- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- I4-1087-394/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00191-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Edvinas Meškis
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ atstovui advokatui Edvinui Meškiui,
atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Eimantui Lukauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gofaizen & Sherle“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. PP-18 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir įspėjimo paskyrimo“.
Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovas advokatas Edvinas Meškys teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. gruodžio 19 d. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdyba pavedė atlikti UAB „Gofaizen & Sherle“ patikrinimą, kurio metu vertinta, ar pareiškėja laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. nepažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ). 2024 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4-3594 buvo užbaigtas patikrinimas ir nustatyta, kad įmonė, būdama įpareigotasis subjektas ir vykdydama bendrovių steigimo bei administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo veiklą, nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. padarė 14 pažeidimų. 2024 m. birželio 5 d. pareiškėja pateikė nuomonę dėl FNTT priežiūros rezultatų, kurioje išdėstė išsamius faktinius ir teisinius argumentus dėl nesutikimo su patikrinimo akto išvadomis bei pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius, jog įmonė tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas. FNTT komisija įvertino visas faktines aplinkybes ir priėmė išvadą Nr. 4-10603, kurios pagrindu FNTT direktorius priėmė skundžiamą sprendimą. 2024 m. gruodžio 16 d. pareiškėja gavo FNTT direktoriaus sprendimą, kuriame, įvertinus visas aplinkybes ir gautus paaiškinimus, konstatuoti tik 4 netyčiniai ir žalos nesukėlę pažeidimai, kaip nepagrįsti panaikinti kaltinimai dėl 10 pažeidimų, pažymėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl pasiūlyta taikyti ne baudą, o viešą įspėjimą. Skundžiamo sprendimo analizė rodo, kad FNTT išsamiai argumentuoja aplinkybes dėl kurių įmonei panaikinti kaltinimai ir pripažįsta, jog pareiškėja nepažeidė PPTFPĮ reikalavimų, tuo tarpu, dalyse dėl 4 kaltinimų, visiškai nėra ar trūksta aiškios analizės, nes komisijos išvadoje remiamasis spėjimais ir prezumpcijomis, nėra aiškių argumentų, kurie leistų aiškiai suprasti pažeidimų esmę ir sunkumą. FNTT komisija konstatavo, kad įmonė atliko kliento P. H. K. A. tapatybės nustatymą po dalykinių santykių užmezgimo, neatsižvelgdama į vienkartinį atliktų paslaugų pobūdį ir nesivadovaudama įmonės pateiktais paaiškinimais, jog tokios situacijos nelaikytinos dalykiniais santykiais. Pareiškėja yra įsitikinusi, jog ji pagrįstai laiko, kad analizuoju atveju PPTFPĮ reikalavimai nėra taikomi dėl paslaugų vienkartinio pobūdžio. Sprendime konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. spalio 19 d. bendrovės klientu buvo (duomenys neskelbtini) pilietis rezidentas P. H. K. A., tačiau teigia, jog FNTT komisija netinkamai vertino paslaugų pobūdį ir vertę. Teigia, jog inkorporavimo (steigimo) paslauga yra vienkartinio pobūdžio, nes nebuvo nustatyta, kad įmonė vėliau teikė ar įsipareigojo padėti įsteigti kitas įmones, teikti konsultacijas, buhalterines paslaugas ar kitus papildomus veiksmus, kurie leistų teigti, jog tai tęstinio pobūdžio santykiai. Be to, už paslaugą sumokėta tik 600 Eur, todėl neatitinka PPTFPĮ 9 straipsnio 2 punkte nustatytos 15 000 Eur ribos, kuria peržengus pareiškėja būtų turėjusi nustatyti asmens tapatybę bet ir vienkartinių paslaugų atveju. Pareiškėja taip pat teigia, jog atsakovė netinkamai nustatė paslaugų suteikimo laikotarpį. Atsakovė nepagrįstai nurodė, jog paslaugos buvo teikiamos tam tikrą laikotarpį, nes tai yra klaidingas duomenų, kuriuose pateikiama informacija apie atskirų ir vienkartinių veiksmų datas, interpretavimas. Vienas iš tų atskirų ir vienkartinių veiksmų buvo duomenų rinkimas, o kitas – faktinis paslaugų teikimas, kuris baigiasi paslaugų teikimu, nesitikint, kad jis bus tęsiamas (t. y. įmonės steigimu). FNTT neatsižvelgė, jog nepaisant paslaugos vienkartinio pobūdžio ir itin mažos vertės, pareiškėja savanoriškai taikė aukštesnius standartus ir dėjo objektyvias pastangas tapatybės nustatymui. Pažymėjo, kad įmonė be kita ko gavo kliento asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kurių autentiškumą patvirtino įgaliotasis subjektas – kitos šalies notaras. Pareiškėja nesutinka su FNTT išvada, kad Rusijos Federacijos notaras negali būti pripažintas atitinkančiu PPTFPĮ nustatytus trečiosioms šalims keliamus reikalavimus. Priešingai, negu sprendime konstatavo FNTT, visiškai nenurodydama teisinių motyvų, o, galimai vadovaudamasi tik politiniu vertinimu dėl geopolitinių priežasčių, Rusijos notarų atliktas veiksmas tvirtinant įgaliojimą gali ir turi būti pripažintas kaip atitinkantis PPTFPĮ reikalavimus trečiajai šaliai, kurios duomenimis pareiškėja galėjo pasikliauti suteikiant vienkartinio pobūdžio paslaugą. Rusijos Federacija nebuvo įtraukta į Tarptautinių finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu jurisdikcijų, turinčių strateginių kovos su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu sistemų, trūkumų sąrašą, kurioms taikoma didesnė priežiūra ar aukštos jurisdikcijos, kurioms būtina imtis veiksmų. Rusijos Federacija nebuvo nustatyta kaip didelės rizikos trečioji šalis. Naujausioje FATF abipusio vertinimo ataskaitoje Rusijos AML / CFT sistema buvo įvertinta teigiamai. Įmonė konkrečiu atveju turėjo pakankamai priemonių, kurios užtikrintų PPTFPĮ 13 straipsnio 2 dalies abiejų sąlygų įgyvendinimą, nes turėjo galimybę kreiptis į Rusijos Federacijos notarą, kuris patvirtino įmonės kliento išduotą įgaliojimą. FNTT visų aukščiau aptartų aplinkybių ir reikalavimų nevertino ir netyrė, kad nors įmonei dėl vienkartinių veiksmų atlikimo ir mažesnės nei 15 000 Eur vertės nereikėjo atlikti kliento patikrinimo, tačiau ji ėmėsi papildomų veiksmų, kad įsitikintų kliento tapatybe, nors paslaugų suma sudarė vos 600 Eur. Pareiškėja teigia, kad FNTT komisija konstatavo, jog įmonė pažeidė PPTFPĮ 12 straipsnio 1 ir 7 dalių reikalavimus dėl naudos gavėjo nustatymo, visiškai neatsižvelgdama į faktines aplinkybes bei įmonės išsamius paaiškinimus ir nepateikdama jokios tariamų pažeidimų analizės, todėl įmonė net neturi galimybės suprasti tokio sprendimo teisingumo. Iš FNTT surinktų duomenų matyti, kad visų tariamų pažeidimų atveju buvo suteikta vienkartinio pobūdžio adreso suteikimo paslauga, kuri nėra AML veikla pagal PPTFPĮ nuostatas ir nesukuria pareigos įmonei nustatyti tikrųjų naudos gavėjų. Nepaisant to, įmonė savanoriškai ir šiuo atveju taikė aukštesnius standartus, todėl įprastais būdais rinko duomenis apie klientus ir juos vertino, tačiau už šiuos veiksmus negali būti baudžiama. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) suteikė tik adreso suteikimo paslaugas, t. y. galimybę įmonei atitikti LR akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 7 punktą. FNTT nenustatė, kad pareiškėja suteikė papildomas ar tęstinio pobūdžio paslaugas, bei kad buvo viršyta 15 000 Eur už paslaugą suma, todėl laikytina, jog suteikta vienkartinė paslauga, nepatenkanti į PPTFPĮ reguliavimo sritį, todėl įmonė dėl vienkartinės paslaugos suteikimo (duomenys neskelbtini) nepažeidė PPTFPĮ 12 straipsnio reikalavimų. FNTT konstatavo pažeidimą, remdamasi 2024 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame dėl nesuprantamų priežasčių klaidingai nurodyta, kad buvo suteiktos adreso paslauga ir įregistravimo paslauga. Be to, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos klientė nuo 2023 m. vasario 23 d., kad neatitinka tikrovės. Pareiškėja, teikdama paaiškinimus FNTT, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo suteikta tik vienkartinė adreso paslauga, o įregistravimo paslauga buvo suteikta tik fiziniam asmeniui. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti įmonės klientė nuo 2023 m. vasario 23 d., nes kaip juridinis asmuo ji buvo įsteigta tik 2023 m. gegužės 4 d. FNTT ne tik ignoravo akivaizdžius tarnybinio pranešimo informacijos netikslumus, bet ir visiškai nevertino įmonės atliktų pinigų plovimo prevencijos veiksmų prieš pradedant teikti paslaugas. Patikslintame skunde pareiškėja teigia, jog FNTT specialiai ar dėl didelio neatsargumo ignoravo tyrime surinktą informaciją, vadovavosi iškraipytomis ar subjektyviai vertinamomis faktinėmis aplinkybėmis bei nenustatė, kad įmonė suteikė papildomas ar tęstinio pobūdžio paslaugas, ar buvo viršyta 15 000 Eur už paslaugą suma. FNTT konstatavo pažeidimą, remdamasi 2024 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame taip pat klaidingai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos klientas nuo 2022 m. spalio 19 d., nes pareiškėja pateikė JAR išrašą, jog ši įmonė įsteigta tik 2022 m. gruodžio 15 d. Pažymėjo, kad kaip ir kitų dviejų paslaugų teikimo atveju, buvo teikta vienkartinio pobūdžio adreso suteikimo paslauga, nes dėl jokių kitų tęstinio pobūdžio paslaugų dėl korespondencijos priėmimo pašto dėžutės nuolatinio tikrinimo ar kitų tęstinio pobūdžio paslaugų nebuvo susitarta. Analizuojant faktines aplinkybes matyti, jog priešingai, nei konstatuota sprendime, pareiškėja dėl vienkartinės paslaugos suteikimo (duomenys neskelbtini) nepažeidė PPTFPĮ 12 straipsnio reikalavimų. Ginčijame sprendime pareiškėja kaltinama tuo, kad neužtikrino, jog atitinkami darbuotojai žinotų apie PPTFPĮ pagrindu galiojančias nuostatas. Pažymėjo, kad tokias priemones apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, todėl, atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos darbuotojos (buhalterės), tariamai teikusios tiesiogiai buhalterės paslaugas, nebuvo tinkamai ir laiku apmokytos. Pareiškėjos įsitikinimu, FNTT pažeidimą nustatė nepagrįstai, subjektyviai interpretavusi įmonės direktoriaus žodžius, ir nepagrįstai padarė išvadą, jog buhalterės tariamai tiesiogiai teikė klientams buhalterines paslaugas ir dirbo su sandoriais, nors tokių įrodymų FNTT nesurinko. Priešingai, pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad su buhalterines paslaugas teikiančiais klientais bendravo pats įmonės direktorius, kuris būtent ir yra atsakingas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Išvados 7 puslapyje tyrėja, įvertinusi iš pareiškėjos gautus dokumentus apie 2022 ir 2023 metais organizuotus mokymus, konstatavo, kad susipažinus su pateiktais mokymo faktą liudijančiais Mokymų protokolais, nustatyta, jog pateikti dokumentai yra neinformatyvūs, iš jų neaišku kokią kvalifikaciją ir patirtį įgijo jos dalyviai, kokios trukmės mokymai buvo išklausyti, kas juos dėstė. Akivaizdu, kad pats faktas, jog duomenys nėra išsamūs, tačiau užfiksuota, jog mokymai buvo vykdomi, neleidžia FNTT daryti išvadą, kad jokių mokymų nebuvo ir įmonė pažeidė reikalavimus. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad paskyrusi už pinigų plovimo prevenciją atsakingą asmenį (direktorių), jį ir kitus darbuotojus nuolatos apmokant, turi būti konstatuojama, kad įmonė tinkamai įgyvendino PPTFPĮ reikalavimus. FNTT neįvertino, kad pareiškėja pateikė įrodymus, jog ėmėsi papildomų veiksmų ir 2024 m. gegužės 30 d. atliko papildomus specializuotus mokymus buhalterėms. Sprendime FNTT taip pat konstatavo, kad pareiškėja laiku nenustatė atitinkamos vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu. 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo patvirtinta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika su ją lydinčiomis tvarkomis, o 2023 m. lapkričio 14 d. ji buvo atnaujinta. FNTT nurodė, kad pareiškėjos pareiga turėti politiką atsirado 2022 m. rugpjūčio 8 d., tačiau ignoravo tyrimo metu surinktus įrodymus ir paaiškinimus, kad minėtą dieną jokia įmonės steigimo paslauga nebuvo suteikta, įmonė tik patikrino kliento (duomenys neskelbtini) duomenis. Akivaizdu, kad kol klientas neužsakė paslaugos, o įmonė negali būti laikoma teikusia tokio pobūdžio paslaugas. Paaiškino, kad klientas turi teisę apsispręsti, ar užsakys paslaugą, o net jeigu ir pradėti pirmieji kliento pažinimo veiksmai, įmonė, nustačiusi dideles rizikas, galėjo atsisakyti teikti paslaugas tokiam klientui. Tai reiškia, kad pats kliento (jo vadovų ar savininkų) tapatybės nustatymas nėra ir negali būti prilyginamas paslaugų teikimo pradžiai. Įmonės klientas paprašė atlikti vienkartinio pobūdžio paslaugą (įmonės įsigijimas) po Politikos patvirtinimo ir pranešti FNTT apie atsakingo asmens paskyrimą, kai jau įmonė turėjo vidaus Politiką ir buvo informavusi apie bendrovių steigimo ir administravimo paslaugas Juridinių asmenų registro tvarkytoją, todėl įmonė nepažeidė PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies. FNTT taip pat pasisakė dėl tariamų Politikos trūkumų. FNTT pripažįsta, kad Politikoje iš esmės įtrauktos reikalingos įstatymų nuostatos dėl klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimų, tačiau tariamai nebuvo pritaikytos Įmonės veiklos modeliui. Su tokia atsakovė pozicija pareiškėja nesutinka, nes turima Politika bei papildoma 2022 m. gegužės 15 d. Infrastruktūros sutartis su OÜ „Gofaizen & Sherle“ aiškiai ir išsamiai nustato visus klientų tapatybės ar naudos gavėjų patikrinimo ir kitus su pinigų plovimu susijusius procesus, įskaitant duomenų gavimo ir saugojimo būdus. Pareiškėja įsitikinusi, kad sistemiškai vertinant visus dokumentus (Politiką, Infrastruktūros sutartį, taikomus Lietuvos Respublikos įstatymus ir BDAR bei tarptautinių IT sprendimų duomenų apsaugos politikas) galima daryti neabejotiną išvadą, jog faktiškai pareiškėja tinkamai valdo ir naudoja asmens duomenis. Visgi, pareiškėja supranta FNTT siekius ir norą detaliau apibrėžti asmens duomenų tvarkymą ir pačioje Politikoje, todėl tokiam siekiui neprieštarauja ir sutinka atlikti pakeitimus (papildyti asmens duomenų tvarkymą detalesne tvarka) bei pagal rekomendacijas įgyvendinti kitus papildomus veiksmus, todėl mano, kad FNTT tyrimo tikslai gali būti pasiekti netaikant poveikio priemonių (viešo įspėjimo). Pareiškėjos įsitikinimu, remiantis Išvadoje surinktais duomenimis, egzistuoja visos aplinkybės, leidžiančios taikyti PPTFPĮ 38 straipsnio alternatyvą, nes FNTT komisija konstatavo iš esmės tik pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Visi tarnybiniame pranešime minimi galimi pažeidimai nėra šiurkštūs, o galimas dėl tokių pažeidimų atsiradęs poveikis yra veiksmingai sušvelnintas. PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas konstatuotas dėl paslaugų, kurių vertė siekia vos 600 eurų ir nenustatytas joks paslaugų tęstinumas, todėl pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir nedarantis esminės žalos saugomoms vertybėms. Dėl tarnybiniame pranešime minimų galimų pažeidimų nebuvo iškelta baudžiamoji byla, susijusi su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, todėl galima manyti, kad galimų pažeidimų poveikis buvo nedidelis. Nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. FNTT iš dalies atsižvelgė į pareiškėjos veiksmus PPTFPĮ srityje, nes vietoje baudos skyrė viešą įspėjimą. Visgi, pareiškėja yra įsitikinusi, kad net ir tokio pobūdžio poveikio priemonė yra perteklinė ir neatitinka mažareikšmių netikslumų. Visų šių faktinių aplinkybių visuma, atsižvelgus į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus yra pakankamas pagrindas FNTT skirti pareiškėjai ne poveikio priemones, bet rekomenduoti, kaip ir ką būtų galima užtikrinti, kad įmonė taikytų pinigų plovimo prevencijos priemones dar efektyviau ir taip užtikrintų rinkos stabilumą, padėtų apsaugoti Lietuvos Respubliką nuo neteisėtų kitų subjektų veiksmų.
Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmeti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir atsakovės atstovas Eimantas Lukauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. gruodžio 19 d. pagal pavedimą Nr. 4-10345 buvo pradėtas UAB „Gofaizen & Sherle“ veiklos patikrinimas, siekiant nustatyti, ar UAB „Gofaizen & Sherle“ buvo tinkamai vykdyti bei vykdomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai. 2024 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4-3594 buvo užbaigtas pareiškėjos patikrinimas ir nustatyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų pažeidimai. FNTT direktoriaus įsakymu sudaryta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 19 d. išnagrinėjo patikrinimo rezultatus, veiksmų atitikti PPTFPĮ reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi bendrovės atstovų pateiktus paaiškinimus, priėmė išvadą Nr. 4-624. Komisija, nustačiusi pažeidimus, išvadą Nr. 4-1603 pateikė FNTT direktoriui sprendimui dėl UAB „Gofaizen & Sherle“ nustatytų įstatymo pažeidimų priimti. FNTT direktorius 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. PP-18 UAB „Gofaizen & Sherle“ už PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 ir 7 dalių, 22 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą skyrė įspėjimą. Paaiškino, kad patikrinimo metu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. spalio 19 d. UAB „Gofaizen & Sherle“ klientu buvo (duomenys neskelbtini) pilietis ir rezidentas P. H. K. A.. 2023 m. birželio 19 d. klientui nustatytas vidutinis rizikos lygis. Dalykiniai santykiai nutraukti 2023 m. spalio 19 d. (priežastis – bendru sutarimu). Pareiškėja prie atliekamo patikrinimo pateikė kliento asmens tapatybės elektroninio įrankio „SumSub“ 2023 m. rugsėjo 29 d. sugeneruotą atskaitą. Pareiškėjos skunde nurodoma, kad UAB „Gofaizen & Sherle“ suteikė vienkartinio pobūdžio paslaugą, t. y. padėjo klientui 2023 m. liepos 28 d. įsteigti įmonę, tačiau vertinant (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 12 d. steigimo aktą, akivaizdu, jog pagalba buvo pradėta teikti jau nuo 2023 m. birželio 12 d., kai buvo sudarytas bendrovės steigimo aktas, kuriame jau buvo nurodyta, kad aptariamos bendrovės steigėjui (UAB „Gofaizen & Sherle“ klientui K. P. H. A.) atstovauja UAB „Gofaizen & Sherle“ darbuotojai: V. K., M. Š., K. K., A. P.. Šio dokumento pagrindu 2023 m. liepos 28 d. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Taip pat 2023 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Gofaizen & Sherle“ darbuotojas, 2023 m. birželio 12 d. steigimo akte nurodytas kaip vienas iš steigėjo atstovų – M. Š., VĮ Registrų centrui pateikė prašymą registruoti Juridinių asmenų registre, kas įrodo, jog paslaugos klientui buvo teikiamos ir po bendrovės įsteigimo 2023 m. liepos 28 d. PPTFPĮ 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ar naudos gavėjo tapatybę, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją, jeigu turi pakankamai priemonių, kurios užtikrintų, kad trečioji šalis savo valia vykdys abi šias sąlygas: 1) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti laikantis šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų; 2) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti laikantis šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Minėtos nuostatos suponuoja, jog nurodytų sąlygų užtikrinimas negali būti prielaidomis, kad trečioji šalis vykdys nustatytas sąlygas. Priemonės, kuriomis gali būti užtikrinta, kad trečioji šalis savo valia vykdys abi PPTFPĮ sąlygas, gali būti pasižadėjimas ar susitarimas tarp kito įpareigotojo subjekto ir trečiosios šalies. Pareiškėja teigia, kad turėjo pakankamai priemonių, kurios užtikrintų PPTFPĮ 13 straipsnio 2 dalies abiejų sąlygų įgyvendinimą, nes turėjo galimybę kreiptis į Rusijos Federacijos notarą, kadangi turėjo notaro kontaktus ir QR kodą. Atsakovė daro išvada, kad pareiškėja turėjo tik galimybę kreiptis į Rusijos Federacijos notarą, tačiau neturėjo jokių priemonių, kurios pagrįstai leistų užtikrinti PPTFPĮ 13 straipsnio 2 dalies sąlygų laikymąsi, t. y. negalėjo tikėtis, kad Rusijos Federacijos notaras paprašius nedelsdamas pateiks Bendrovei visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti laikantis būtent Lietuvos Respublikos PPTFPĮ nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, ir paprašius nedelsdamas pateiks Bendrovei dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti laikantis taipogi Lietuvos Respublikos PPTFPĮ nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Komisijos išvadoje nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjos patvirtintoje pinigų plovimo ir teroristų finansavimo politikoje nebuvo numatyti ir aptariami jokie kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų nustatomi atvejai, kada, klientui teikiant paslaugas, tokių paslaugų teikimas turėtų būti traktuojamos kaip dalykiniai santykiai, o kada ne. Politikoje nebuvo numatyta, jog pareiškėja su tiesioginiais klientais neužmezga dalykinių santykių ar traktuoja, kad Estijos bendrovė „Gofaizen & Sherle“ OU yra jos vienintelis paslaugų gavėjas, priešingai, politikos nuostatai bendrai reglamentavo PPTFP priemonių (pavyzdžiui, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą, sustiprintą kliento tikrinimą, rizikos vertinimą, stebėseną ir pan.) taikymą. Be to, Politikoje yra tiksliai apibrėžiama, kas yra bendrovės teikiamų paslaugų gavėjai, todėl minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjos teikiamų paslaugų modelis ir politikoje įtvirtintos nuostatos buvo orientuotos į tiesioginių paslaugų gavėją, todėl pareiškėja privalėjo paslaugų gavėjams taikyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, kaip tai numato įstatymas. Taip pat vien tai, kad už asmeniui suteiktas Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas atsiskaito kitas asmuo, negali panaikinti kito įpareigotojo subjekto pareigos taikyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, kaip tai numato įstatymas. Pareiškėja teigia, kad neturėjo nustatyti kliento tapatybės, nes šis steigimo paslaugas įsigijo per Estijos bendrovę OÜ „Gofaizen & Sherle“, su kuria pareiškėja yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimą. Ši priežastis taip pat yra nepagrįsta, kadangi PPTFPĮ 9 straipsnyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ne tik kliento, bet ir naudos gavėjo tapatybę. Pareiškėja skunde nurodė, kad bendrovėms (duomenys neskelbtini) buvo suteikta vienkartinio pobūdžio adreso suteikimo paslauga, kuri nepatenka į PPTFPĮ reguliuojamą sritį ir nesukuria pareigos pareiškėjai nustatyti tikrųjų naudos gavėjų. Atsakovė su tokiu pareiškėjos teiginiu nesutiko, nurodė, kad tokia paslauga patenka į PPTFPĮ reguliavimo sritį (PPTFPĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas). PPTFPĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustatant kliento tapatybę, visais atvejais privaloma nustatyti naudos gavėją (gavėjus). Nagrinėjamais atvejais informacija nebuvo patikrinta arba patikrinta pavėluotai. (duomenys neskelbtini) atveju nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo teikiama adreso paslauga, tik 2023 m. sausio 18 d. ir 2023 m. sausio 31 d. išsaugoti JAR išrašai, kuriuose nėra duomenų apie akcininkus ar naudos gavėjus. (duomenys neskelbtini) atveju paslauga teikiama nuo 2023 m. gegužės 4 d., JAR išrašas, kuriame yra duomenų apie akcininkus, buvo išsaugotas tik 2024 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) paslauga teikiama nuo 2022 m. gruodžio 15 d., bendrovės pačios surinkta informacija yra 2023 m. balandžio 19 d. išsaugotas JAR išrašas, kuriame yra duomenų apie akcininkus, ir 2023 m. balandžio 24 d. JANGIS išrašas. Taigi šiais atvejais pareiškėja tinkamai nenustatė naudos gavėjų, prieš pradėdama dalykinius santykius. Pareiškėja iš dalies atsižvelgė į FNTT pastebėjimus dėl naudos gavėjų tapatybės nustatymo trūkumų, todėl atnaujino (papildė) savo politiką bei ėmėsi kitų veiksmų, o atsakovė atsižvelgė į tai parinkdama taikytiną poveikio priemonę. Atsakovė nesutinka su skunde nurodytu teiginiu, jog pareiškėjai paskyrus už pinigų plovimo prevenciją atsakingą asmenį (direktorių), jį ir kitus darbuotojus nuolatos apmokant) turi būti konstatuota, jog įmonė tinkamai įgyvendino PPTFPĮ reikalavimus. Patikrinimo metu nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės darbuotojos A. P. ir G. B. tiriamuoju laikotarpiu būtų dalyvavusios mokymo ar kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu teikiant buhalterinės apskaitos paslaugas. Pareiškėjos skunde nurodoma, kad mokymai buhalterėms buvo organizuojami 2024 m., t. y. po atlikto patikrinimo, tačiau tai negali panaikinti pareiškėjos atsakomybės už anksčiau nevykdytus mokymus. Į tai, kad mokymai buhalterėms buvo suorganizuoti, buvo atsižvelgta parenkant pareiškėjai taikytiną poveikio priemonę. Komisijos išvadoje buvo patvirtinta tik tai, jog pareiškėja nenustatė tinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu (PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas). Patikrinimo metu įvertinus Politikoje įtvirtintą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo proceso reglamentavimą, buvo padaryta išvada, kad nustatytas procesas turėjo trūkumų. Pažymėta, kad pareiškėjos procedūros iš esmės atkartojo teisės aktų, reglamentuojančių klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimų nuostatas, tačiau nebuvo pritaikytos bendrovės veiklos modeliui. Bendrovė neturėjo aprašiusi ar parengusi nei vienos procedūros ar proceso aprašymo, kaip iš OÜ „Gofaizen & Sherle“, iš kurios yra nukreipiami klientai į bendrovę, gaunami klientų duomenys, kaip jie vertinami, kas juos vertina. Šie aspektai svarbūs ne tik vertinant PPTF rizikas, bet ir dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų užtikrinimo. Bendrovės politikoje nebuvo aprašyta kliento tapatybės dokumentų ir duomenų saugojimo tvarka, išskyrus saugojimo terminus. Įvertinus nustatytas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su kliento ir kliento atstovo tapatybės nustatymu, nustatyti trūkumai, kadangi pareiškėja nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. patvirtintose procedūrose nebuvo tinkamai reglamentavusi praktikoje taikomo kliento ir atstovo tapatybės nustatymo proceso. Pareiškėja skunde aptaria 2022 m. rugpjūčio 30 d. kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atitikties programos nuostatas, tačiau šiame dokumente nustatyti tik bendrieji bendrovės veiklos procedūrų principai ir tai yra nurodyta pačios programos 2 psl., o būtent šios programos prieduose, kurie išvardijami 74 psl., turėtų būti išsamiai aprašomi procesai ir (arba) reikalavimai, tačiau apie juos pareiškėjos skunde nėra pasisakoma. Todėl akivaizdu, jog pareiškėja turi nusistačiusi tik bendruosius principus, kas patvirtina FNTT padarytas išvadas dėl procedūrų trūkumų. Atsakovė paaiškino, kad vadovaujantis FNTT direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintame Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos apraše nustatytais vertinimo kriterijais buvo nustatyta, kad pažeidimai yra lengvi, tačiau ne mažareikšmiai. Taip pat nustatyti pažeidimai yra šiurkštūs, nes atitinka PPTFPĮ 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijus, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos PPTFPĮ 38 straipsnio nuostatos ir neskiriama poveikio priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. PP-18 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir įspėjimo paskyrimo“, kuriuo UAB „Gofaizen & Sherle“ paskirtas įspėjimas už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 ir 7 dalių, 22 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2023 m. gruodžio 19 d. pavedimu Nr. 4-10345 buvo pavesta atlikti UAB „Gofaizen & Sherle“ patikrinimą. Patikrinimo tikslas – nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėja nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tinkamai vykdė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos priežiūros skyriaus vyriausioji tyrėja 2024 m. balandžio 17 d. pranešime Nr. 4-3594 „Dėl UAB „Gofaizen & Sherle“ atlikto patikrinimo“ nurodė, kad įvertinus patikrinimo metu nustatytus duomenis ir aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėja pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 12 dalies, 9 straipsnio 14 dalies, 9 straipsnio 15 dalies, 9 straipsnio 16 dalies, 9 straipsnio 17 dalies, 9 straipsnio 18 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 7 dalių, 12 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies bei 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. FNTT 2024 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 25-6031 „Dėl informacijos apie patikrinimo išvadas siuntimo ir paaiškinimo dėl jų pateikimo“ pasiūlė pareiškėjai iki 2024 m. gegužės 31 d. pateikti paaiškinimą dėl nustatytų PPTFPĮ pažeidimų. 2024 m. birželio 5 d. pareiškėja pateikė nuomonę dėl FNTT priežiūros rezultatų. FNTT 2024 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 25-11509 „Dėl pranešimo apie posėdį“ informavo pareiškėją apie tai, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. vyks Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis. Komisija 2024 m. gruodžio 11 d. priėmė išvadą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“, kurioje nurodė, kad UAB „Gofaizen & Sherle“ pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 ir 7 dalių, 22 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei siūlė už šios išvados rezoliucinėje dalyje nurodytą pažeidimą skirti įspėjimą. Komisija taip pat siūlė apie įsiteisėjusį Tarnybos sprendimą dėl taikytų poveikio priemonių, įskaitant informaciją apie padaryto įstatymo pažeidimo esmę ir bendrovės pavadinimą, paskelbti Tarnybos interneto svetainėje. FNTT direktorius 2024 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. PP-18 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir įspėjimo paskyrimo“, kuriuo paskyrė pareiškėjai įspėjimą už PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 ir 7 dalių, 22 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą bei įpareigojo Pinigų plovimo prevencijos valdybą informaciją apie įsiteisėjusį Tarnybos sprendimą dėl taikytų poveikio priemonių paskelbti Tarnybos interneto svetainėje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.
Dėl PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo
Pareiškėja patikslintame skunde teigia, jog atsakovė netinkamai nustatė, kad UAB „Gofaizen & Sherle“ atliko kliento P. H. K. A. tapatybės nustatymą po dalykinių santykių užmezgimo, nes neatsižvelgė į vienkartinį atliktų paslaugų pobūdį ir paaiškinimą, kad tokios situacijos nelaikytinos dalykiniais santykiais.
PPTFPĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dalykiniai santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai kliento ir finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų santykiai, susiję su jų profesine veikla, kuriuos ryšių užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laikotarpį.
Vertinant aukščiau aptartas teisės normas, darytina išvada, jog ryšių užmezgimo momentu svarbus yra susitariančių šalių siekis turėti vienkartinius ar tęstinius santykius. Tuo atveju, kai sudaroma vienkartinio pobūdžio sutartis, santykiai nelaikytini dalykiniais, ir priešingai, susitarus dėl paslaugų teikimo daugiau nei vieną kartą, t. y. sudarius tęstinio pobūdžio sutartį, laikoma, jog tarp kliento ir finansų įstaigos atsirado dalykiniai santykiai.
Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. direktyva (ES) Nr. 2015/849 „Dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos“, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau ir Direktyva 2015/849) 11 straipsnio a punkte numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų pradėdami verslo santykius. Direktyvos 13 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad deramo klientų tikrinimo priemones sudaro verslo santykių tikslo ir numatomo pobūdžio vertinimas, atitinkamais atvejais – informacijos apie juos gavimas. Taigi tiek PPTFPĮ, tiek Direktyvoje 2015/849 numatyta, kad siekiant tinkamai nustatyti kilusių santykių prigimtį, būtina nustatyti tokių santykių tikslą, t. y. nenustačius kliento siekio, nėra galima įvertinti, ar teiktinos paslaugos bus vienkartinio ar tęstinio pobūdžio.
Pareiškėja nurodė, jog prieš suteikiant vienkartinę įmonės steigimo paslaugą, patikrino P. H. K. A. tapatybę pagal jo paso kopiją, 2023 m. gegužės 17 d. patvirtintą notaro.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 12 d. steigimo aktas (bendrovės steigėjas (duomenys neskelbtini) K. A. P. H.) VĮ Registrų centras įregistruotas 2023 m. liepos 28 d.
Pareiškėja nei paaiškinimuose FNTT, nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, iš kokių duomenų buvo aišku, jog P. H. K. A. kreipėsi dėl vienkartinės paslaugos teikimo. Be to, vertinant nustatytų aplinkybių visumą, nėra aišku, kodėl, kaip pareiškėja teigia, po vienkartinės paslaugos suteikimo, 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo patikrinta P. H. K. A. tapatybė SumSub sistemoje, kurioje užpildyta anketa apie santykių tikslą ir pobūdį.
Atsižvelgiant į tai, jog santykiai tarp pareiškėjos ir P. H. K. A. nutrūko ne iš karto po paslaugos (įmonės steigimo) suteikimo, o tik 2023 m. spalio 19 d., be to, nustatyta, jog šalys santykius nutraukė bendru sutarimu, teismas pritaria FNTT padarytai išvadai, jog tarp pareiškėjos ir P. H. K. A. buvo kilę dalykiniai santykiai.
PPTFPĮ 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad trečioji šalis - kompetentingų institucijų prižiūrima finansų įstaiga, kitas įpareigotasis subjektas arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė (toliau – trečioji valstybė), registruota finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas, atitinkantys šiuos reikalavimus: 1) jiems yra taikomas įstatymų nustatytas privalomas profesinis registravimas; 2) jie registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri taiko Europos Sąjungos nustatytiems klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimams ir informacijos saugojimo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi.
PPTFPĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ar naudos gavėjo tapatybę, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją, jeigu turi pakankamai priemonių, kurios užtikrintų, kad trečioji šalis savo valia vykdys abi šias sąlygas: 1) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti laikantis šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų; 2) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti laikantis šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų.
Komisija išvadoje teiginio, jog Rusijos Federacijos notaro patvirtintas dokumentas neatitiko PPTFPĮ 2 straipsnio 21 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nemotyvavo. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovas nurodė, jog pareiškėja turėjo tik galimybę kreiptis į Rusijos Federacijos notarą, tačiau negalėjo tikėtis, kad Rusijos Federacijos notaras paprašius nedelsdamas pateiks bendrovei visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti laikantis būtent PPTFPĮ nurodytų kliento ar naudos gavėjot tapatybės nustatymo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).
Be to, 2025 m. gruodžio 3 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2026/46, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/489, nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes, pakeitė Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1675 priedą papildant jį IV punktu, kuriame Rusijos Federacija įtraukta į didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, pareiškėja 2023 m. neturėjo pagrindo abejoti, jog Rusijos Federacijos notaras negalės įvykdyti PPTFPĮ 13 straipsnio 2 dalies reikalavimų, priešingų argumentų nei sprendime, nei Komisijos išvadoje nenurodė ir atsakovė, todėl sutiktina su pareiškėjos patikslinto skundo argumentais, jog FNTT nepagrįstai konstatavo, kad tikrinimo metu Rusijos Federacijos notaras negalėjo būti pripažintas atitinkantis PPTFPĮ 2 straipsnio 21 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies sąlygų.
Dėl PPTFPĮ 12 straipsnio 1 ir 7 dalių pažeidimo
PPTFPĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant kliento tapatybę, visais atvejais privaloma nustatyti naudos gavėją (gavėjus). Naudos gavėjo nustatymas visais atvejais reiškia fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės nustatymą. Be to, Naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatyta iki kliento tapatybės nustatymo procedūros pabaigos, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus (PPTFPĮ 12 straipsnio 7 dalis).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad FNTT konstatavo aukščiau nurodytus pažeidimus, neatsižvelgdama į faktines aplinkybes bei įmonės paaiškinimus ir nepateikdama jokios tariamų pažeidimų analizės, todėl pareiškėja net neturi galimybės suprasti tokio sprendimo teisingumo.
2024 m. gruodžio 11 d. išvadoje Komisija nustatė, kad pareiškėja neįvykdė (duomenys neskelbtini) naudos gavėjų tapatybės nustatymo prieš pradėdama dalykinius santykius, tačiau įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus konstatavo, PPTFPĮ 12 straipsnio 1 ir 7 dalių pažeidimus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Atmestini pareiškėjos argumentai, jog jai neaišku, kodėl konstatuotas pažeidimas, nes 2024 m. gruodžio 11 d. Komisijos išvadoje detaliai išanalizuota ir nustatyta faktinių aplinkybių seka, dėl ko FNTT turėjo pagrindą konstatuoti, jog dalykiniai santykiai su klientu pradėti nenustačius naudos gavėjo.
Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo prasme nebuvo pakankami, todėl darytina išvada, kad PPTFPĮ 9 straipsnio 1 ir 7 dalių pažeidimai nustatyti pagrįstai.
Dėl PPTFPĮ 22 straipsnio 2 dalies pažeidimo
PPTFPĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja tinkamai neorganizavo ir neužtikrino atsakingų darbuotojų dalyvavimo mokymuose, susijusiuose su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimu.
Nors pareiškėja patikslintame skunde nurodo PPTFPĮ 22 straipsnio 1 dalį, tačiau iš dėstymo aišku, jog nesutinka su atsakovės nustatytu PPTFPĮ 22 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Teigia, kad įmonėje dirbančios buhalterės tiesiogiai buhalterinių paslaugų klientams neteikė, su tokiais klientais bendravo pats įmonės direktorius, kuris yra atsakingas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją įmonėje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-185 patvirtinto Finansinės apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantiems juridiniams asmenims ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims, taip pat asmenims, kurie vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais skirti nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui tvarkos aprašo 37 punkte numatyta, kad asmenys privalo organizuoti specializuotus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių mokymus savo darbuotojams, ypač tiems, kurie tiesiogiai dirba su klientais ir jų sandoriais.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisės normas darytina išvada, jog įstatymas ir FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-185 patvirtintas tvarkos aprašas numato pareigą apmokyti darbuotojus atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu. Nei vienas iš aukščiau minėtų teisės aktų nenurodo konkrečių pareigybių, kuriems tokie mokymai būtų privalomi, tačiau darytina išvada, jog tai turėtų būti asmenys, susiję su įmonės teikiamomis paslaugomis, kurioms taikytinos PPTFPĮ įstatymo nuostatos, t. y. asmenys, kurie atlikdami savo pareigas, turi mokėti atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu.
Tiesioginis darbas su klientu ar jų sandoriais negali būti suprastinas siaurąja prasme kaip tiesioginis kontaktas, apie kurį nurodo pareiškėjas, argumentuodamas dėl netinkamai taikyto PPTFPĮ 22 straipsnio 2 dalies reikalavimo pažeidimo. Be to, tiek įstatyme, tiek Tvarkos apraše numatyta pareiga apmokyti atitinkamus darbuotojus, kad jie galėtų atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų ir (ar) teroristų finansavimų.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad tai, jog duomenys apie užfiksuotus mokymus yra neišsamūs, neleidžia daryti išvados, jog tokių mokymų nebuvo. Be to, Tvarkos aprašo 37 punkte nenustatyta jokių konkrečių reikalavimų mokymams.
Teismas, aukščiau nurodytus pareiškėjos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Tiek PPTFPĮ 22 straipsnio 2 dalyje, tiek Tvarkos aprašo 37 punkte nustatyta, kad atitinkamiems darbuotojams turi būti organizuojami specializuoti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių mokymai. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog tokie mokymai buvo organizuoti, nenurodė, kas tokius mokymus vedė. Pareiškėja patikslintame skunde teigia, kad darbuotojai net 3 kartus apmokyti įmonės direktoriaus M. S., kuris yra atsakingas už pinigų plovimo prevenciją asmuo, tačiau nepateikė jokių duomenų įrodančių, kad minėtas asmuo gali vesti tokio pobūdžio mokymus, bei dokumentacijos, patvirtinančios pravestų mokymų turinį, trukmę, tęstinumą ir pan.
Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, jog 2024 metais papildomai organizuoti specializuoti mokymai buhalterėms. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja patikrinimo metu ar po jo atlikimo įvykdė PPTFPĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą prievolę ir atliko specializuotus mokymus buhalterėms, nešalina padaryto pažeidimo fakto ir atsakomybės už tai, jog tikrinimu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d., specializuoti mokymai atitinkamiems darbuotojams nebuvo organizuoti.
Dėl PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo
PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog turima politika bei papildoma 2022 m. gegužės 15 d. Infrastuktūros sutartis su OÜ „Gofaizen & Sherle“ aiškiai ir išsamiai nustato visus klientų tapatybės ar naudos gavėjų patikrinimo ir kitus su pinigų plovimu susijusius procesus, įskaitant duomenų gavimo ir saugojimo būdus.
Komisijos išvadoje akcentuota, kad pareiškėja nenustatė tinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu. Komisija padarė išvadą, kad procedūros iš esmės atkartojo teisės aktų, reglamentuojančių klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimų nuostatas, tačiau nebuvo pritaikytos pareiškėjos veiklos modeliui. Pareiškėja neturėjo aprašiusi ar parengusi nei vienos procedūros ar proceso aprašymo, kaip iš OÜ „Gofaizen & Sherle“, iš kurios yra nukreipiami klientai į įmonę, gaunami klientų duomenys, kaip jie vertinami, kas juos vertina.
2022 m. rugpjūčio 30 d. Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atitikties programoje (toliau – ir Programa) abstrakčiai aptartas politikoje dalyvaujančio asmens tapatybės nustatymas, t. y. pateikti politikoje dalyvaujančio asmens ir kt. asmenų apibrėžimai, tačiau minėtoje Programoje neįgyvendinti PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Pareiškėjos nurodyta 2022 m. gegužės 15 d. Infrastuktūros sutartis nėra Programos sudėtinė dalis, todėl joje apibrėžti procesai, susiję su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, nelaikytini tinkamu PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimu. Pareiškėjos 2023 m. lapkričio 11 d. patvirtinta atnaujinta Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atitikties programa iš esmės nesiskiria nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. Programos. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta aukščiau, teismas sprendžia, kad FNTT tinkamai nustatė, jog atkartotos įstatymo nuostatos nebuvo pritaikytos įmonės veiklos modeliui, todėl neatitiko PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
Be to, pažymėtina, jog pareiškėja tiek patikslintame skunde, tiek pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta FNTT siekius detaliau apibrėžti asmens duomenų tvarkymą pačioje Politikoje, todėl tokiam siekiui neprieštarauja ir sutinka atlikti pakeitimus (papildyti asmens duomenų tvarkymą detalesne tvarka) bei pagal rekomendacijas įgyvendinti kitus papildomus veiksmus.
Dėl PPTFPĮ 38 straipsnio taikymo
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad remiantis Komisijos išvadoje surinktais duomenimis, egzistuoja visos aplinkybės, leidžiančios taikyti PPTFPĮ 38 straipsnio alternatyvą.
PPTFPĮ 38 straipsnyje numatyta, kad priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumas ir trukmė vertinami balais pagal Aprašo 1 priede nustatytus kriterijus. Šio Tvarkos aprašo 15.2 papunktyje nurodyta, kad nustatytas pažeidimas, atsižvelgiant į konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumą (pažeidimo pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, laikomas lengvu, kai bendras rezultatas pagal Aprašo priede nustatytus kriterijus įvertintas nuo 6 iki 8 balų.
Komisija išvadoje detaliai motyvavo paskirtos poveikio priemonės parinkimą. Komisija nustatė, kad pareiškėja pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius įstatymo reikalavimus. Pažeidimo mastas – mažas. Nenustatė, kad pareiškėjos veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Nustatytas šiurkštus įstatymo pažeidimas (PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas) iki jo ištaisymo truko neilgą laikotarpį. Komisija, įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, nustatė, kad pažeidimai vertintini kaip lengvi.
Teismas, vertindamas paskirtą poveikio priemonę, sprendžia, jog nustačius, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai priskirtini lengvų pažeidimų kategorijai, PPTFPĮ 38 straipsnis negali būti taikomas, nes pareiškėjos padaryti pažeidimai nepatenka į mažareikšmių pažeidimų kategoriją, kada galima taikyti minėtame straipsnyje numatytą išimtį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, atsakovės paskirta poveikio priemonė atitinka PPTFPĮ bei 2019 m. balandžio 18 d. įsakyme Nr. V-71 nustatytą poveikio priemonių skyrimą, yra motyvuota, pagrįsta bei proporcinga padarytiems pažeidimas, todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo.
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. PP-18 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir įspėjimo paskyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos patikslintą skundą kaip nepagrįstą, atmestinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gofaizen & Sherle“ patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.