Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-10-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį byla nutraukta, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalimi, vadovaujantis BK 83 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas;

2) 2014-10-30 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendis ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 15 parų;

3) 2019-06-26 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bauda 2400 eurų, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, 2019-11-18 antstoliui išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, 2021-07-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. M. smurtavo artimoje aplinkoje, tai yra 2023 m. liepos 15 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, savo mamai G. M., sugriebęs rankomis jai už dešinės rankos žasto, jį suspaudė, kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį, dėl ko G. M. pargriuvo ant sofos, gulinčiai G. M. kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį ir šiais veiksmais nukentėjusiajai G. M. sukėlė fizinį skausmą.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos 15 d., galėjo būti apie 18 val., jis dviračiu iš savo namų, gyvena (duomenys neskelbtini), turi sugyventinę ir augina mažą vaiką, vienas atvyko pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Prieš atvykdamas pas tėvus, jis savo namuose buvo gėręs alų, tačiau nuo išgerto alaus nesijautė stipriai neblaivus. Pas tėvus namuose alkoholio nevartojo ir tolimesnes įvykio aplinkybes pamena gerai. Atvykęs pas tėvus, tėvą A. M. rado kieme, su juo pasikalbėjęs užėjo į namo vidų, kur buvo mama G. M., kuri iš pažiūros matėsi, kad buvo neblaivi. Todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes mama pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo. Dėl to mama ant jo supykusi metė į jį puodelį, tačiau nepataikė. Tarp jų įsiplieskė žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko pusvalandžio laike nuo atvykimo pas tėvus. Konflikto metu jis mamai delnu sudavė keletą smūgių, kiek tiksliai nepamena, per galvą, į pakaušio sritį bei ją pastūmė. Mama pargriuvo ant lovos. Taip pat iš kojos sudavė lyg vieną kartą, tiksliai nepamena, gulinčiai mamai, tačiau kur pataikė, nežino. Tada pats nuo mamos atsitraukė. Šio įvykio niekas nematė, nes tėvas buvo tuo metu kieme, o kur buvo brolis K. M. ir sesuo R. M., ar jie buvo išėję į kaimą pas draugus, ar buvo užsidarę savo kambariuose, to tiksliai nežino. Tačiau jų tame kambaryje, kur jis konfliktavo su mama, nebuvo. Konfliktas vyko kambaryje. Konflikto metu, būdamas supykęs, jis pervertė kambaryje buvusį stalą. Daugiau niekas iš baldų ar namų apyvokos daiktų nebuvo sudaužyta, nieko daugiau nemėtė. Kadangi mama buvo piktai nusiteikusi, isterikavo, šūkavo, todėl jis, norėdamas, kad mama nusiramintų, iš savo telefono, išėjęs į kiemą, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, kad atvyktų policijos pareigūnai ir apramintų mamą. Ką jis paskambinęs sakė operatorei, nelabai pamena. Negalvojo, kad atvykę pareigūnai jį išveš į areštinę. Laukė policijos pareigūnų atvykstančių tėvų namuose. Pirmiausiai atvyko GMP. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, tai buvo pirmas kartas, kai mamos atžvilgiu smurtavo. Jis, kaip minėjo, gyvena atskirai nuo tėvų, pas juos tik atvyksta į svečius. 2023 m. spalio 23 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą L. M. ir apklausus įtariamuoju, jis dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę pripažino visiškai. Tvirtino savo ankstesnius parodymus, kuriuos davė, nurodė, kad jie teisingi, išsamūs ir daugiau nieko naujo papildyti neturi. Papildomai paaiškino, kad parodymų laikysis duotų ir toliau ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Sutinka visiškai dėl savo veiksmų mamos G. M. atžvilgiu, kurie yra nurodyti paskelbtame jam pranešime apie įtarimą ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko išsamiau neturi ką papasakoti.

Motyvuojamoji dalis

3. L. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.7. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, filmuoto kūno kamera, apžiūra. Nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra aplankalas, kurį atidarius vaizdo leistuvo pagalba, matoma 4 vnt. skaitmeninių vaizdinių failų kopijų. Vaizdo leistuvo pagalba atidarius pirmąjį failą, kuris įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), matoma jog vaizdinis failas turi garso takelį, vaizdo kokybė gera, matomas vaizdas yra spalvotas, įrašas darytas šviesiu paros metu, dieną, vaizdo įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo trukmė 30:00 min. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai yra atvykę į gyvenamo, privataus namo kiemą, išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina į namo vidų. Namo viduje nieko neradęs pareigūnas, grįžta atgal prie tarnybinio automobilio, kur jau stovi GMP automobilis. Pareigūnas atidaro šio automobilio dureles ir įlipa į jo vidų. Automobilyje sėdi GMP darbuotoja, kuri apžiūrinėja moterį, kaip nustatyta, tai G. M.; vaizdo leistuvo pagalba atidarius antrąjį failą, kuris įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), matoma kaip pareigūnas L. M. blaivumo matuoklio pagalba dar kartą patikrina blaivumą, kuris yra 3.00 promilės girtumo. Pareigūnui pasiteiravus, kada šis paskutinį kartą vartojo alkoholį, L. M. atsako, kad gėrė visą dieną. Pareigūno prašymu L. M. atlieka neblaivumo nustatymo testą, vertinant bendrą asmens būklę, šio testo duomenis pareigūnė surašo akte, ant kurio L. M. pasirašyti atsisako. Pareigūnas ir L. M. prieina prie pakelėje stovinčio automobilio Audi, iš kurio L. M. pasiima savo asmeninius daiktus, kadangi automobilis bus vežamas į saugojimo aikštelę. L. M. pareigūnui paaiškina, jog automobilis Audi priklauso jo broliui K. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini); vaizdo leistuvo pagalba atidarius trečiąjį failą, kuris įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), matoma, jog vaizdinis failas turi garso takelį, vaizdo kokybė gera, matomas vaizdas yra spalvotas, įrašas darytas šviesiu paros metu, dieną, vaizdo įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo trukmė 09:17 min. Vaizdo įrašas yra aukščiau jau peržiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys, įrašas darytas iš kito pareigūno kūno kameros. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur jau stovi GMP darbuotojų automobilis. Pareigūnė alkoholio kiekio matuokliu tikrina L. M. blaivumą, tuo metu prie jos prieina kolega, kuris perima blaivumo tikrinimo procedūrą, o pareigūnė nueina prie GMP automobilio, kuriame sėdi L. M. mama, kurią apžiūri GMP darbuotoja. Pareigūnė užsirašo nukentėjusiosios asmens kodą. Nukentėjusioji moteris yra susijaudinusi ir verkia, GMP darbuotojai aiškina, jog yra dirbanti, konflikto metu sąmonės praradusi nebuvo, tik patyrė galvos traumą. Šalia esanti mergina pareigūnei prisistato kaip dukra, kuri konflikto nematė, bet matė, kaip girtas automobiliu atvažiavo jos brolis L., taip pat mergina pasako, jog jai yra (duomenys neskelbtini) metų, ji yra R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), o konfliktą matė jos jaunesnis brolis, kuris šiuo metu gali būti namuose. Prie pareigūnės prieina jos kolega, kuris pasako, jog pirmu pūtimu L. M. girtumas yra 2,89 promilės girtumo. Vaizdo leistuvo pagalba atidarius ketvirtąjį failą, kuris įvardintas kaip (duomenys neskelbtini), matoma, jog vaizdinis failas turi garso takelį, vaizdo kokybė gera, matomas vaizdas yra spalvotas, įrašas darytas šviesiu paros metu, dieną, vaizdo įrašas darytas iš pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo trukmė 02:14 min. Vaizdo įrašas yra aukščiau jau peržiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnė kartu su nukentėjusiąją grįžta į jos namus.

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog L. M. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam šeimos nariui – mamai.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad L. M. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, civilinis ieškinys nepareikštas.

6. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

7. Kaltinamasis L. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis L. M. teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas, galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

8. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. M. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį (BK 48 straipsnis). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

9. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas L. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 15 d. 19 val. 07 min. iki 2023 m. liepos 16 d. 12 val. 45 min., t. y. 1 (viena) para.

10. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. padarė smurtinį nusikaltimą prieš artimą savo šeimos narį, t. y. mama, teismas sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

12. Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

prokuroro pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu tenkinti.

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 15 d. 19 val. 07 min. iki 2023 m. liepos 16 d. 12 val. 45 min., tai yra 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.