnų augintinių patelėms po kiekvienos jauniklių vados atvedimo bus suteikiama pakankamai laiko sveikatos būklei atkurti; užtikrinti, kad veisimui bus naudojami kliniškai sveiki, be akivaizdžiai matomų genetinių ligų, apsigimimų ar patologijų gyvūnai augintiniai; užtikrinti, kad nebus vykdomas giminingas veisimas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančių gyvūnus gyvenamosiose patalpose, 2021-09-20 patikrinimo akte Nr. 41GGP-88 užfiksuota, kad pareiškėja neplanavo sukergimo laiko, neužtikrino, kad sukergimas nesukels žalingų sveikatai ir gerovei pasekmių, neužtikrino poilsio laiko po vados sveikatai atstatyti, veisimui naudojo nesveikus gyvūnus augintinius su matomomis patologijomis, buvo vykdomas giminingas veisimas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gyvūnai buvo laikomi poromis patinas su kale, prancūzų buldogo kalė buvo atsivedusi jauniklius. Pareiškėja neturėjo jokių dokumentų apie gyvūnų (šunų) veisimą, kurie patvirtintų, kad nėra giminingo veisimo. Tiek nurodytame patikrinimo akte, tiek Gyvūnų sveikatos patikrino akte nurodoma, kad gyvūnai buvo su akivaizdžiais matomais susirgimais. Prancūzų buldogo patelė (su jaunikliais) turėjo abiejų ausų pakitimus, taksų mišrūnė turėjo odos pakitimus.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ- 508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 18 p., 19 p., 23.2. p. ir 29 p. gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje: turi būti įrengta gyvūnų augintinių etologinius poreikius tenkinanti įranga (žaidimui ir (ar) laipiojimui). Visiems gyvūnams augintiniams turi būti sudarytos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos. Siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo, gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos autorizuotais biocidais. Šunų, kačių ar šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengti guoliai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gyvūnų laikymo sąlygos buvo netinkamos. Patalpos kuriose buvo laikomi gyvūnai buvo nevalytos, per mažas augintiniams skiriamas grindų plotas, kai kurie gyvūnai buvo laikomi transportavimui skirtuose narvuose, kiti per mažuose aptvaruose, kurie buvo padaryti iš tvoros segmentų, be vartelių. Patalpos nevalytos, neplautos, nedezinfekuotos autorizuotais biocidais. Gyvūnai neturėjo guolių. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas bei nuotraukos saugomi laikmenoje.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ- 508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 30 p. šunys negali būti laikomi visą laiką uždaryti gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje, išskyrus atvejus, kai vienam šuniui skiriamas grindų plotas atitinka Reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias normas, taikomas neišvedamiems pasivaikščioti šunims. Pagal minėto įsakymo 32 p. šunis ir kates rekomenduojama laikyti grupėmis. Laikant šunis ar kates grupėmis, rekomenduojama vienoje gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje laikyti ne daugiau kaip 3 šunis arba 3 kates. Parenkant šunis ir kates laikyti grupėmis, turi būti įsitikinama, kad jie sugyvens. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gyvūnam nebuvo suteikiamas pakankamas plotas laisvai judėti, grindų plotas neatitiko įtvirtintų reikalavimų. Šunys buvo laikomi gyvenamosiose patalpose apie 120 m2, nors laikomiems šunims pagal jų fiziologinius požymius turi būti suteikta 190 m2. Dalis kačių buvo laikomos narvuose nuo 0,44 iki 0,76 m2 dydžio. Ūkiniame pastate - garaže laikomi šunys buvo laikomi narvuose apie 1,5 m2 dydžio.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ- 508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 39 p. sergantys ar sužeisti gyvūnai augintiniai turi būti laikomi atskirai nuo kitų gyvūnų augintinių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gyvūnams fiksuoti įvairūs susirgimai, tarp kurių ir tokie kurie yra aiškiai matomi. Pareiškėja dėl gyvūnų gydymo į veterinarijos gydytoją nesukreipė, teigė, kad gyvūnus gydė pati.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ- 508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 43 p. gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje gyvūnams augintiniams laisvai prieinamoje vietoje nuolat turi būti švaraus vandens. Pagal minėto įsakymo 44 p. girdyklos turi būti įrengtos taip, kad gyvūnai augintiniai negalėtų jų užteršti ir iš jų vandens išversti. Girdyklos turi būti reguliariai valomos ir pripildomos šviežio švaraus vandens. Jei naudojamos automatinės girdyklos, jos turi būti reguliariai tikrinamos, prižiūrimos. Jei naudojama laikymo įranga su ištisiniu dugnu, ji turi būti apsaugoma nuo patvinimo. Pagal 47 p. kai gyvūnai augintiniai laikomi grupėmis, jų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti pakankamas kiekis šėrimui / lesinimui skirtos įrangos, kad be konkurencijos vienu metu galėtų maitintis visi grupėje laikomi gyvūnai augintiniai. Pagal 48 p. sergantiems gyvūnams augintiniams naudojamos girdyklos ir šėrimo / lesinimo įranga turi būti laikomos atskirai nuo sveikiems gyvūnams augintiniams naudojamų girdyklų ir šėrimo / lesinimo įrangos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šunys neturėjo nei maisto nei vandens dubenėlių. Katės turėjo bendrus dubenėlius, kurie patikrinimo metu buvo rasti gyvenamajame name. Kačių dubenėliai su vandeniu buvo užteršti, maisto dubenėliai buvo su maisto liekanomis. Grupėmis laikomiems gyvūnams nėra pakankamai šėrimo ir girdymo indelių. Sergantys gyvūnai nebuvo atskirti nuo kitų gyvūnų. Apie nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti, patikrinime dalyvavę veterinarijos tarnybos darbuotojai.

Skunde teigiama, kad pareiškėjos gyvūnai yra normalaus įmitimo, be išorinių ligų požymių. Tačiau iš patikrinimo akto Nr. 41GGP-88 matyti, jog skunde nurodytu duomenys yra klaidingi, nes akte nurodoma, kad katės buvo netvarkingos, išoriškai matyti segantys gyvūnai buvo rasti du, kurie buvo laikomi kartu su kitais gyvūnais. Nors akte ir nurodoma, jog gyvūnai normalaus įmitimo, tačiau ši aplinkybė nešalina kitų gyvūnų laikymo ir veisimo teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ- 508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 50 p. kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai. Šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kačių laikomo vietose nebuvo pašalinti ekskrementai. Šunų garduose taip pat buvo gyvūnų išmatos, šlapimas. Patalpos buvo nevėdinamos, netvarkomos.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ- 508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 57 p., 58 p. ir 63 p. siekiant užtikrinti įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių atsekamumą, gyvūnų augintinių veisėjai turi tvarkyti gyvūnų augintinių apskaitą. Gyvūnų augintinių veisėjai Gyvūnų augintinių registre ir (ar) atitinkamame žurnale, ir (ar) elektroninėje laikmenoje turi registruoti šiuos veisimui naudojamų gyvūnų augintinių ir jų palikuonių duomenis nepriklausomai nuo to, ar gyvūnai augintiniai parduodami (perduodami), ar toliau laikomi jų pačių (gyvūnų augintinių duomenys, kurių nėra galimybės registruoti Gyvūnų augintinių registre, turi būti registruojami atitinkamame žurnale ir (ar) elektroninėje laikmenoje). Reikalavimų 58 punkte nurodytas žurnalas ar elektroninė laikmena turi būti saugoma ne trumpiau kaip 3 metus ir paprašius pateikiama teritorinės VMVT pareigūnams. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja netvarkė/nevedė gyvūnų apskaitos, nėra galimas gyvūnų atsekamumas, patikrinimo metu nebuvo pateikti apskaitos žurnalai. Pareiškėja nepateikė nei kačių nei šunų apskaitos žurnalų, minėti dokumentai nebuvo pateikti ir teismui.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja padarė pažeidimą numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje nes neturėjo leidimo veisti gyvūnų, šiuo atveju šunis. Kaip jau minėta aukščiau, pareiškėja turi įregistravusi veislyną (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip teigė pati pareiškėja veislynas yra skirtas katėms veisti, tačiau kaip matyti iš byloje surinktų duomenų visumos buvo veisiamos ne tik katės, bet ir šunys, gyvūnų laikomo sąlygos ir tvarka neatitiko įvairių aukščiau paminėtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. BĮ- 508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ reikalavimų.

Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal minėto straipsnio 16 dalį atsakomybė kyla už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Bei pagal minėto straipsnio 18 dalį atsakomybė kyla už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 2 p., 11 p, 14 p. 15 p. 16 p. 18 p., 24 p. žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas; gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei; gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams; poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidimo metu patalpose kuriose buvo laikomi gyvūnai buvo stiprus amoniako kvapas, galinti sukelti žalingas pasekmes gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei. Gyvūnų veisimas buvo vykdomas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir sukeliant žalingas pasekmes gyvūnų gerovei ir sveikatai, nustatyta, kad gyvūnams buvo suteiktas per mažas plotas, patalpos nevalytos. Gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, t. y. laikomi transportavimo narvuose, varžoma gyvūnų judėjimo laisvė, nes neužtikrinamas jiems augti pakankamas plotas, dėl to sukeliami nepatogumai laikomiems gyvūnams. Pavyzdžiui taksų kalė su šuniukais buvo laikoma patalpoje, atitverta sulūžusia sofa-lova, be gultų, be dėžutės, kurioje galėtų tuštintis, nesimatė indelių vandeniui, maistui. Ūkiniame pastate aptikti šunys laikomi po du, patinas ir patelė, per mažuose gardeliuose, kuriuose nėra indelių vandeniui, nes jiems paparasčiausia trūksta vietos. Be to liudytojai R. B., V. S. parodė, kad gyvūnai buvo vangūs, per daug nekreipė dėmesio į atvykusius asmenis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos elgesys su laikomas gyvūnas yra pripažįstamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 26 gyvūnai buvo nesuženklinti mikroschemomis ir privalomai neregistruoti gyvūnų registre.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis. Asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šunų veisimas buvo atliekamas tikslinis, planuotas, neatsitiktinis, nes patikrinimo metu buvo rastos kalės laikomis garduose kartu su patinais. O taksų veislės kalė buvo su šuniukais. Taip pat buvo ir buldogų veislės jaunų šunyčių. Be to kaip ir parodė veterinarijos gydytojas D. A., daliai jo apžiūrėtų kalių buvo atlikti cezario pjūviai, tai yra jos jau turėję šunyčių. Liudytoja I. B. parodė, kad kalės gali vesti palikuonis iki gyvenimo pabaigos.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad gyvūnų savininkai ar laikytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo užtikrinti kačių, šunų, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. BĮ- 463 "Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ 4.1. p. įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti šunų, kačių ir šeškų, o užkrėstoje gyvūnų laikymo vietoje – visų imlių pasiutligei gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės;

Pareiškėja 2021-09-20 patikrinimo metu nepateikė gyvūnų vakcinacijos dokumentų, taip pat minėti dokumentai nebuvo pateikti ir teismui. Kadangi vakcinaciją patvirtinančių dokumentų nėra pateikta, laikytina jog nurodytą pažeidimą pareiškėja padarė, nes nesilaikė įstatyme įtvirtinto privalomo reikalavimo vakcinavimo nuo pasiutligės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja padarė pažeidimus numatytus ANK 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalyse, todėl šioje dalyje pareiškėja atsakomybėn patraukta teisėtai.

Pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam kas, pažeidė Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą ir kitus veterinarijos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, savivaldybių tarybų sprendimus ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymus gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 19 p. numatyta, kad gyvūnų augintinių savininkai dėl paženklinto gyvūno augintinio registravimo Gyvūnų augintinių registre kreipiasi į veterinarijos paslaugų teikėją, kurio veterinarijos gydytojai įtraukti į taisyklių 9 punkte nurodytą sąrašą ir turi ŽŪIKVC suteiktą teisę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro arba į VMVT teritorinį skyrių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė į teisės akte nustatyta tvarka, tam kad įregistruoti gyvūnus gyvūnų augintinių registre.

ANK 346 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų duomenų, neabejotinai konstatuota, kad pareiškėja padarė ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalyse numatytus pažeidimu, už kurių padarymą įstatymas numato privalomą gyvūnų konfiskavimą. Todėl teismas konstatuoja, kad gyvūnai iš pareiškėjos yra konfiskuoti teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjos atstovė skunde teigia, kad nebuvo atsižvelgta į jos paaiškinimus jog katėms prižiūrėti yra reikalingos specialios žinios, negalima keisti jų laikymo vietos, maisto. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos , liudytojų parodymų, matyti, jog katės buvo laikomos antisanitarinėmis sąlygomis, todėl pareigūnai privalėjo laikinai globai gyvūnus paimti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Taip pat skunde teigiama, kad gyvūnai buvo išvežti prievarta, atbuline data surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas pareiškėjai buvo įteiktas tik 2021-10-13, apie ką ji padarė įrašą prie savo parašo. Teismas pažymi, jog dalyvaujant pareiškėjai buvo surašyti paimtų laikinajai globai gyvūnų paėmimo perdavimo aktas Nr. 41GGP-88, kurie nurodyti kokie gyvūnai buvo paimti laikinai globai. Ta aplinkybė jog skunde nurodomas 2021-09-20 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas buvo pareiškėjai įteiktas 2021-10-13, neįrodo aplinkybės, kad minėtas protokolas buvo surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Be kita ko liudytoja I. B. parodė, kad visa procedūra užtruko labai ilgai, todėl aktas buvo pateiktas pasirašyti vėliau ir A. K. atsisakė pasirašyti aktą, tačiau tik jai su kažkuo pakalbėjus telefonu, ji pasirašė aktą.

Skunde nurodyta, kad ūkiniame pastatė pareiškėja šunis uždarė tik atvykus pareigūnams, tačiau iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, jog šunys laikomi paruoštuose garduose nuolatinai, kurie yra neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, ką patvirtina aplink esantys voratinkliai, dulkės, nešvara. Todėl nurodytas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Aplinkybė jog ankstesnis patikrinimas buvo atliktas 2021-01-28 ir jo metu nebuvo fiksuoti jokie pažeidimai nešalina pažeidimų užfiksuotų 2021-09-20 atlikto patikrinimo metu, nes byloje yra visa pažeidimus įrodanti medžiaga, kuria vadovaujantis pareiškėja buvo patraukta atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pareiškėjos atstovės advokatės D. I. Vinkelrytės skundas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento direktoriaus G. G. 2021-10-13 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-Mari-ANR_N-82-2021 atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. K. atstovės advokatės D. I. Vinkelrytės skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti, A. K., pareiškėjos atstovei, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentui .