Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-319-966/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
AN2-319-966/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00098-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. K.
Institucija
Kauno AVPK Kėdainių r. PK
Advokatai
Audronė Žemeckė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-319-966/2020Teisminio proceso Nr.: 4-22-3-00098-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarimo G. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. G. K. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams 6 mėnesiams už tai, kad 2020 m. kovo 26 d. apie 9 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) vairavo krovininį automobilį SCANIA R 124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savivarte puspriekabe „Carnehl“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakėlus puspriekabę, išpylė joje esančią skaldą ir pavažiavo į priekį, taip kliudydamas elektros laidus, dėl ko juos apgadino, buvo sutrikdytas elektros tiekimas. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, jam buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad G. K. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo patvirtina byloje esanti rašytinių įrodymų visuma. Siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje, skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu G. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarimą, paskiriant mažesnę baudą ir neskiriant administracinio poveikio priemonės.

3.1. Apeliantas nurodo, kad netoli eismo įvykio vietos esančiame bute, gyvena jo draugas R. B.. Nusprendė nueiti pas draugą į namus ir paskambinti į savo darbovietę bei policijai. Užėjęs į minėtą butą, pamatė ant stalo alaus butelį ir nusprendė iš jo atsigerti ir tokiu būdu numalšinti stresą. R. B. sugyventinė L. J., išgirdusi apie eismo įvykį, išėjo apžiūrėti jo vietos ir netrukus grįžusi nurodė, jog jau yra atvykusios visos tarnybos. Nedelsdamas grįžo į eismo įvykio vietą, kurioje buvę policijos pareigūnai nurodė, jog yra būtina patikrinti blaivumą. Iš karto nurodė, jog stresui sumažinti išgėrė šiek tiek alaus, todėl tai turės įtakos alkotesterio parodymams. Policijos pareigūnas į šią nurodytą aplinkybę neatsižvelgė ir pareikalavo, jog blaivumo testą atliktų nedelsdamas. Alkotesteriu patikrinus neblaivumą buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,46 prom.) bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

3.2. Skunde pažymima, kad buvo nustatytos tik G. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai dėl to gailėjosi ir toliau gailisi bei padėjo šį nusižengimą išaiškinti. Jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nevertino padarytos veikos pavojingumo, kaltės formos ir kitų svarbių aplinkybių, o tik rėmėsi tuo, jog praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad transporto priemonę vairavo būdamas visiškai blaivus. Asmens, vartojusio alkoholį jau po eismo įvykio bet iki jo aplinkybių nustatymo, veikos pavojingumas negali būti prilyginamas asmens vairavusiam transporto priemonę esant neblaiviam, veikos pavojingumui. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog jo veiksmai sukėlė pavojų visuomenei, kieno nors sveikatai ar turtui.

3.4. Apelianto manymu, blaivumas buvo nustatytas netinkamai, kadangi eismo įvykio vietoje susitikęs su atvykusiais policijos pareigūnais, iškart pabrėžė, jog neseniai vartojo alkoholį. Policijos pareigūnas į šią nurodytą aplinkybę nereagavo ir pareikalavo, jog blaivumo testą alkotesteriu atliktų nedelsdamas. Apeliantui nebuvo suteikta galimybė blaivumą patikrinti pakartotinai, nors tokį prašymą buvo išreiškęs. Tokiu būdu buvo pažeistos blaivumo nustatymo taisyklės bei jo teisės. Pabrėžtina, jog nustatytas neblaivumo laipsnis (0,46 prom.) yra labai artimas leistinai 0,4 prom. ribai. Nėra abejonių, jog pakartotinio blaivumo testo rezultatai būtu buvę mažesni ir neviršytų leistinos 0,4 prom. ribos ir jo atžvilgiu ANK 423 straipsnis negalėtų būti taikomas.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad yra atsakingas, rūpestingas, sąžiningas ir pastovus žmogus. UAB „D.“ charakteristika patvirtina, jog darbovietėje yra vertinamas tik teigiamai, kaip darbuotojas yra imlus naujovėms, punktualus, sąžiningas ir jautrus kitų problemoms. Įmonėje dirbo vairuotoju. Dėl savo sveikatos problemų (nustatytas 35 proc. darbingumo lygis) ir turimos kvalifikacijos iš esmės gali dirbti tik vairuotojo darbą, todėl pritaikius administracinio pobūdžio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, negalės dirbti. Siekdamas išlaikyti šeimą yra priverstas dirbti ir papildomai – teikti pavežėjimo paslaugas. Kartu su A. R. augina mažametę dukrą K. K.. Šeimos gaunamos pajamos yra visiškai nedidelės, todėl gaunamas uždarbis yra ypatingai svarbus šeimos poreikių tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. G. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su paskirta administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

7. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą pažeidėjui numatyta bauda nuo 1 200 iki 1 500 eurų. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas G. K. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė 1 200 Eur baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams 6 mėnesiams, t. y. skyrė minimalią baudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Vis dėlto, apelianto manymu, paskirtoji bauda ir administracinio poveikio priemonės taikymo terminas neatitinka jo asmenybės, veikos pavojingumo ir kaltės formos bei yra per griežti.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti G. K. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti apeliantui paskyrus minimalią baudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apylinkės teismas, netaikydamas apelianto atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, priešingai, nei teigiama skunde, tinkamai atsižvelgė į visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, vadovavosi suformuota teismų praktika, todėl pagrįstai skyrė minimalų administracinės poveikio priemonės terminą ir minimalią baudą.

9. Apeliacinį skundą G. K. grindžia aplinkybėmis, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbiniais tikslais, kadangi jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, todėl iš esmės gali dirbti tik vairuotojo darbą. Apygardos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti apelianto galimybes dirbti, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, akcentuotina, kad ir iki nusižengimo padarymo apeliantas žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, tokiu būdu gaunant pajamų šeimos poreikių tenkinimui, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei teigiama skunde, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta apeliantui galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga G. K. padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė.

10. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos, juo labiau, kad bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas G. K. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos), tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui. Akivaizdu, jog G. K. nedaro išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio, kartoja tas pačias klaidas, atsainiai žiūri į visuomenėje priimtas ir įstatymų leidėjo nustatytas privalomas elgesio taisykles.

11. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pabrėžia, kad alkoholį vartojo jau po eismo įvykio kilimo, t. y. jo vairuojamam sunkvežimiui užkabinus elektros laidus ir tokiu būdu jokia grėsmė visuomenės, jos turto saugumui nekilo, tačiau su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies. Sutiktina su tuo, kad nagrinėjamu atveju apeliantas įvykus eismo įvykiui toliau nebevairavo transporto priemonės, tik vėliau vartojo alkoholį ir toliau nesėdo vairuoti transporto priemonės, taip galėdamas kelti pavojų tiek sau pačiam, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tačiau tai nusižengimo padarymo fakto nepaneigia ir jo teisinės atsakomybės nešvelnina. Pažymėtina, kad ANK 423 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę tame tarpe ir už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 221 punktą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. K. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti elektros laidai, buvo sutrikdytas elektros tiekimas, todėl jam kilo pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio.

12. Apeliaciniame skunde G. K. taip pat nurodo, kad buvo nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog dėl padaryto nusižengimo pilnai prisipažino, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl neatsakingo G. K. elgesio kilo pasekmės – apgadinti elektros laidai, sutrikdytas elektros tiekimas, kas didina paties nusižengimo pavojingumą. Be to, apelianto nurodytos aplinkybė jau buvo įvertintos skiriant minimalų administracinės poveikio priemonės terminą ir minimalią baudą, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį, nėra pagrindo.

13. G. K. skunde taip pat nesutinka su neblaivumo nustatymo procedūra, kadangi policijos pareigūnams nurodžius, jog neseniai apeliantas vartojo alkoholio, jam buvo liepta iškart pasitikrinti neblaivumą ir nebuvo suteikta galimybė patikrinti pakartotinai, kas galėtų įtakoti nustatytą mažesnę alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad atsakomybei už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kilti konkretus neblaivumo laipsnis nėra reikšmingas ir įstatymų leidėjo nėra detalizuojamas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo“ taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir neprivalėjo tikrinti apelianto neblaivumą antrą kartą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas eismo įvykio metu neginčijo jam nustatyto neblaivumo ir tai patvirtino savo parašu bei neprašė atlikti pakartotinio neblaivumo tikrinimo (b. l. 1, 5). Nesutikdamas su alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenimis, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, G. K. turėjo teisę ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad tikrinant G. K. neblaivumą buvo pažeista neblaivumo patikrinimo procedūra.

14. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį, nei minimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK to paties straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ar sumažinus baudą. Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl tenkinti skundą ir keisti jį nėra pagrindo.

15. Kauno apygardos teisme 2020 m. liepos 27 d. buvo gautas G. K. atstovės advokatės Audronės Žemeckės prašymas dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašoma atlyginti G. K. naudai Kauno apygardos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 786,50 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Prie prašymo pateikta 2020 m. liepos 20 d. PVM sąskaita-faktūra AZ Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB banko mokėjimo nurodymas, patvirtinantis mokėjimą. Kartu su apeliaciniu skundu byloje pateikta advokatės Audronės Žemeckės atstovavimo sutartis, sudaryta su G. K. (b. l. 72). Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas nėra tenkinamas, nėra pagrindo apeliantui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Atmesti G. K. atstovės advokatės Audronės Žemeckės prašymą atlyginti proceso išlaidas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė