Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 15 metų;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. G. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš V. G. priteista: O. G. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; J. B. 9 806,08 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Č. B. ir V. B. po 50 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1808,43 Lt O. G. gydimosi išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008 m. rugsėjo 15 d., laikotarpyje tarp 20.00 val. ir 23.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) esančiame sodo namelyje, dėl asmeninių paskatų ne mažiau kaip penkiasdešimt septynis kartus smūgiuodamas kumščiais bei kojomis, medine lazda su joje įtaisytais metaliniais varžtais, kirvio metaline pentimi ir metaliniu santechniniu raktu nukentėjusiajam V. B. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas V. B. daugybinius nubrozdinimus veide, pečiuose, alkūnėse, dešiniame rieše ir plaštakoje, juosmenyje, keliuose, blauzdose ir kairėje pėdoje, padarydamas kraujosruvas lūpų gleivinėje, krūtinės ląstos kairiame šone, krūtinėje, nugaros dešinėje, pečiuose, daugybines kraujosruvas rankose, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, blauzdose ir pėdose, padarydamas dvi žaizdas kaktoje ir vieną dešinėje šlaunyje, sulaužydamas nosies kaulus, dešinės mentės kaulus, dešiniuosius II-IX ir kairiuosius VIII-IX šonkaulius, kas komplikavosi trauminiu šoku, ir dėl to V. B. 2008 m. rugsėjo 16 d., 01.30 val., mirė, tokiu būdu, jis tyčia, itin žiauriai nužudė V. B..

Taip pat jis nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008 m. rugsėjo 15 d., laikotarpyje tarp 22.30 val. ir 23.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) esančiame sodo namelyje, ne mažiau kaip dvidešimt vieną kartą smūgiuodamas rankomis ir kojomis, medine lazda su joje įtaisytais metaliniais varžtais ir kirvio metaline pentimi nepilnametei nukentėjusiajai O. G. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas O. G. nubrozdinimus kairėje plaštakoje, aštuonis nubrozdinimus kairės mentės srityje, dešinėje viršmentinėje srityje, kairiame žaste, dilbiuose, kairėje klubinėje srityje, keliuose, dešinės vidinės kulkšnies srityje, dešinėje pėdoje, padarydamas kraujosruvas kairės mentės srityje, dešinėje viršmentinėje srityje, dešinės mentė srityje, dešiniame petyje, dvi kraujosruvas dešinėje pomentinėje srityje, kairiame žaste, dilbiuose, klubinėse srityse, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, penkias kairiame sėdmenyje, kairėje blauzdoje, taip kankindamas nukentėjusįjį asmenį, nežymiai sutrikdė O. G. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo V. G. gynėja prašė patenkinti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas V. G. kaltu dėl itin žiauraus V. B. nužudymo (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir nukentėjusiosios O. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 2 dalis), rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Apeliantas neginčija savo kaltės dėl nukentėjusiosios O. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Jis iš esmės neneigia ir savo kaltės dėl V. B. nužudymo, tik teigia, kad konflikto su nukentėjusiuoju V. B. metu, gynėsi ir pats buvo labai rimtai sužalotas. Šie apelianto skundo teiginiai yra paneigti byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo V. B. įvyko dėl jų asmeninių nesutarimų. Situacijos, kurioje apeliantui reikėtų gintis nuo nukentėjusiojo, suduodant pastarajam ne mažiau kaip 57 kartus, smūgiuojant kumščiais, kojomis, medine lazda su joje įtaisytais metaliniais varžtais, kirvio metaline pentimi ir metaliniu santechniniu raktu, į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į gyvybiškai svarbias, nebuvo ir apeliantas tai suvokė. Byloje įrodymų, kad nukentėjusysis V. B. būtų pavojingai, realiai ir akivaizdžiai kėsinęsis į nuteistojo sveikatą ar gyvybę, nėra. Iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis intensyvų fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo asmeninio konflikto ir pykčio metu, o ne savigynos tikslais. Aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje savigynos situacijos nebuvo, patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 360/08 (14). Joje specialistas, 2008-09-17 apžiūrėjęs nuteistąjį V. G., konstatavo, jog savigynos pėdsakų V. G. kūne nėra (t. 1, b. l. 61). Apeliantas V. G. savo apeliaciniame skunde neneigdamas, kad jis buvo apžiūrėtas, teigia, kad nebuvo užfiksuoti jam padaryti sužalojimai. Tokie apelianto skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir paneigti bylos duomenimis. Iš jau minėtos specialisto išvados matyti, kad V. G. buvo nustatytas nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kraujosruvos kairėje klubinėje srityje, kairėje alkūnėje, dešiniame žaste, ir jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 61). Teisme apklaustas med. ekspertas R. L. patvirtino savo išvadas ir nurodė, kad jokių kitų sužalojimų nebuvo (t. 3, b. l. 38). Taigi, šioje byloje įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo ir pats buvo labai rimtai sužalotas, nėra.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. G. pagrįstai nuteistas už tyčinį, itin žiaurų V. B. nužudymą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog esminė apelianto nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu priežastis – jam paskirtos bausmės dydis. Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė ir prašo ją sušvelninti. Šis apelianto prašymas atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistajam V. G. yra paskirtos tinkamos bausmės ir jos nėra aiškiai per griežtos.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytus nusikaltimus bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmes, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Apeliantas savo nusikalstamais veiksmais tyčia pažeidė labiausiai teisės ginamas vertybes - žmogaus gyvybę ir sveikatą. Jis padarė du tyčinius, smurtinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nuteistojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo - pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Apelianto įvykdytas nužudymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – ypatingam žiaurumui (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Kitą, nesunkų, tačiau taip pat tyčinį ir smurtinį, nusikaltimą apeliantas padarė prieš nepilnametę nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai O. G. buvo suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas ne tik rankomis ir kojomis, bet ir kirvio pentimi bei specialiai kūno sužalojimams daryti pritaikytu įrankiu – lazda su įsuktais varžtais. Šis apelianto įvykdytas nusikaltimas kvalifikuotas, esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui - kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 straipsnio 2 dalis). Abu nusikaltimus apeliantas padarė dėl pykčio. Byloje nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - apeliantas abu nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors apeliantas savo skunde teigia, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šis jo teiginys yra paneigtas nukentėjusiosios O. G. (t. 3, b. l. 35-36), liudytojos S. T. (t. 3, b. l. 37) parodymais bei alkotesterio parodymais (t. 2, b. l. 64). Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas (teistumai išnykę), buvo kaltinamas smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (t. 2, b. l. 82-83). Šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja kaip asmenį linkusį smurtauti ir nusikalsti.

BK 61 straipsnio, kuriame numatytos bausmių skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, taisyklės, 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V.G. bausmių už jo įvykdytus nusikaltimus dydžius, šių nuostatų nepažeidė.

Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliantui už jo padarytą kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė nežymiai viršija BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 14 metų.

Už kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 2 dalis) baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatas minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai. Teismas apeliantui už jo padarytą kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirtos bausmės atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežtos, todėl švelninti jas nėra pagrindo. Taip pat teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 2 punkte numatytomis taisyklėmis ir paskirtas bausmes apeliantui teisingai subendrino apėmimo būdu.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turėjo gyvenamąją vietą, kad pagal patentą dirbo batsiuviu ir ilgą laiką buvo laisvėje (nenusikalto), lemiamos reikšmės, nustatant nuteitajam bausmės dydžius už jo padarytus nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, neturi.

Be to, apeliantas savo skunde teigia, jog jis yra neįgalus ir yra pablogėjusi jo sveikata. Tačiau tokius teiginius patvirtinančių medicininių dokumentų apeliantas teismui nepateikė. Byloje tokių dokumentų nėra. Todėl teismas negali svarstyti ir vertinti objektyviais duomenimis (dokumentais) nepagrįstų apelianto teiginių.

Apeliantas skunde kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtas bausmes, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.