- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1043-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01316-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 2.1.5.1.2.8Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 376,51 Eur negrąžinto kredito sumą, 78,24 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 376,06 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pabaigos dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės J. V. ieškovei UAB „Legal Balance“ 376,51 Eur negrąžinto kredito sumą, 78,24 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 33,89 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (488,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 3 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,17 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas, vadovaudamasis CK atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove ar pradiniu kreditoriumi, remdamasis teisiniu reglamentavimu, priteisė iš atsakovės 376,51 Eur negrąžintą kreditą ir 78,24 Eur bendrą vartojimo kredito kainą.
5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo sprendė, kad nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, juolab kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais, kredito gavėjo mokamos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną bei skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti. Teismas konstatavo, kad ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų, priteisė iš atsakovės 33,89 Eur (376,51 Eur X (0,05/100) X 180) palūkanų sumą, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. V. 376,06 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 19,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės J. V. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas tinkamai neidentifikavo apeliantės prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Apeliantė teismo neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki Sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo sumą. Teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apeliantės prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė.
6.2. Po Sutarties nutraukimo mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiavosi toliau. Nei Sutartis, nei CK, nei VKĮ nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi pagal bendrą taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovė negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, ji ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
7. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio 25 d. atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9840560001, atsakovei nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudaryti sutarties priedai ir iš viso atsakovei buvo suteiktas 376,51 Eur vartojimo kreditas dvylikos mėnesių terminui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė liko skolinga ieškovei 376,51 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 78,24 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės 376,51 Eur negrąžinto kredito, 376,06 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės 376,51 Eur negrąžinto kredito sumą, 78,24 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 33,89 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (488,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 3 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,17 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimu už akių dalyje, kuria ieškovės prašytos priteisti 376,06 Eur dydžio palūkanos laikytos ne mokėjimo funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą atliekančiomis palūkanomis, bei prašoma priteisti palūkanų suma sumažinta iki 33,89 Eur, pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ne netesybas ar kompensuojamąsias palūkanas, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Teismų praktikoje palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jeigu paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
12. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
13. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška, kaip numatyta specialiosiose sąlygose, sudaro 133,90 proc. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punktas). Taip pat sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei sutartyje nustatytas taisykles (sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas).
14. Taigi, sudaryta vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo ne tik grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, bet ir sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 133,90 proc. (sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4, 6.5 bei 7.1 punktai).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos kredito sutarties su vėlesniais jos pakeitimais sąlygas, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti 376,06 Eur palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl mokėjimo palūkanas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, sumažino iki 33,89 Eur dydžio nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 133,90 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės paskaičiuotas mokėjimo palūkanas prilyginti netesyboms ir jas sumažinti, taikant netesybas reglamentuojančias Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas. Sutiktina su apeliante, jog tol, kol atsakovė negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, laikoma, kad ji ja naudojasi ir už šį naudojimąsi ieškovei privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
16. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis. Teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.).
17. Aptariamu atveju vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2014 m. sausio 25 d. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).
18. Pažymėtina ir tai, kad toks teisinis reglamentavimas nereiškia, jog bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.
19. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
20. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje kredito sutartyje nustatyta bendra kredito kainos metinė norma (133,90 proc.) neviršijo sutarties sudarymo metu įstatyme numatyto dydžio. Be to, ieškovė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po sutarties nutraukimo paskaičiavo už 414 kalendorinių dienų, nors atsakovė pagal sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip kompensacines palūkanas ir nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra aiškiai per didelis. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintas visiškai, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė pirmoje instancijoje prašė priteisti 19,00 Eur žyminio mokesčio, todėl apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, atitinkamai ieškovei priteisiama 19,00 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
24. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu , 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 376,51 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 51 centą) negrąžinto kredito, 78,24 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 24 centus) bendros vartojimo kredito kainos, 376,06 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 6 centus) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (830,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,00 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.