- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- 1-570-674/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06345-206-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (dalyvavo nuotoliu per ZOOM programą)
nukentėjusiajai I. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, išsilavinimas aukštesnysis, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. J. 2026 m. vasario 28 d. apie 20.30 val., namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 prom. neblaivumas) tarpusavio konflikto tarp jo ir sutuoktinės I. J. metu, tyčia rankomis suėmęs už pastarosios rankų, spausdamas suko, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei - sutuoktinei I. J. sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2026 m. vasario 28 d. apie 17 val. kartu su žmona I. buvo pas draugus svečiuose, kur vartojo alkoholį. Apie 19 val., kartu su žmona I. grįžo į namus. Namuose tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, tikslios konflikto priežasties jis neprisimena. Daug ko nepamena dėl išgerto didelio alkoholio kiekio. Alkoholis turėjo įtakos, blaivus taip nesielgia. Neatsimena, kad konflikto metu žmonai būtų suėmęs už rankų ir jas sukęs, bet neneigia, kad galėjo taip padaryti. Jeigu žmona taip nurodo, taip ir buvo. Su žmona kartu gyvena jau apie 30 metų, sutaria gerai. Jis žmonos atsiprašė, ji jam atleido. Dėl padaryto labai gailisi. Ateityje planuoja gyventi kartu su žmona, nevartoti alkoholio ir nesmurtauti. Prašo bylą nutraukti jiems su žmona susitaikius.
Nukentėjusioji I. J. teisme atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį savo vyrą, nurodė, kad su vyru susitaikė, planuoja gyventi toliau kartu, jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. J. parodė, kad R. J. yra jo vyras. Santuokoje gyvena apie 34 metus. 2026 m. vasario 28 d. jokių konfliktų su vyru R. J. nebuvo. Prieš tai taip pat nebuvo susipykę. Santykiai tarp jų yra geri. 2026 m. vasario 28 d. nuo ryto ji išvyko į Kelmės m., savo reikalais. Vyras liko namuose, kūrė krosnį. Į namus ji grįžo apie 16.30 val. Vyro namuose nebuvo. Vyras sakė, kad esantis pas draugą, jo neįvardijo. Apie 19 val. vyras grįžo į namus visiškai girtas. Nuėjęs pakūrė krosnį rūsyje. Apie 20.30 val., iš kaimynės A. K. gavo nuotrauką, kurioje matėsi langas, degė šviesa, patalpoje dūmai. Kaimynė rašė, kad kažkas jos rūsyje darosi. Ji iš karto nubėgo į rūsį. Pradariusi duris pamatė patalpoje, kur yra krosnis, kad buvo daug dūmų. Matė, kad patalpoje iš vidaus apdegusios durys. Krosnies durys buvo pradarytos, matėsi iškritusios malkos ir minėtas skuduras, buvo pripilta vandens ant žemės. Iš rūsio nuėjo į viršų, iš kambario į virtuvę, kur virtuvėje prie stalo sėdėjo vyras. Vyras paėmė į rankas medinę kėdę, kuri buvo prie stalo, ją kėlė į viršų, norėjo mesti. Nežino ar į ją, ar į langą. Tuo momentu jis ją pradėjo įžeidinėti, vadino "padla" ir kitais necenzūriniais žodžiais. Ji paėmė už kėdės kojų, norėjo kėdę ištraukti jam iš rankų ir pastatyti. Ištraukė ir pastatė. Tuomet atsistojęs vyras jai rankomis suėmė už abiejų riešų ir labai stipriai spaudė, suko. Ji norėjo išsilaisvinti, traukė savo rankas iš jo rankų. Muistydamasi, kiek pamena, netyčia su savo galva trenkė jam į veidą, galėjo pataikyti į žandą, ir pavyko jai išsilaisvinti. Kai spaudė ir suko rankas, jai skaudėjo. Skausmą nuo 1 iki 10 balų sistemoje vertina 2 balais. Rankas jis laikė apie 1 min. Sukdamas rankas jai vyras keikėsi, buvo piktai prieš ją nusiteikęs, bei buvo gerokai neblaivus, nėra tokio ankščiau mačiusi. Išsilaisvinusi pabėgo į lauką. Policijai neskambino, nes jai sarmata, net nebūtų kvietusi. Įvykis buvo apie 20.30 val., kai jai spaudė ir suko rankas. Išėjus į kiemą, matė pro langą, kaip vaikšto namuose vyras, jis po to buvo nuėjęs į ūkinį, vaikščiojo po kiemą. Ji nuėjo į kambarį. Vyras buvo gerokai pergėręs. Kadangi vyras nėjo miegoti, ji po 21 val. paskambino kaimynei A. K., kad ateitų, kad padėtų nuraminti jos vyrą ir, kad jis greičiau nueitų miegoti. Ji buvo strese, šoke. Kaimynė labai greitai atėjo. Su kaimyne buvo kieme. Į lauką iš namo išėjo vyras, jis susinervino pamatęs kaimynę. Kieme vyras vadino ją ir kaimynę necenzūriniais žodžiais, "padlos", "žiurkės". Ji su kaimyne vyrą stebėjo, ką jis daro, sakė, kad nusiramintų, eitų miegoti. Tačiau vyras į jų pasakymus nereagavo, buvo piktas, pergėręs alkoholio, kalbėjo nesąmones. Vaikščiojo po namus ir kiemą. Taip iki tol, kol iškvietė kaimynė pareigūnus. Apie 23.45 val., būnant jai ir kaimynei kieme, iš namo vidaus į kiemą išėjo vyras ir rankoje laikė aerozolio butelį (skirtas purkšti automobilio langus, kad jie neužšaltų), butelis prieš tai buvo padėtas virtuvėje ant šaldytuvo. Butelis apie 20 cm aukščio, juodos spalvos, su oranžinės spalvos dangteliu, su užrašais morkinės spalvos. Vyras pradėjo gąsdinti, kad padegs namus (pakartojo porą kartų), sakė "degsit padlos", keikė jas necenzūriniais žodžiais. Rankoje laikė tik tą butelį, juo nepurškė, degtukų neturėjo. Vyras, laikydamas rankoje butelį, vaikščiojo po kiemą. Vyro grasinimai padegti namus, mano, nebuvo realūs, nemano, kad jis būtų taip pasielgęs. Nėjo jis padegti namų, tik išsakė žodžiais. Nesiėmė jokių veiksmų padegti, tik pagrasino žodžiais. Tačiau kaimynė pasakė, kad nieko nebus, nesusitvarkysim, tai ji ir paskambino į policiją. Ką tiksliai pasakė, nepamena dėl streso. Ji didžiausią stresą patyrė (apie 20.30 val.), kai nuėjo į rūsį ir pamatė apdegusias duris, patalpoje dūmus, iš krosnies iškritusias malkas. Ką vyras norėjo padaryti, ji nežino. Ar jis norėjo padegti namus ar pakurti krosnį ir būdamas neblaivus nesugebėjo tai padaryti, galėjo jam iš krosnies iškristi malkos, ar neuždarė krosnies durelių gerai, pradėjo rusenti malkos, jas gal bandė gesinti šlapiu skuduru, ji nežino, nematė. Nori pasakyti, kad ankščiau vyras nėra niekada grasinęs padegti namus ar susidoroti. Prieš daug metų yra porą kartų prieš ją vyras smurtavęs, tačiau niekada nesikreipė į policiją, tai buvo senai prieš 18 metų. 2026 m. vasario 28 d. vyras buvo pergėręs alkoholio ir, mano, nesuprato ką darantis. Dėl šio įvykio ji patyrė skausmą rankų srityje, jai ant dešinės rankos buvo kraujosruva, ant kairės rankos buvo paraudimas. Skausmą rankose jaučia iki šiol. Atvykus pareigūnams jai iškvietė medikus, kurie ją apžiūrėjo. Daugiau pas medikus nesikreipė. Pas med. ekspertus kategoriškai atsisako vykti. Dėl šio įvykio ji turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, gynėjai, prokurorui ir nukentėjusiajai sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti įrodymai:
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia gretimai gyvena kaimynai I. ir R. J., su kuriais gerai sutaria, bendrauja, jei reikia kokios pagalbos vienas kitam padeda. 2026-02-28 ji buvo išvykusi iš namų. Apie 23 val. grįžus namo ji pamatė pas kaimynus rūsyje degančią šviesą, patalpoje pasirodė, kad yra dūmų. Ji nusiuntė fotonuotrauką I. J.. Po to I. J. jai paskambino ir pasakė, kad rūsyje pilna dūmų. Netrukus nuėjo iki jos namų. I. J. ją pasitiko koridoriuje. I. J. rūsyje, kur yra krosnis, buvo pradariusi duris, kad išsivėdintų patalpos. Nuėjus jai į rūsį matė, kad prie durų patalpoje greta krosnies ant grindų buvo skuduras, kuris buvo šlapias, aprūkęs, ant žemės pripilta vandens. Krosnies durys uždarytos, malkų iš jos nebuvo iškritusių. Patalpoje iš vidaus buvo aprūkusios durys nuo durų vidurio link viršaus. Kokiu būdu apdegė, nepasakys, nežino. Šalia durų buvo padėtas stiklainis su vandeniu. Kaip šis skuduras aprūko, nežino. Negalėjo paaiškinti ir I. J.. R. J. buvo namo virtuvėje, jis sėdėjo prie stalo. R. J. buvo visiškai neblaivus. R. J. nieko jai nepaaiškino, tik pasakė kelis kartus "degs". Dėl girtumo neįvardijo kas degs. Su savimi jokių degių skysčių, ar degtukų neturėjo. Rankas susidėjęs buvo ant stalo. Ji jį tokį pirmą kartą matė, jam buvo jau 'balti arkliai", nuo per didelio kiekio alkoholio. Ji pasakė jam, kad kvies policija. Šis pakilo nuo kėdės, pasiėmė "flakoną" nuo šaldytuvo. Nesuprato, kam jis buvo skirtas. I. J. jai sakė, kad tai purškiklis ant automobilio langų, kad neužšaltų. Nežino ar degus. R. J. išbėgo į kiemą, link kelio. Pasiėmęs flakoną, nieko su juo nedarė, nepurškė, jokių degtukų ar kitų uždegimo priemonių su savimi neturėjo. Ji negirdėjo, kad R. J. pasiėmęs flakoną grasintų padegti namus ar ką kitą. Ji tiesiog nusprendė iškviesti policiją, kad nebūtų kokios nelaimės. Paskambinusi apie 23.47 val. 112 pranešė, kad kaimynas bandė padegti sklepe "škurlį", susipyko žmona. Ką tiksliai nurodė bendruoju pagalbos telefonu, nepamena dėl streso. I. J. buvo stipriai susijaudinusi, drebėjo. Nori pasakyti, kad ji prieš tai apie 21 val. buvo grįžusi į savo namus pasiimti telefoną ir rado praleistą skambutį I. J., bei žinutę "kur jūs". Ji šiai paskambino, I. verkė, guodėsi, kad vyras grįžo į namus neblaivus. Nuėjo iki jos namų. Namuose I. J. sakė, kad su vyru sukonfliktavo, iš pykčio vyras paėmė kėdę ir bandė mesti į ją ar tai į langą. Viskas vyko virtuvėje. Dėl ko konfliktas įvyko, neįvardijo. Ji bandė kėdę atimti. Vyras jai sugriebė už rankų, jas spaudė ir suko. I. J. sakė, kad ji gindamasis su galva sudavė vyrui į veidą. I. J. nerodė savo rankų ar sužalojimų, nesiskundė skausmais, ji tik visa drebėjo. Ant kitų matomų kūno vietų sužalojimų nepastebėjo ant jos. Namuose buvo ir R. J., ant jo veido ar kitų kūno vietų sužalojimų nepastebėjo. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. R. J. nebuvo visiškai agresyvus, būnant jai jokių grasinimų I. J. atžvilgiu negirdėjo, nekeiksnojo. I. J. sakė eiti į kambarį ir būti. Ankščiau nėra tokių atvejų jų šeimoje buvę. R. J. dažnai nevartoja alkoholį. Kai jis būna neblaivus yra buvę tik žodinių konfliktų ar pasiginčydavo. Tačiau smurto atvejų nėra buvę. 2026-02-28 būnant Januškų namuose negirdėjo, kad grasintų R. J. I. J. susidorojimu, negirdėjo, kad sakytų užmušiu", negirdėjo. Kaip ir minėjo, negirdėjo, kad tiesiogiai grasintų padegti namus. Tik, kaip minėjo virtuvėje, prie stalo neblaivus sakė "degs", bet neįvardijo kas. Jai buvo keista, kad pareigūnams atvykus I. J. įpūtė 1.34 prom. Jai ji nepasirodė, kad būtų neblaivi. Ji pati jai alkoholio nesiūlė gerti. Ji pati buvo blaivi (b. l. 78-81).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Paimtas apdegęs audinio gabalas (b. l. 17-19).
Asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint I. J. rankas, ant dešinės rankos riešo ir dilbio matosi kraujosruvos, o ant kairės rankos dilbio matosi paraudimas (b. l. 60-62).
Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2026-03-01 apie 00:15 val., I. J., kuriai nustatytas 1.37 promilių neblaivumas, kuri buvo stipriai susijaudinusi ir dėl to sunkiai dėstė mintis, tačiau paaiškino, kad 2025-02-28 apie 20:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji susipyko su savo vyru R. J., kuris jai paėmė stipriai už abiejų rankų ir pradėjo jas spausdamas sukti ir taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat I. J. teigė, jog galėtų pabėgti nuo savo vyro, netyčia jam rankos delnu ar kumščiu tiksliai pasakyti negalėjo, trenkė savo vyrui R. J. į veido sritį ir tuomet R. J. pasiėmęs taburetę pagąsdino, jog mes jį ją. Taip pat R. J. pradėjo grasinti I. J., sakydamas jog ją užmuš ankščiau ar vėliau ir padegs namus. I. J. teigimu, mano, jog šie grasinimai yra realūs, kadangi vyriškis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą ir smurtą kenčia apie 10 metų, tačiau niekada nesikreipdavo į policijos pareigūnus. Taip pat mano, jog jis iš tikrųjų gali padegti namus, nes po konflikto R. J. buvo nuėjęs į rūsį ir ten padegė audinio gabalą, kuris kabėjo ant medinių durų, ir jis apdegino duris. I. J. teigė, jog džiaugiasi, kad durys neužsidegė, nes galėjo sudegti ir namai. I. J. 00:08 val. buvo nustatytas 1,37 promilių neblaivumas, o R. J. 01:12 buvo nustatytas 2.52 promilių neblaivumas. Neblaivumai buvo tikrinti alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0081. Patikros sertifikato Nr. 2431607, galiojo iki 2026-06-20 (b. l. 29-33).
R. J. 2026-03-02 teisėjos nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti nustatytu atstumu prie nukentėjusiosios (b. l. 131-132).
Įtariamasis R. J. sulaikytas 2026-03-01 00.58 val. (b. l. 112-116), paleistas 2026-03-02 16. 25 val. (b. l. 117-119).
Teisme R. J. susitaikė su nukentėjusiąja I. J., pateikė susitaikymo protokolą (b. l. 159).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog R. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje savo šeimos nariui – žmonai I. J. sukėlė fizinį skausmą, būtent: 2026 m. vasario 28 d. apie 20.30 val., namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 prom. neblaivumas), tarpusavio konflikto tarp jo ir sutuoktinės I. J. metu, tyčia rankomis suėmęs už pastarosios rankų, spausdamas suko, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei - sutuoktinei I. J. sukeldamas fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši R. J. padaryta nusikalstama veika įrodyta, pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis R. J. ir nukentėjusioji I. J. susitaikė, prašo bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.
Sutinkamai su BK 38 straipsniu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
R. J. neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos negalioja, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų.
Yra visos sąlygos R. J. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – žmoną, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2025 m. kovo 10 d. tyrėjos nutarimu buvo paskirtas gynėjas. 2026 m. kovo 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje APD-2026-02911 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 125,00 Eur.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.
Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 440 straipsnio 2 dalimi, BK 38 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu,
nusprendžia:
R. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai I. J. susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
R. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti nustatytu atstumu prie nukentėjusiosios – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktinį įrodymą - apdegusį audinio gabalą (supakuotą į paketą Nr. 522347), perduotą saugoti Telšių apskrities VPK daiktų saugojimui ir perduotą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
CD su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, BPC įrašu, R. J. apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos medžiagos.
R. J. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat jam išaiškinta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.